Šią savaitę visos Kultūros ministerijos galvos žiūri viena kryptimi – į paveldą. Paveldo savaitė ministerijoje reiškia ne tik tai, kad imta labiau rūpintis šia sritimi, bet ir tai, kad paveldinės problemos jau daugelį metų iš esmės nesprendžiamos. Jos auga, didėja, pinasi, kol galiausiai tampa komplikacijomis, kurių nei išspręsti, nei taikiai sureguliuoti niekas nebepajėgia. Tuo tarpu architektūrinis paveldas nyksta akyse ir vis dažniau tenka konstatuoti, kad paveldinių praradimų turime daugiau, nei „sugrįžimų”.
Nauja įtampa dabar jau kyla dėl naujo kultūros ministro įsakymo (kovo 21), kuris nurodo, kad Kultūros paveldo departamentui sudarant komisijas, tarybas ar darbo grupes, ne mažiau kaip pusę narių turi sudaryti „atestuoti nekilnojamojo kultūros paveldo specialistai ar atestuoti kilnojamųjų kultūros vertybių ir kultūros paveldo statinių vertingųjų sąvybių restauratoriai“. Tuo pačiu Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė įpareigota per mėnesį pakeisti Patariamųjų visuomeninių kultūros paveldo komisijų prie KPD (PVKPKPKPDPKMKTP)Kauno ir Klaipėdos teritorinių padalinių nuostatus ir sudaryti naujos sudėties komisijas.
Kaip žinia, minėtos PVKPKPKPDPKMKTP komisijos atlieka konsultanto funkcijas, nagrinėjant ir sprendžiant kultūros paveldo apsaugos klausimus bei problemas. Jų veiklą ir kompetenciją ne kartą kritikavo architektai ir paveldo objektų turintys verslininkai, tačiau KPD direktorė Diana Varnaitė teigė, kad PVKPKPKPDPKMKTP komisijų pagalba „siekiama skaidrinti paveldo institucijų darbą, didinti diskusijų su visuomene efektyvumą“.
Panaši yra ir aktyviai ministro įsakymą kritikuojančių paveldo visuomenininkų laikysena. Žinoma vilnietė Jūratė Markevičienė teigia, kad įsileidimas į komisijas atestuotų specialistų, komisijos kompetencijos nepadidins, nes mūsų atestuoti specialistai esą yra savamoksliai paveldo aspektu ir todėl už visuomenininkus esą pranašesni nėra. Draugijos „Senasis Kaunas“ pirmininkas Rimvydas Žiliukas rašo, kad atestuoti specialistai yra pernelyg priklausomi nuo valdininkų, yra nelaisvi ir dėl to negali patikimai atstovauti visuomenės.
Kultūros ministras Arūnas Gelūnas portalui PILOTAS.LT sakė, kad „paveldo srityje turi dirbti profesionalai ir profesionaliai atsakyti už rezultatą“. Jis teigė, kad „gatvės mitinguose paveldo klausimų neišspręsime. Esu įsitikinęs, kad yra racionalu, jog nuo šiol paveldo komisijose visuomenininkai dirbs kartu su profesionalais. Taip bus užtikrinta aukštesnė diskusijų paveldo klausimais kokybė ir, tikėtina, pasiektas didesnis jų rezultatyvumas“,- sakė kultūros ministras.
Ona
( 2011-05-20 )
Visuomeninkų (pavadinkime Lietuvoje nenaudojama nevyriausybinės organizacijos sąvoka) tikrai turėtų teigiamos įtakos paveldosaugos sistemai. Žinoma kyla kompetencijos klausimas, tačiau Lietuvoje yra „apsišvietusių“ NVO. Beje, jei kas mano, jog jų nėra pakankamai, pats laikas stiprinti pažinimo sklaidą.
too gediminas K
( 2011-04-18 )
Sutinku su ponu Gediminu K.
Manau,kad Laužikienės veiklą turėtų ištirti kur kas platesnis pareigūnų ratas.
Pagaliau,pažiūrėkit ką ji padarė iš puikaus senovinio pastato Klaipėdoje,ogi,gipskartonio reklamos namus.Apie ją Klaipėdos kultūros žmonės galėtų daug papasdakoti.Labai daug
DD
( 2011-04-15 )
nieko čia blogo nematau. ir visuomenės „atstovai“ galės „pamalti“ (atsakomybės, gi, už tai nėra, o kaip mėgsta žmogelis ir dar „aktyvistas“ savo reikšmingumą rodyti) ir „specialistai“ viešiau dirbs (o ju atsakomybė (teisinė) tikrai didesnė už bet kurį visuomenės atstovą).
Šaunuolis ministras, kad darbus dirba, o nepatenkintu buvo, yra ir bus.
cghim
( 2011-04-11 )
Tai reikia skirti premijas uz architektura. Ir uz gera ir uz bloga. Padaryti gera piara internete, spaudoje ir tv ir tegu kiekvienas miestas zino savo herojus.
diversifikacija
( 2011-04-11 )
O ką daryti begėdžiams?
R
( 2011-04-10 )
Paziurejus kokia architektura pastaraisiais metais kyla Kauno centre pasiulyciau visiems uz tai atsakingiems numirt is gedos.
diversifikacija
( 2011-04-10 )
Iš Audrio Karaliaus nesulaukęs žadėtų klausimų, nusižeminęs klausiu pats:
Ar į architektūros specialisto ir eksperto kvalifikaciją įeina: visažinystė, dviveidystė, dvikalbystė, kyšininkavimas, savo ir savo pažįstamų rato protegavimas (nereikalinga išbraukti)?
Ar gausiai aukščiau išvardintomis savybėmis apdovanotas specialistas vis dar išlieka specialistas, ar, kaip koks elektronas, peršoka į kitą, aukštesnį, geriau apmokamą visažinystės lygmenį?
Ar projektavę sovietinį gulagą ir nacių dujų kameras buvo specialistai?
Ar Orvelo „1984“ nėra specialistų rojus?
Ar būtina dėti kiaušinius, kad sužinotum jų skonį?
diversifikacija
( 2011-04-08 )
Tekste minimą 2011 m. kovo 21 LR kultūros ministro Arūno Gelūno įsakymą Nr.ĮV-246 rengė buvusios klaipėdietės dabartinės Kultūros viceministrės Nijolės Laužikienės kuruojamo ministerijos padalinio specialistas. Vieša paslaptis, kad N.Laužikienė ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos pirmininkė Ramunė STAŠEVIČIŪTĖ yra senos ir artimos draugės. Kas galėtų paneigti, kad N.Laužikienė proteguoja savo draugės ir jos aplinkos interesus?
P.S.
Štai jums kariškas vaizdelis: apie 1990-1991 m. vietoje kelias dienas tepadirbusios Staševičiūtės buvau paskirtas vadovauti Kultūros paveldo inspekcijos Klaipėdos apygardai. Iš karto pareikalavau, kad iš Inspekcijos patalpų Vežėjų gatvėje savo daug metų nelegaliai veikusią laboratoriją iškraustytų tuometinis N.Laužikienės sugyventinis „kadrius“. Tiek Laužikienę, tiek Staševičiūtę dėl to ištiko isterija. Kaip dabar pamenu: būsima kultūros viceministrė su savo drauge darbo metu įsiveržė į mano kabinetą, užgauliojo, grasino, sakė, kad aš „ilgai čia nedirbsiu“, reikalavo „nekišti nagų prie laboratorijos“. Galimai ponių įtakotas iš Seimo tribūnos mane bandė dergti toks Plečkaitis. Nors buvo progų, nei Laužikienė, nei Staševičiūtė, nei Plečkaitis dėl savo chuliganiško elgesio neatsiprašė. Nuo tada apie šias ponias galvoju kaip apie nesąžiningas žemos moralės moteriškes. Tokioms „asaboms“ kultūros paveldo patikėti negalima.
Kokios kultūrtrėgėrės, tokia ir „kultūra“…
diversifikacija
( 2011-04-08 )
Gerai, kalbėkime apie konkrečius atvejus be kalašnikovų. Abu žemiau paminėti jūsų kolegos, atsiprašau, „nekompetentingi, stokojantys sąžinės ir reiklumo sau“ architektai kartu yra ir paveldo ekspertai. Ką jūs, gerbiamas Audry, žadate padaryti, kad abiejų darbai būtų išimti iš Kijeve vykstančios parodos ekspozicijos ir jiems būtų bent jau kuriam laikui jau sustabdyta licencija, o paveldo ekspertų kvalifikacija būtų sustabdyta? Jei nieko nedarysite, galvosiu, kad pritariate. Cituoju save:
Audrys Karalius: „tam, kad visuomenė galėtų pilnaverčiai ir rezultatyviai dalyvauti architektūriniame dialoge su architektais, siekiant geresnės aplinkos kokybės ar būti savotišku erdvinės aplinkos bendraautoriumi , – tam tikras architektūrinis raštingumas yra būtinas.“.
Štai ką portale pilotas.lt apie „ekspertus“ porina architektas, profesorius ir visuomenės veikėjas Vytautas Jurgis Dičius: „Yra ir vadinamasis „architektūrini s elitas“, sugebantis dėl užsakovo ypatingų norų apeiti įstatymus, reglamentus, projektavimo sąlygas, bendruosius planus, „pramušti“ projektą ar sudaryti galimybę užsakovui pradėti nelegalią statybą. Tokioje aplinkoje ir vyksta „subalansuota“ urbanistinė plėtra“. Tame pat pilotas.lt yra info apie artėjančias Lietuvos architektūros dienas Ukrainoje. Parodos kataloge radau net du gyvenamuosius namus, pastatytus ant kelio! Tai arch. Gintaro Balčyčio suprojektuotas ir ant bendro naudojimo kelio pastatytas ir praėjimą Nemunu užtveriantis gyvenamasis namas Kačerginėje ir arch. Gintaro Kazakausko suprojektuotas ir ant bendro naudojimo kelio pastatytas ir pravažiavimą į kitus sklypus užtveriantis gyvenamasis namas Netonių kaime. Abu objektai yra Kauno rajone. Kadangi šie architektai, matyt, priklauso V.Dičiaus apibūdintam „architektūrini a m elitui“, jiems nusispjauti į įstatymus ir visuomenę. Bet reikia būti ypač įžūliam ir moraliai degradavusiam, kad už šį vandalizmą vienas kitam dar skirtum premijas ir girtumeis pasauliui. Nesunku numanyti, kad šie architektai kartu yra ir visų galų „ekspertai“.
Štai ką apie minėtą G.Balčyčio intelektualinį ekskrementą parašė architektūriška i išprusęs A.Karalius: „Buvau uzsukes i kacergine paziureti G.Balcycio opuso. Jis man is Nemuno buvo palikes visai nebloga ispudi. Deja, kontekste akivaizdu – padaryta siurksti klaida. Nutrauktas ne tik pakrantes pesciuju ir dviraciu rysys, bet ir nevalyvai isibrukta i parka, nutraukta liepu alejos asis, atimtas parko rysys su Nemunu.“. O štai kaip tą patį objektą apibūdino architektūriška i neišprusęs Saulius B. (gaisrininkas): „Šašas“. Panašiai G.Balčyčio ir G.Kazakausko pastangų vaisius vertino ir kiti kalbinti „tamsuoliai“.
Du klausimai:
1. Tai kas, ką ir ko turi mokyti?
2. Ar būtina dėti kiaušinius, kad sužinotum jų skonį?
GEDIMINUI K
( 2011-04-08 )
Mielas Gediminai, pavelda naikina ne „A.Karaliaus kolegos“, o architektai, kuriems stinga kompetencijos, sazines ir reiklumo sau. Demokratiskose valstybese atsakomybe turi buti ASMENISKA, o ne grupine.
O gal jus norite grazinti Lietuva i Stalino laikus ir sunaikinti architektus kaip klase? Nukreipkite geriau savo kovinguma pozityvia kryptimi ir nesisvaistykite zodziu kalasnikovu taip neatsakingai.
Paveldo sistema serga. Pabandykim suprasti, kur yra ligos priezastys ir gydykim liga, o ne kapokim galunes.
su pagarba, Audrys Karalius, architektas
Jūratė Markevičienė
( 2011-04-07 )
Mielas Audry,
Na, argi taip aš sakiau? Negražu…
diversifikacija
( 2011-04-07 )
Džiugina tai, kad architektams patarinėti kaip duoti kyšius ir klastoti dokumentus nereikia! Bet užmigti ant laurų nevalia! Tik ženklus savininkų ir jiems be skrupulų už pinigus atsiduodančių projektuotojų duodamų kyšių ir suklastotų dokumentų skaičiaus padidinimas, visažinystės ir arogancijos pakėlimas į kokybiškai naują lygį dar gali išgelbėti „neįgalią, stagnuojančią, o paskutiniaisiais metais degraduojančią paveldosaugos sistemą“!
taiptaip
( 2011-04-07 )
Taip pat racionalu,kad visuomenininkai patartų,kaip chirurgams operuoti o lėktuvų pilotams-kaip skraidyti.
man atrodo
( 2011-04-07 )
reiktu kurti po dvi is karto paveldo saugojimo komisijas ar tai draugijas – butu dvigubai saugiau ir dvigubai greiciau viskas visai suputu ir sugriutu. Tada jau joks „karalius“ gresmes nebekeltu sventajam paveldo saugolimui.
Gediminas
( 2011-04-07 )
Ministro intencijos geros, nes poreikis permainoms labiau nei akivaizdus. Tačiau esminis klausimas išlieka – paveldosaugos sistema jau senokai nebeįgali, stagnuojanti, o paskutiniaisiais metais degraduojanti vidiniais konfliktais ir arogantiska panieka pelvytai profesionalu, savininku, projektuotoju kritikai. Komisijos tebus skestancio laivo ikaitemis ir dargi gales but apkaltintos KPD vadovybes diletantiskos veiklos sukeltos krizes.
kompetencija
( 2011-04-07 )
Gal kas galit priminti koki issilavinima ir kokius atestatus turi zymioji vilniete Jurate Markeviciene.
O gal ji ka nors gero yra padariusi siekdama spresti Paveldosaugos problemas ?
prie ko
( 2011-04-07 )
reikalingos ne begalinės komisijos, o kelios kompetentingos ekspertų tarybos (daugiau trijų – Klaipėdoje, Kaune bei Vilniuje neįmanoma sukurti, nes kitur nėra tam „bazės“ – universitetų ir juos supančio inteligentijos sluoksnio, didelę paveldosauginę patirtį turinčių specialistų ir pan. tarybos turėtų būti mišrios – ne vien specialistai bet ir koks trečdalis – visuomenininkai, kaip „sveikas protas“ iš šalies.
diversifikacija
( 2011-04-06 )
Cituoju save:
„Kauno architektų požiūrį į visuomenę puikiai iliustruoja žinomo kauniečio architekto Audrio Karaliaus interneto portale pilotas.lt 2011.01.20 straipsnis „PVKPKPKPDPKMKTP LIAUDIES DRAUGOVĖ DIDINS PAVELDO POLICININKŲ SKAIDRUMĄ“.
Reikalas tas, kad 2011 metų pradžioje Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė savo įsakymu dvejiems metams įteisino Patariamąją visuomeninę kultūros paveldo komisiją prie Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio. Panaši istoriko Dainiaus Elerto inicijuota komisija nuo 2008 m. sėkmingai veikia Klaipėdoje. Minėtame straipsnyje A.Karalius išsityčiojo iš neabejingų paveldui kauniečių pastangų bandyti tramdyti A.Karaliaus kolegų vykdomą Kauno paveldo naikinimą. Komentuodamas savo straipsnį autorius rašo: „…vyreju-daktaru sajungos aktyvistais, kad ir kaip jie ta jura myletu…valdymas „liaudies komisiju“ pagrindu…yra neefektyvus ir budingas suirutes periodams, kai valdzia nori nusiimti nuo saves atsakomybe, flirtuodama su aktyviomis „masemis“.
Taigi, mums- „liaudies masėms“ spręsti, kokioje aplinkoje mums gyventi ir kaip puoselėti savo paveldą, ekspertai- specialistai- architektai privilegijos nesuteikė.“