Nuo Rotušės aikštės link Laisvės alėjos kadaise nutiesta Vilniaus gatvė – svarbiausia Kauno Senamiesčio arterija. Pagal architektų Rymantės Gudienės ir Rimvydo Palio parengtą rekonstrukcijos projektą 9-ajame dešimtmetyje ji pavirto patrauklia pėsčiųjų gatve, kurioje atgijo senųjų prekybos gatvių koloritas. Rekonstrukcijos autoriai tuomet giriami ir skatinami buvo valstybiniu mastu, o jos architektūriniai elementai, atrodo, išlaikė ir laiko išbandymą. Tačiau vienas svarbiausių Vilniaus gatvės mažosios architektūros elementų – individuali stoginė ties sankirtos su M.Daukšos gatvės kampo namu – neseniai paslaptingai dingo.
ATKŪRĖ PRARASTĄJĮ KULTŪRINĮ SLUOKSNĮ
Kauno Vilniaus gatvė – per Senamiestį nutysusi dalis kadaise į Vilnių vedusio svarbaus trakto. Pagal 1985 metais realizuotą Komunalinio ūkio projektavimo instituto architektų R.Gudienės ir R.Palio parengtą jos rekonstrukcijos projektą Laisvės alėjos pėsčiųjų zona buvo pratęsta iki pačios Kauno Senamiesčio širdies – Rotušės aikštės. Buvo suprojektuotos grindinio dangos, pastatų fasadai bei mažosios architektūros elementai – telefonų kabinos, šviestuvai, suoliukai, šiukšliadėžės, skelbimų stulpai ir kt.
Vilniaus gatvės rekonstrukcijos projektas išsiskyrė ne vien kompleksiškumu, bet ir naujovišku požiūriu į mažąją architektūrą – jos elementai kurti klasikinių formų, tačiau individualūs ir stilistiškai nesuvienodinti. Jų autorius architektas R.Palys PILOTUI.LT sakė, kad kurdamas įkvėpimo sėmėsi iš tarpukario knygų. „Norėjau sugrąžinti Kaunui tą kultūrinį sluoksnį, kurio jis jau nebeturėjo“, – pažymėjo architektas. Daugiausia jis prisipažino vargęs prie šviestuvų dizaino – padarė per 50 projektinių eskizų.
Architektų R.Gudienės ir R.Palio pastangos nenuėjo veltui – Vilniaus gatvės bei Rotušės aikštės rekonstrukcija buvo įvertinta TSRS Ministrų tarybos vardiniais diplomais, medaliais ir premijomis.
BUVO DIDŽIAUSIAS VILNIAUS GATVĖS ELEMENTAS
Pasak architekto R.Palio, vis dėlto svarbiausia yra ne kadaise gauti apdovanojimai, bet tai, kad naujieji elementai tiesiog suaugo su Kauno istorinėmis erdvėmis ir išliko iki šiol. Ties sankirtą su M.Daukšos gatve tuomet pastatytą stoginę R.Palys vadina didžiausiu projekto mažosios architektūros elementu, tapusiu svarbiu miesto tapatumo ženklu.
Projektuojant Vilniaus gatvės rekonstrukciją, 3 aukštų namas ties gatvių sankryžos kampu architektui pasirodė pernelyg didelis ir niurus. Palei ilgą jo Vilniaus gatvės fasadą pastatyta apie 3,5 metro aukščio stoginė ne tik suskaidė jo plokštumą, bet ir akcentavo pirmojo aukšto „Žibutės“ kavinę bei humanizavo pačią gatvių sankirtos erdvę. Tai buvo atskirai stovintis metalinių kolonų statinys su peršviečiamu armuoto stiklo stogu. Jis išsiskyrė grakščiomis kolonomis su kaneliūromis bei originaliomis „Centrolito“ fabrike išlietomis ketaus detalėmis – bazėmis ir kapiteliais. „Dabar tokių pagaminti Lietuvoje būtų tiesiog nebeįmanoma, todėl šis statinys reikšmingas buvo ir gamybine prasme“, – įsitikinęs projekto autorius.
BUVO TAPUSI VILNIAUS GATVĖS TAPATUMO ŽENKLU
Žinia, kad Vilniaus gatvės stoginė vieną dieną tiesiog dingo, architektą R.Palį tiesiog šokiravo. Vienas Vilniaus gatvės rekonstrukcijos autorių sakė negalįs suprasti kaip taip lengva ranka galima nugriauti miesto statinį, kuris yra ne tik svarbi svarbiausios Senamiesčio gatvės architektūrinės visumos dalis, bet jau ir tapęs Vilniaus gatvės tapatumo ženklu. „Tokie ženklai – didžiausia miestų vertybė, todėl civilizuotose šalyse jie yra puoselėjami ir ypatingai kruopščiai saugomi“, – įsitikinęs architektas. Jis sakė niekaip negalįs suprasti, kaip Kultūros paveldo departamento (KPD) specialistai galėtų leisti jį nugriauti. „Jei KPD Kauno teritorinis padalinys tokį leidimą išdavė, tai iliustruotų itin siaurą ten dirbančių specialistų miesto kultūros suvokimą“, – PILOTUI.LT pažymėjo R.Palys.
Architektas taip pat sutinka su nuomonę, kad KPD neturėtų vertinti visų be išimties istorinės dalies architektūrinių elementų, nors jie yra ir istorinėje dalyje. Jį šokiravo ir faktas, kad stoginės reikalai buvo sprendžiami pataliukais, apie jos demontavimo planus neinformuojant nei šio visuomeninio objekto projekto autorių, nei pačios visuomenės.
R.Paliui taip pat nesuprantama kokiais motyvais vadovaujantis demontuoti statinį galėtų prašyti ar patys imtis gretimojo namo patalpų šeimininkai – stoginė turi autonomišką konstrukciją ir stovi visai ne namo sklype, bet gatvėje.
KPD ATSAKOMYBĖS KRATOSI
PILOTAS.LT žiniomis, pastato pirmojo aukšto remontą projektuoja architektė D.Laurinaitienė. Kad stogine nėra vertinga ir gali būti griaunama, mūsų duomenimis, KPD specialistus įtikino, architektės R.Tumpienės atlikta analizė.
KPD Kauno teritorinio padalinio vyriausioji specialistė E.Karalevičienė PILOTUI.LT pažymėjo, kad sovietmečio objektai šioje istorinėje miesto dalyje nėra saugomi, o ir leidimo griauti stoginę departamentas nėra išdavęs. „Pritarėme tik mums pateiktiems Vilniaus gatvės pastato patalpų remonto autorių pateiktiems principiniams projektiniams pasiūlymams bei paprašėme autorių patikslinti kas turėtų būti saugotina“, – aiškino valdininkė. Redakcija neturi duomenų, kad leidimą nugriauti būtų išdavusios ir kitos valdžios institucijos.
Pasak R.Palio, jei KPD ir nėra davusi leidimo nugriauti stoginę, tačiau šios institucijos pritarimas rengiamam gretimo namo remonto projektiniams pasiūlymams atveria kelią tokiems veiksmams. Architektui nesuprantama ir KPD nuomonė, kad viskas, kas sukurta sovietmetyje negali turėti architektūrinės ar kultūrinės vertės. Jam sunku patikėti ir kad unikali gatvės stoginė greta besikuriančio restorano savininkams gali atrodyti ne privalumas, bet trūkumas.
KETINO PANAUDOTI ARKLIAMS
Mūsų žiniomis, architektai R.Gudienė ir R.Palys ketina kreiptis į Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros poskyrį, kad šis ištirtų prapuolusios Vilniaus gatvės stoginės atvejį.
PILOTAS.LT žiniomis, išmontuotąjį šį vieną įsimintiniausių klasikinės stilistikos architektūros elementų Lietuvos miestų istorinėse dalyse ketinta vėl surinkti ir panaudoti. Šįkart – stoginei arkliams…
nelenkas
( 2011-07-26 )
jjj , teisyngas poziuris , anot kvad ir vylniuj galetu buti atkurti mediniai saligatviai , o nauju statybu nereiketu daryti , geriau leisti paliui statyti nauju elektrenus . va cia butu kultura , kazin palys kai state savo graziausius liustrus vilniaus gatvej ar galvoja apie visuomones nuomones tyrima … ar apie taij suzinojo tik po to ?
nelenkas
( 2011-07-26 )
vietoj to kad p. Palys eitu nesioti laikrasciu arba gertu odekolona taij niekaip negali liguistai atsidziaugti savo graziais sviestuvais ir tikisi kad jie ten stoves dar 800 metu . atristas , oj artistas . matyt dar kelios vasaros ir matyt nebus kam kovoti uz graziausius europos sviestuvus : ))) cia pencininku reikalaij megztosios beretes … smagus cia jiems laikmetis , gali ir medaliais pazvanginti …
Vilmantas Rutkauskas
( 2011-07-24 )
Rimai,
puiku, kad ant Aleksoto tilto tuos okupantų tarybinius žvaigždėtus turėklus neuždėjo.
Juk bet koks IMPORTAS (ką bekalbėti apie žydmadistinį žydbožnytinį) – turi būti įvardinamas okupaciniu paveldu, o ne kultūros paveldu.
– Kažkas teisingai yra pasakęs, kad tauta pradeda nykti tuomet, kai atsiranda tolerancija importsvetimybėms. Tagi, ir gerai, kad okupantų simbolikos ant tilto nėra.
O tos stoginės tikrai gaila – ji buvo taryt meno kūrinys Kaunui. Kovokite ligi galo, jei ir nelaimėsite prieš tą bobą.
Rimas Palys
( 2011-07-22 )
Neandriui.
Rašote su pykčiu, manau, kad kažkieno paprašytas, bet vistiek atsakysiu nuoširdžiai.
1. Aleksoto tilto turėklai. Netikėkite KVAD’o skleidžiama melaginga informacija.
Mano projekte TIKRAI parodytas senųjų turėklų grąžinimas į vietą, tačiau tiltų ekspertai, gamybininkai ir savivaldybė atsisakė juos grąžinti dėl šimto tonų svorio, nesaugių
įtvirtinimų,kreivų geometrinių formų ir kitų priežasčių, nežiūrint, kad jie seniau
šiaip taip laikėsi.Tokie yra nauji reikalavimai strateginiam objektui. Vietoj jų norėjo
dėti tipinius chruščiovinius daugiabučių gyvenamųjų namų tipo turėklus iš plonų
vertikalių virbaliukų. Man vos pavyko įtikinti, kad tai yra labai blogai ir suprojektavau
dabartinius (tik 20 tonų svorio) masyvius plieninius solidžių formų turėklus. Manau, tai bent iš dalies kompensuoja anų praradimą. Sutikite, kad tai yra geriau negu tipiniai chruščioviniai
iš virbaliukų.
2. Kioskeliai. Tie kioskeliai ir man nepatinka, mes jų neprojektavome, su mumis nebuvo
derinta. Jie yra savavališki, a lia telefono būdelės ir menkina bendrą gatvės įspūdį.
3. Šviestuvai. Rašote, kad šviestuvai durniausi visoje Europoje. Nežinau, kada Jūs pirmą
kartą Europą pamatėte. Aš tai nuo ankstyvos vaikystės augau šeimoje prie puikių prieškarinių iliustruotų leidinių ir tikrai šioje srityje nesu diletantas. Mano projekte
šviestuvai buvo viengubi tokie kaip prie katedros. Tas dvigubas viršūnes uždėjo
prievarta. Ir dar tos išsiskėtę gėlinės ant šviestuvų atramų, primena kaliauses.Tos
pačios gėlinės ant mano projektuoto Čiurlionio tilto aukštų šviestuvų atrodo visai
neblogai. Sieksime grąžinti tikrąjį šviestuvų pavidalą kaip prie katedros. Tada išnyks
ir viena nereikalinga tarpinė detalė tarp viršūnės ir atramos.
4. Stoginė. Pavartykite leidinius apie Paryžių, Londoną, Budapeštą ir pamatysite, kad
tai yra ta pati nuotaika ir ta pati dvasia ir joks disneilendas kaip Jūs sakote. O visų
mažųjų formų stilistiką specialiai dariau nesuvienodintą ne taip kaip dauguma
kompleksų tada buvo projektuojami vieno stiliaus. Norėjau, kad kiekvienas elementas
( būdelės, šiukšlių dėžės ir t.t.) atstovautų savo “rūšį”, turėtų sąsajas su savo rūšies istorija
ir būtų lengvai atpažįstamas. Tai vienas iš senųjų Europos miestų bruožų. Tuo pačiu
siekiau lyg grąžinti Kaunui prarastą tarpsnį, kurio jis neturėjo. Manau, prie to šiek tiek
prisideda ir klasikinė estetika.
5. Aleksoto tilto pakeliamoji dalis. Štai čia tikra Kauno tragedija. Netekome unikaliausios
atrakcijos, kurią turi, pvz., Peterburgas ir kiti miestai. Iš pat pradžių reikalavau atstatyti
pakeliamąją dalį. Tam pritarė ir A.Miškinis. Tačiau KVADas ir paminklosaugininkai
to neleido. Turiu jų raštą. Apmaudu, kad kvadininkės skleidžia klaidinančią informaciją
būk tai čia mano, o ne jų kaltė. Matyt, skalbia savo mundurus. Žema.
Jurgis Rimvydas Palys
Vilmantas Rutkauskas
( 2011-07-19 )
Kažkas duoda vaizdų. Rytoj su dviračiu numinsiu pasižiūrėti.
aje
( 2011-07-19 )
pats stogines sprendimas gal buvo ir neblogas, bet vieta siai stoginei visai ne tinkama, dabar atsivere gatves panorama, antra, tokiam apgriuvusiam senamiesciui kaip Kauno, viena griuvena daugiau ar maziau…
Pritariu tai nuomonei, kad, jei butu atnaujinama mineta Vilniaus g-ve, ten esancias telefono budeles, gatviu sviestuvus ir kitus mazosios architekturos sovietinius tvarinius butina pakeisti, Sie kuriniai- dirbtinai sukurtas ale antikvaras.
Kristis
( 2011-07-19 )
Kvailiausia, kad miesto tapatumo zenklai naikinami be jokio rimto reikalo. Stogine niekam netrukde, net butu suteikusi naujai francuziskai kavinei nemokamo sarmo. Kai griauti pakanka vienintelio motyvo ,man nepatinka’ – kulturos nera. Kai miestas pagal tokius motyvus isduoda leidimus griauti – jis ne miestas. Tik klajokliu stovykla.
ane?
( 2011-07-19 )
Dingo ne tik Vilniaus gatves, bet ir viso miesto tapatumo zenklas! Atsimenu, kai miestelenai sustodavo juo pasigrozeti, buriai lenku turistu fotografuodavo si nuotabu architekturos kurini. O dabar liko tik genialiu sovietmecio urbanistu atradimas – pereinami senamiescio kiemai, o kazin uz ja diplomo niekam nedave .
P.S. Pagarba Paliui ir Gudienei, kad bent jau tu nuotraukoje medaliu ant krutines nenesioja.
Vytas p.
( 2011-07-19 )
Skandalas. Buvo vienas is graziausiu ir originaliausiu Vilniaus gatves elementu. Mes buvom su juo suauge. Jei Faniera butu mates ta stogine, gal nesamoniu nevapetu. Is viso keista, kaip toks Faniera atsirado siame portale?… Idomu butu suzinot, kaip Faniera uz nepriklausomybe kovojo?
Neandrius
( 2011-07-19 )
Viena Senamiesčio nesamone mažiau – nuo to tik gražesnis miestas ir tiek. Kur buvo tikrai įdomūs ir vertingi Aleksoto tilto turėklai – Paliui jie pasirodė nereikalingi, o sovietinis šlamštas, suvirintas iš kažkokių vamzdžių, vien dėl to, kad projektuotas jo paties tapo neatsiejama Senamieščio dalimi. Kodėl tas Vilniaus gatvės sprendimas su tomis „disneilendiškomis“ telefonų būdelėmis, su bumbulais, nepatogiais suolais, kioskeliais ir durniausiais kokius teko Europoje matyt šviestuvais yra neginčijame vertybė? Nenoriu pirkšti savo nuomonės, bet bent jau man atrodo, kad tas Vilniaus gatvės įvaizdis net šiek tiek menkina Senamiestį. Gražūs šiuolaikiški šviestuvai, suolai, šiukšledėžės tikrai pagyvintų ir taip gražią be stoginės Vilniaus gatvę.
Fanierai
( 2011-07-19 )
Net savo bute griaudamas sieną,turite tai suderinti su kaimynu ir valdiškom instancijom,o čia -viešoji erdvė,gatvė.Net.Švedijoje,kur nebuvo okupacijos,galioja griežtos taisyklės-ten nėra „ką noriu-tą darau“,už „kiekvieno šū…niekio“ pašalinimą be leidimo ko gero sumokėtumėte solidžią baudą ir gražintumėte į vietą.
Faniera
( 2011-07-19 )
Tik pagalvokit – dingo stoginė! Katastrofa!
Ar dėl to už nepriklausomybę kovojom, kad dabar,
norėdami pašalint bet kokį sovietmečiu ar anksčiau statytą šūdniekį turėtume leidimų prašyti ?
Jau 20 metų kaip baigėsi „mūsų visų“ era.
Atėjo laikas ASMENS laisvei ! Ką noriu – tą darau !
lukas
( 2011-07-19 )
Taip, stoginė iš tiesų buvo savo vietoje. Bet juk nūdienos architektams įprasta griauti viską, ką jų pirmtakai pastatė…
linas
( 2011-07-19 )
kaip supratau, tai patalpų savininkai tiesiog pavogė miestui priklausantį daiktą, ir ne tokį mažą… kažkas galėtų grindinį iš gatvės išsiardyti – sode visai praverstų.
jjj
( 2011-07-19 )
Jei ir toliau viskas vyks tokia kryptimi,tai vietoje „sovietinių“ betono trinkelių bus „atkurtas“ carinis medžio lentų šaligatvis?