images_straipsniu_foto_850_onuskis

A.GELŪNAS://RACIONALU, KAD PAVELDO KOMISIJOSE VISUOMENININKAI NUO ŠIOL DIRBS SU PROFESIONALAIS

Šią savaitę visos Kultūros ministerijos galvos žiūri viena kryptimi – į paveldą. Paveldo savaitė ministerijoje reiškia ne tik tai, kad imta labiau rūpintis šia sritimi, bet ir tai, kad paveldinės problemos jau daugelį metų iš esmės nesprendžiamos. Jos auga, didėja, pinasi, kol galiausiai tampa komplikacijomis, kurių nei išspręsti, nei taikiai sureguliuoti niekas nebepajėgia. Tuo tarpu architektūrinis paveldas nyksta akyse ir vis dažniau tenka konstatuoti, kad paveldinių praradimų turime daugiau, nei „sugrįžimų”.

Nauja įtampa dabar jau kyla dėl naujo kultūros ministro įsakymo (kovo 21), kuris nurodo, kad Kultūros paveldo departamentui sudarant komisijas, tarybas ar darbo grupes, ne mažiau kaip pusę narių turi sudaryti „atestuoti nekilnojamojo kultūros paveldo specialistai ar atestuoti kilnojamųjų kultūros vertybių ir kultūros paveldo statinių vertingųjų sąvybių restauratoriai“. Tuo pačiu Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė įpareigota per mėnesį pakeisti Patariamųjų visuomeninių kultūros paveldo komisijų prie KPD (PVKPKPKPDPKMKTP)Kauno ir Klaipėdos teritorinių padalinių nuostatus ir sudaryti naujos sudėties komisijas.

Kaip žinia, minėtos PVKPKPKPDPKMKTP komisijos atlieka konsultanto funkcijas, nagrinėjant ir sprendžiant kultūros paveldo apsaugos klausimus bei problemas. Jų veiklą ir kompetenciją ne kartą kritikavo architektai ir paveldo objektų turintys verslininkai, tačiau KPD direktorė Diana Varnaitė teigė, kad PVKPKPKPDPKMKTP komisijų pagalba „siekiama skaidrinti paveldo institucijų darbą, didinti diskusijų su visuomene efektyvumą“.

Panaši yra ir aktyviai ministro įsakymą kritikuojančių paveldo visuomenininkų laikysena. Žinoma vilnietė Jūratė Markevičienė teigia, kad įsileidimas į komisijas atestuotų specialistų, komisijos kompetencijos nepadidins, nes mūsų atestuoti specialistai esą yra savamoksliai paveldo aspektu ir todėl už visuomenininkus esą pranašesni nėra. Draugijos „Senasis Kaunas“ pirmininkas Rimvydas Žiliukas rašo, kad atestuoti specialistai yra pernelyg priklausomi nuo valdininkų, yra nelaisvi ir dėl to negali patikimai atstovauti visuomenės.

Kultūros ministras Arūnas Gelūnas portalui PILOTAS.LT sakė, kad „paveldo srityje turi dirbti profesionalai ir profesionaliai atsakyti už rezultatą“. Jis teigė, kad „gatvės mitinguose paveldo klausimų neišspręsime. Esu įsitikinęs, kad yra racionalu, jog nuo šiol paveldo komisijose visuomenininkai dirbs kartu su profesionalais. Taip bus užtikrinta aukštesnė diskusijų paveldo klausimais kokybė ir, tikėtina, pasiektas didesnis jų rezultatyvumas“,- sakė kultūros ministras.

Komentarai

  1. Visuomeninkų (pavadinkime Lietuvoje nenaudojama nevyriausybinės organizacijos sąvoka) tikrai turėtų teigiamos įtakos paveldosaugos sistemai. Žinoma kyla kompetencijos klausimas, tačiau Lietuvoje yra „apsišvietusių“ NVO. Beje, jei kas mano, jog jų nėra pakankamai, pats laikas stiprinti pažinimo sklaidą.

  2. Sutinku su ponu Gediminu K.
    Manau,kad Laužikienės veiklą turėtų ištirti kur kas platesnis pareigūnų ratas.
    Pagaliau,pažiūrėkit ką ji padarė iš puikaus senovinio pastato Klaipėdoje,ogi,gipskartonio reklamos namus.Apie ją Klaipėdos kultūros žmonės galėtų daug papasdakoti.Labai daug

  3. nieko čia blogo nematau. ir visuomenės „atstovai“ galės „pamalti“ (atsakomybės, gi, už tai nėra, o kaip mėgsta žmogelis ir dar „aktyvistas“ savo reikšmingumą rodyti) ir „specialistai“ viešiau dirbs (o ju atsakomybė (teisinė) tikrai didesnė už bet kurį visuomenės atstovą).
    Šaunuolis ministras, kad darbus dirba, o nepatenkintu buvo, yra ir bus.

  4. Tai reikia skirti premijas uz architektura. Ir uz gera ir uz bloga. Padaryti gera piara internete, spaudoje ir tv ir tegu kiekvienas miestas zino savo herojus.

  5. O ką daryti begėdžiams?

  6. Paziurejus kokia architektura pastaraisiais metais kyla Kauno centre pasiulyciau visiems uz tai atsakingiems numirt is gedos.

  7. Iš Audrio Karaliaus nesulaukęs žadėtų klausimų, nusižeminęs klausiu pats:
    Ar į architektūros specialisto ir eksperto kvalifikaciją įeina: visažinystė, dviveidystė, dvikalbystė, kyšininkavimas, savo ir savo pažįstamų rato protegavimas (nereikalinga išbraukti)?
    Ar gausiai aukščiau išvardintomis savybėmis apdovanotas specialistas vis dar išlieka specialistas, ar, kaip koks elektronas, peršoka į kitą, aukštesnį, geriau apmokamą visažinystės lygmenį?
    Ar projektavę sovietinį gulagą ir nacių dujų kameras buvo specialistai?
    Ar Orvelo „1984“ nėra specialistų rojus?
    Ar būtina dėti kiaušinius, kad sužinotum jų skonį?

  8. Tekste minimą 2011 m. kovo 21 LR kultūros ministro Arūno Gelūno įsakymą Nr.ĮV-246 rengė buvusios klaipėdietės dabartinės Kultūros viceministrės Nijolės Laužikienės kuruojamo ministerijos padalinio specialistas. Vieša paslaptis, kad N.Laužikienė ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos pirmininkė Ramunė STAŠEVIČIŪTĖ yra senos ir artimos draugės. Kas galėtų paneigti, kad N.Laužikienė proteguoja savo draugės ir jos aplinkos interesus?
    P.S.
    Štai jums kariškas vaizdelis: apie 1990-1991 m. vietoje kelias dienas tepadirbusios Staševičiūtės buvau paskirtas vadovauti Kultūros paveldo inspekcijos Klaipėdos apygardai. Iš karto pareikalavau, kad iš Inspekcijos patalpų Vežėjų gatvėje savo daug metų nelegaliai veikusią laboratoriją iškraustytų tuometinis N.Laužikienės sugyventinis „kadrius“. Tiek Laužikienę, tiek Staševičiūtę dėl to ištiko isterija. Kaip dabar pamenu: būsima kultūros viceministrė su savo drauge darbo metu įsiveržė į mano kabinetą, užgauliojo, grasino, sakė, kad aš „ilgai čia nedirbsiu“, reikalavo „nekišti nagų prie laboratorijos“. Galimai ponių įtakotas iš Seimo tribūnos mane bandė dergti toks Plečkaitis. Nors buvo progų, nei Laužikienė, nei Staševičiūtė, nei Plečkaitis dėl savo chuliganiško elgesio neatsiprašė. Nuo tada apie šias ponias galvoju kaip apie nesąžiningas žemos moralės moteriškes. Tokioms „asaboms“ kultūros paveldo patikėti negalima.
    Kokios kultūrtrėgėrės, tokia ir „kultūra“…

  9. Gerai, kalbėkime apie konkrečius atvejus be kalašnikovų. Abu žemiau paminėti jūsų kolegos, atsiprašau, „nekompetentingi, stokojantys sąžinės ir reiklumo sau“ architektai kartu yra ir paveldo ekspertai. Ką jūs, gerbiamas Audry, žadate padaryti, kad abiejų darbai būtų išimti iš Kijeve vykstančios parodos ekspozicijos ir jiems būtų bent jau kuriam laikui jau sustabdyta licencija, o paveldo ekspertų kvalifikacija būtų sustabdyta? Jei nieko nedarysite, galvosiu, kad pritariate. Cituoju save:

    Audrys Karalius: „tam, kad visuomenė galėtų pilnaverčiai ir rezultatyviai dalyvauti architektūriniame dialoge su architektais, siekiant geresnės aplinkos kokybės ar būti savotišku erdvinės aplinkos bendraautoriumi , – tam tikras architektūrinis raštingumas yra būtinas.“.

    Štai ką portale pilotas.lt apie „ekspertus“ porina architektas, profesorius ir visuomenės veikėjas Vytautas Jurgis Dičius: „Yra ir vadinamasis „architektūrini s elitas“, sugebantis dėl užsakovo ypatingų norų apeiti įstatymus, reglamentus, projektavimo sąlygas, bendruosius planus, „pramušti“ projektą ar sudaryti galimybę užsakovui pradėti nelegalią statybą. Tokioje aplinkoje ir vyksta „subalansuota“ urbanistinė plėtra“. Tame pat pilotas.lt yra info apie artėjančias Lietuvos architektūros dienas Ukrainoje. Parodos kataloge radau net du gyvenamuosius namus, pastatytus ant kelio! Tai arch. Gintaro Balčyčio suprojektuotas ir ant bendro naudojimo kelio pastatytas ir praėjimą Nemunu užtveriantis gyvenamasis namas Kačerginėje ir arch. Gintaro Kazakausko suprojektuotas ir ant bendro naudojimo kelio pastatytas ir pravažiavimą į kitus sklypus užtveriantis gyvenamasis namas Netonių kaime. Abu objektai yra Kauno rajone. Kadangi šie architektai, matyt, priklauso V.Dičiaus apibūdintam „architektūrini a m elitui“, jiems nusispjauti į įstatymus ir visuomenę. Bet reikia būti ypač įžūliam ir moraliai degradavusiam, kad už šį vandalizmą vienas kitam dar skirtum premijas ir girtumeis pasauliui. Nesunku numanyti, kad šie architektai kartu yra ir visų galų „ekspertai“.

    Štai ką apie minėtą G.Balčyčio intelektualinį ekskrementą parašė architektūriška i išprusęs A.Karalius: „Buvau uzsukes i kacergine paziureti G.Balcycio opuso. Jis man is Nemuno buvo palikes visai nebloga ispudi. Deja, kontekste akivaizdu – padaryta siurksti klaida. Nutrauktas ne tik pakrantes pesciuju ir dviraciu rysys, bet ir nevalyvai isibrukta i parka, nutraukta liepu alejos asis, atimtas parko rysys su Nemunu.“. O štai kaip tą patį objektą apibūdino architektūriška i neišprusęs Saulius B. (gaisrininkas): „Šašas“. Panašiai G.Balčyčio ir G.Kazakausko pastangų vaisius vertino ir kiti kalbinti „tamsuoliai“.

    Du klausimai:

    1. Tai kas, ką ir ko turi mokyti?
    2. Ar būtina dėti kiaušinius, kad sužinotum jų skonį?

  10. Mielas Gediminai, pavelda naikina ne „A.Karaliaus kolegos“, o architektai, kuriems stinga kompetencijos, sazines ir reiklumo sau. Demokratiskose valstybese atsakomybe turi buti ASMENISKA, o ne grupine.
    O gal jus norite grazinti Lietuva i Stalino laikus ir sunaikinti architektus kaip klase? Nukreipkite geriau savo kovinguma pozityvia kryptimi ir nesisvaistykite zodziu kalasnikovu taip neatsakingai.
    Paveldo sistema serga. Pabandykim suprasti, kur yra ligos priezastys ir gydykim liga, o ne kapokim galunes.
    su pagarba, Audrys Karalius, architektas

  11. Mielas Audry,

    Na, argi taip aš sakiau? Negražu…

  12. Džiugina tai, kad architektams patarinėti kaip duoti kyšius ir klastoti dokumentus nereikia! Bet užmigti ant laurų nevalia! Tik ženklus savininkų ir jiems be skrupulų už pinigus atsiduodančių projektuotojų duodamų kyšių ir suklastotų dokumentų skaičiaus padidinimas, visažinystės ir arogancijos pakėlimas į kokybiškai naują lygį dar gali išgelbėti „neįgalią, stagnuojančią, o paskutiniaisiais metais degraduojančią paveldosaugos sistemą“!

  13. Taip pat racionalu,kad visuomenininkai patartų,kaip chirurgams operuoti o lėktuvų pilotams-kaip skraidyti.

  14. reiktu kurti po dvi is karto paveldo saugojimo komisijas ar tai draugijas – butu dvigubai saugiau ir dvigubai greiciau viskas visai suputu ir sugriutu. Tada jau joks „karalius“ gresmes nebekeltu sventajam paveldo saugolimui.

  15. Ministro intencijos geros, nes poreikis permainoms labiau nei akivaizdus. Tačiau esminis klausimas išlieka – paveldosaugos sistema jau senokai nebeįgali, stagnuojanti, o paskutiniaisiais metais degraduojanti vidiniais konfliktais ir arogantiska panieka pelvytai profesionalu, savininku, projektuotoju kritikai. Komisijos tebus skestancio laivo ikaitemis ir dargi gales but apkaltintos KPD vadovybes diletantiskos veiklos sukeltos krizes.

  16. Gal kas galit priminti koki issilavinima ir kokius atestatus turi zymioji vilniete Jurate Markeviciene.
    O gal ji ka nors gero yra padariusi siekdama spresti Paveldosaugos problemas ?

  17. reikalingos ne begalinės komisijos, o kelios kompetentingos ekspertų tarybos (daugiau trijų – Klaipėdoje, Kaune bei Vilniuje neįmanoma sukurti, nes kitur nėra tam „bazės“ – universitetų ir juos supančio inteligentijos sluoksnio, didelę paveldosauginę patirtį turinčių specialistų ir pan. tarybos turėtų būti mišrios – ne vien specialistai bet ir koks trečdalis – visuomenininkai, kaip „sveikas protas“ iš šalies.

  18. Cituoju save:

    „Kauno architektų požiūrį į visuomenę puikiai iliustruoja žinomo kauniečio architekto Audrio Karaliaus interneto portale pilotas.lt 2011.01.20 straipsnis „PVKPKPKPDPKMKTP LIAUDIES DRAUGOVĖ DIDINS PAVELDO POLICININKŲ SKAIDRUMĄ“.

    Reikalas tas, kad 2011 metų pradžioje Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė savo įsakymu dvejiems metams įteisino Patariamąją visuomeninę kultūros paveldo komisiją prie Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio. Panaši istoriko Dainiaus Elerto inicijuota komisija nuo 2008 m. sėkmingai veikia Klaipėdoje. Minėtame straipsnyje A.Karalius išsityčiojo iš neabejingų paveldui kauniečių pastangų bandyti tramdyti A.Karaliaus kolegų vykdomą Kauno paveldo naikinimą. Komentuodamas savo straipsnį autorius rašo: „…vyreju-daktaru sajungos aktyvistais, kad ir kaip jie ta jura myletu…valdymas „liaudies komisiju“ pagrindu…yra neefektyvus ir budingas suirutes periodams, kai valdzia nori nusiimti nuo saves atsakomybe, flirtuodama su aktyviomis „masemis“.

    Taigi, mums- „liaudies masėms“ spręsti, kokioje aplinkoje mums gyventi ir kaip puoselėti savo paveldą, ekspertai- specialistai- architektai privilegijos nesuteikė.“

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Vaidilutė Ščiglienė

PAVELDOSAUGININKŲ PIRMININKĖ: Vadovauti paveldo komisijai paskirta V.Ščiglienė

2020 birželio 12Be komentarųPILOTAS.LT

Seimas Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininke neseniai paskyrė menotyrininkę dr. Vaidutę Ščiglienę. Iki šiol Valstybinės kultūros paveldo komisijos vadovės funkcijas atliko pirmininko pavaduotoja Andrijana Filinaitė.

Paežerių dvaras

PRISTATYS DVARO VIRTUVĘ: Buvusią kiaulidę suvalkiečiai pavers kavine

2020 balandžio 22Be komentarųPILOTAS.LT

Vilkaviškio rajone atgims dar vienas Paežerių dvaro sodybos pastatų – buvusi kiaulidė. Pastarojoje žadama įkurdinti kavinę, kuri lankytojams siūlys ir dvaro laikų patiekalus. Vilkaviškio rajono Paežerių

paveldo dienos

PAVELDAS IR EDUKACIJA: Pakvietė prisidėti prie Europos paveldo dienų renginių

2020 balandžio 15Be komentarųPILOTAS.LT

Bene didžiausias kasmetinis nekilnojamojo kultūros paveldo populiarinimui skirtas renginys – Europos paveldo dienos – šiemet Lietuvoje įvyks rugsėjį. Kultūros paveldo departamentas pakvietė bendradarbiauti ir prisidėti

Agora

VIRTUALIOJI AGORA: Paleista tarptautinės organizacijos Europa Nostra platforma

2020 balandžio 15Be komentarųPILOTAS.LT

Tarptautinė organizacija Europa Nostra, reaguodama į neigiamą pandemijos poveikį kultūros sričiai, paleido virtualią platformą „Agora“. Naujoji platforma skirta suskaitmenintų kultūros ir paveldo iniciatyvų sklaidai. Tarptautinė

Akropolis

TURIZMAS IR PAVELDAS: Raginama mažinti neigiamą COVID-19 poveikį turizmui

2020 balandžio 2Be komentarųPILOTAS.LT

Europos turizmo manifestų aljansas paragino Europos Komisiją ir nacionalines vyriausybes imtis skubių priemonių, galinčių sumažinti neigiamą COVID-19 poveikį turizmo sektoriui Europoje. Turizmo sektorius yra neišvengiamai

Adrijana Filinaitė

ANDRIJANA FILINAITĖ: Prasideda UNESCO Pasaulio paveldo metų renginiai

2020 kovo 52 KomentaraiPILOTAS.LT

Lietuva yra viena iš 167 pasaulio valstybių, turinčių UNESCO Pasaulio paveldo objektų. Kadangi mūsų Seimas 2020-tuosius paskelbė UNESCO pasaulio paveldo metais Lietuvoje – turime puikią

Smalininkų mokykla

SKALVIJOS LIETUVIŠKUMO ŽIDINYS: Smalininkuose tvarkoma tarpukario mokykla

2020 vasario 21Be komentarųPILOTAS.LT

Smalininkuose naujai veiklai prikeliama nuo 1930-ųjų iki 1939 metų veikusi lietuviška pradžios mokykla, pastatyta pagal prancūzų architekto projektą. Ši mokykla buvo gera pradžia Skalvijos šiaurės

Valstybinė kultūros paveldo komisija

KULTŪROS PAVELDO KOMISIJA ATSINAUJINA: Paskirti dar 4 nauji nariai

2020 sausio 9Be komentarųPILOTAS.LT

PILOTAS.LT neseniai rašė, kad Valstybinę kultūros paveldo komisiją papildė istorikas doc. dr. Salvijus Kulevičius ir architektė teisininkė dr. Daiva Veličkaitė. Ką tik į šią šalies

Pasižvalgymas po Vilniaus apylinkes

PASIŽVALGYMAS PO VILNIAUS APYLINKES: M.Baužienės 3-osios knygos pristatymas

2020 sausio 8Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje pristatoma architektūros istorikės Mortos Baužienės knyga „Pasižvalgymas po Vilniaus apylinkes“. Dalyvauja knygos autorė, leidyklos vadovas, paveldo žinovai. Sausio 8

Senieji vėjo malūnai

SENIEJI VĖJO MALŪNAI: Technikos paveldui skirtas renginys Pasvalyje

2019 gruodžio 12Be komentarųPILOTAS.LT

Pirmadienį Pasvalio krašto muziejuje vėl rinksis malūnų tyrinėtojai. Renginio tema – Senųjų vėjo malūnų istorija, atmintis ir paveldas. Gruodžio 16 dieną (pirmadienį), 13 val. Pasvalio

Klaipėdos centrinis paštas

KLAIPĖDA ŽENGĖ ŽINGSNĮ: Prašo stabdyti centrinio pašto pardavimo aukcioną

2019 lapkričio 25Be komentarųPILOTAS.LT

Uostamiesčio savivaldybė ėmėsi konkrečių žingsnių dėl Klaipėdos centrinio pašto pastatų komplekso išsaugojimo – prašoma stabdyti jo pardavimo aukcioną. Raštas su tokiu prašymu išsiųstas AB „Lietuvos

Kauno Bernardinų vienuolyno su Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia kompleksas tvarkomas nuo 2009-ųjų. Foto: ©PILOTAS.LT

LATVIAI APDOVANOJO: Pagerbti Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios restauratoriai

2019 lapkričio 18Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios restauratoriams – Latvijos fondo „Lāčplēsis“ apdovanojimai. Jie įteikti už indėlį išsaugant kultūros paveldą bei stiprinant Latvijos ir Lietuvos ryšius. Viena

Daržų  g. 14

KLAIPĖDOS SENAMIESTYJE PRADANGINO NAMĄ: STT pradėjo ikiteisminį tyrimą

2019 lapkričio 8Be komentarųPILOTAS.LT

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ką tik pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Klaipėdos senamiestyje atliktų griovimo darbų pagal Kultūros paveldo departamento (KPD) surinktą medžiagą. Ikiteisminis tyrimas pradėtas

Vaidas Petrulis

PAVELDAS KAIP KONFLIKTAS: V.Petrulio knygos pristatymas socialinės įtampos fone

2019 lapkričio 71 KomentarasPILOTAS.LT

Kaune rengiamas architektūros istoriko Vaido Petrulio monografijos „Paveldas kaip konfliktas: metodologinės Lietuvos XX a. architektūrinio palikimo vertinimo prielaidos“ pristatymas. Renginys įvyks nesilpstant statybų prie paminklinės

3624_moder_kn_140500_e02_bra

ATVIRA DISKUSIJA KAUNE: XX a. architektūrinio palikimo interpretacija

2019 lapkričio 4Be komentarųPILOTAS.LT

Dar XX a. viduryje paveldosaugos klasikas Freemanas Tildenas atkreipė dėmesį, kad vien tik istorinių faktų žinojimas dar nėra pakankama motyvacija puoselėti istorinį palikimą. „Kaunas 2022“

Viekšnių vaistinė

VIEKŠNIŲ ATVEJIS: Prasidėjo mažųjų miestelių paveldosaugos praktinis seminaras

2019 spalio 17Be komentarųPILOTAS.LT

Dešiniajame Ventos upės krante įsikūrusiuose Viekšniuose šiandien prasideda medinės architektūros paveldosaugos praktinis seminaras. Renginys skirtas Viekšnių miesto kultūros paveldo apsaugos problemoms analizuoti. Kaip praneša Kultūros

Andrius ir Lukas Paulauskai

PAVELDOSAUGOS HAKATONAS: „Pokemon Go“ ir virtualus plaktukas

2019 rugsėjo 30Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune įvyko pirmasis architektūros paveldosaugos hakatonas Lietuvoje. Pagal Kauno architektūros festivalio KAFe 2019 programą organizuotame reginyje iš viso pristatytos 9 idėjos, iš kurių 2 sulaukė

Herithon'19

INTERAKTYVAUS PAVELDO HAKATONAS: 48 valandų KAFe 2019 renginys Kaune

2019 rugsėjo 27Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno architektūros festivalis (KAFe 2019) rengia pirmąjį Lietuvoje interaktyvaus paveldo hakatoną „Herithon’19“. Tai 48 valandų renginys skirtas naujai pažvelgti į paveldą Kauno mieste. Interaktyvaus paveldo

paveldas

TARPDISCIPLININĖ KONFERENCIJA: Integruotas požiūris į kultūros paveldą

2019 rugpjūčio 21Be komentarųPILOTAS.LT

Jau penktus metus Pasaulinė architektūros diena bus pažymėta tarpdisciplininėje architektūros kokybės kriterijams skirtoje konferencijoje. Šių metų konferencijoje dėmesys skiriamas nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimo aktualizavimui, jos

Zyplių dvaras

ATRASTI KULTŪROS PAVELDĄ: Europos paveldo dienos kviečia pažinti ir pramogauti

2019 rugpjūčio 12Be komentarųPILOTAS.LT

Šiemet Europos paveldo dienos kviečia pažinti ir pramogauti. Įvairaus amžiaus lankytojams skirti renginiai – pažintiniai pasivaikščiojimai, paskaitos, parodos, edukaciniai užsiėmimai, žygiai, orientaciniai žaidimai ir kt.

viešbutis Telšiuose

ATGIMS TELŠIŲ VIEŠBUTIS: Atkurs turtingą pirminę išvaizdą bei paskirtį

2019 liepos 17Be komentarųPILOTAS.LT

Telšių senamiestyje, Respublikos gatvėje stovi dviejų aukštų su rūsiais tinkuotas pastatas, savo išore niekuo neišsiskiriantis iš kitų. Tačiau šio pastato išorė bus atkurta pagal išskirtinę

Vilniaus senamiestis

HERITAS’19: 2-oji tarptautinė kultūros paveldo pažinimo, tvarkybos ir technologijų paroda

2019 gegužės 2Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniuje prasideda tarptautinė kultūros paveldo pažinimo, tvarkybos ir technologijų paroda „Heritas“. Antrą kartą organizuojamas nemokamas renginys tęsia sėkmingą pirmųjų metų praktiką ir pagrindinį dėmesį skiria

Žybartas Simonaitis

NETEKOME ŽYBARTO SIMONAIČIO: Vieno žymiausių Lietuvos architektų-restauratorių

2019 balandžio 151 KomentarasPILOTAS.LT

Praeitą savaitę mirė vienas žymiausių Lietuvos architektų-restauratorių – Žybartas Simonaitis (Simanavičius, iki 1994 m.), palikęs ryškų pėdsaką nacionalinėje paveldo architektūroje. Ž.Simonaitis buvo inteligentiškas, visuomeniškai aktyvus

Gedimino 27

MARIJA DRĖMAITĖ: Gedimino pr.27 yra vienas geriausių Vilniaus tarpukario pastatų

2019 kovo 224 KomentaraiJulija Reklaitė

Administracinio pastato Vilniuje, Gedimino pr.27 pirmojo aukšto perimetrinis įstiklinimas sukėlė nemažai triukšmo. Viešojoje erdvėje kilo diskusijos, neigiamas išvadas pateikė Vilniaus regioninė architektūros taryba, nestigo architektų

Naugarduko pilis

U-PAVELDAS: Lietuviški istoriniai pėdsakai užsienyje

2019 vasario 122 KomentaraiPILOTAS.LT

Visuose pasaulio žemynuose yra gausu lietuviškų ženklų iš skirtingų istorinių laikotarpių. Ne paslaptis, kad nemaža dalis kultūros paveldo turtų, iškilių asmenybių, vėliau kūrusių toli nuo