images_phocagallery_746_Juozai_viesb_las90_110225_746_Juoz_viesb_Las90_TIT

TAIKOMOJI PORNOGRAFIJA*//TEORIJA, PRAKTIKA IR PERSPEKTYVOS

„Architektūros paveldo priežiūrai Europa siunčia 400.000.000 Lt, kurių kiekvienas centas gali padėti išsaugoti arba… sunaikinti tai, kuo mes didžiavomės iki šiol. Restauruokime ir tvarkykime išmintingai“, – skelbė prieš porą metų uoliai platintas Kultūros paveldo departamento plakatas. Kad būtų baisiau, plakate stiklais žibėjo masyviais inkliuzais subombarduota sostinės senamiesčio pažiba – Dominikonų gatvė. Žiūrovo kraują stingdė net mintis apie tokios demoniškos agresijos galimybę ambicingoje ir akyse demokratėjančioje Europos sąjungos šalyje. Tačiau pakako vos poros metų ir gyvenimas pralenkė plakatines paveldininkų siaubo-fantazijas: juodasis scenarijus išsipildė. Pasiketė tik adresas. Šįkart „pasisekė“ Kaunui ir jo Laisvės alėjai…

Čia, pastato Laisvės al. 90 rekonstrukcija, įrengiant turistinės klasės viešbutį, bene geriausiai atspindi šiurkščią ir banalią architektūrinę tradiciją, pastaraisiais metais įsigalinčią “gaivinant” Laisvės alėją. Investicinis godumas, architektūrinio raštingumo ir klausos stoka lemia, kad vienas po kito į svarbiausią Kauno gatvę sminga atsitiktiniai, bukafasadžiai, gadinantys urbanistinį miesto orą pastatai. Atrodė, kad po Laimutės ir Birutės hipertrofuoto stiklakūnio, iškilusio greta Laisvės alėjos ir A.Mickevičiaus g. kampo, Kauno labiau jau neišgąsdinsi. Tačiau, pasirodo, treniruotas talentas gali įveikti paprastam mirtingajam net neaprėpiamus juoduosius horizontus. Ir jie buvo peržengti…

INTERVENCIJA VIETOJE INKRUSTACIJOS

Greta savivaldybės aikštės ir Vytauto Didžiojo paminklo, lengva ranka užmaukšlinęs dviaukštį viešbučio stiklainį ant gubernijos laikų mūrinuko, architektas Virginijus Juozaitis tarsi ciniškai pareiškė, kas čia ketina būti svarbiausias ir vienai centrinių miesto erdvių užduoti toną. Deja, tiesmukas antstato tūris, disonuodamas su aplinka demonstruoja ne tik atvirą nepagarbą savo pusantro šimtmečio vyresnei papėdei, bet ir stebėtiną kūrybinių galių seklumą.

Viešbutis akivaizdžiai pykstasi su istoriniu kontekstu: bendros architektūrinės kalbos nesurasta, dominuojantis aplinkoje tūris per masyvus, plastiškai nesubalansuotas, neproporcingas, kompoziciškai nepagrįstas. Prastos detalės, atsitiktinės medžiagos ir architektūrinė nejautra galutinai įtikina, kad pasirinktas architektūrinio kontrasto principas, šiuo atveju, architektui V.Juozaičiui tapo per sunkia kūrybine našta. Gali būti, kad remiantis inkrustacijos, o ne intervencijos principu, projektas dar turėjo galimybių išgyventi… Dabar gi, – jo mirtis architektūrinio gimdymo metu – akivaizdi.

MĖLYNĖ PO AKIMI – GRAŽU IR TEISĖTA

Blogiausia, kad tai įvyko tokioje viešoje, atvirukinėje Kauno vietoje. Kuklus dviejų žvaigždučių viešbutėlis, atrodo, visai nekukliai ilgus metus „žibės“ tarsi mėlynė Kauno paakyje, bylodamas apie anomalinius architektūrinius procesus mieste, institucijų negalią, architektų cinizmą ir elementarios kultūros stoką. Kita vertus, gal kur Naujamiesčio pakraštyje toks architektūrinis antausis net nebūtų pastebėtas. Dabar gi – tai pagrindinė miesto architektūrinė tema, nepaliekanti abejingų nei įstaigų koridoriuose, nei kavinėse, nei gatvėse, nei, žinoma, žiniasklaidoje.

Atrodo, kad šio vizualinio sukrėtimo akivaizdoje, po daugelio metų Kaunas staiga vėl prisiminė, kad architektūra yra menas. Nes architektūra yra subjektyvi ir gali būti… tiesiog negraži.

Atkaklūs atsakingų pareigūnų tvirtinimai, kad viešbučio statyba vyksta teisėtai ir visi būtini suderinimai yra gauti, tik dar labiau apnuogina problemos esmę – projektų kokybinės patikros sistema neveikia. Kultūros paveldo apsaugos departamento Kauno teritorinio padalinio viršininkė Irena Vaškelienė „Kauno dienai“ (2011.02.09.) tvirtina, kad „paveldo apsaugos aspektu pastato Laisvės al. 90 rekonstrukcija įvykdyta teisėtai. Pasiūlymus dėl šio pastato tvarkymo daugybę kartų nagrinėjo įvairūs ekspertai“, tačiau iš esmės atsisako komentuoti pastato išvaizdą, o tuo pačiu – ir architektūrinį rezultatą.

SELEKTYVIOS ATSAKOMYBĖS PATOGUMAI

Panašią laikyseną užima ir miesto vyriausiasis architektas Nerijus Valatkevičius, netikėtai visą atsakomybę už projekto kokybę perkeldamas Kauno architektų ir urbanistų ekspertų tarybai (KAUET), neva pritarusiai projektui. Net ir Kauno meras Andrius Kupčinskas, po kurio langais išdygo Laisvės alėjos svetimkūnis, pirmiausiai prašo KAUET‘o „paaiškinti ir pagrįsti duotus pritarimus tokiems sprendiniams, kurie kelia daugelio kauniečių susirūpinimą ir pasipiktinimą dėl darkomos Laisvės alėjos“. Apie kokius nors miesto vyr. architekto paaiškinimus dėl karščiausios miesto architektūrinės problemos, deja, kol kas žinių nėra ir tai mero, atrodo, nestebina. Beje, įdomu tai, kad meras laišką adresuoja ne tik KAUET‘ui, bet ir Kultūros paveldo departamentui ir jo atstovei Kaune I.Vaškelienei. Tuo tarsi pabrėždamas lygiavertį institucijų svorį šioje istorijoje.

Bet ar taip yra iš tikrųjų? Greta stipriausią institucinę galią projektams istorinėje aplinkoje turinčio Kultūros paveldo dapartamento, KAUET‘as, deja, nėra savotiškas konstitucinis-architektūrinis teismas, kurio nutarimai privalomi visoms instancijoms. Tai viso labo viešoji įstaiga, kurią 2005-aisiais (beje, po 8-rių metų atsikalbinėjimų) Kauno savivaldybė įsteigė su Architektų sąjungos Kauno skyriumi. Ji svarsto savivaldybės nukreiptus architektūrinius ir urbanistinius projektus ir teikia išvadas bei rekomendacijas. Ar tų rekomendacijų yra laikomasi, KAUET‘as kontroliuoti galimybės neturi, kaip neturi ir jokio grįžtamojo ryšio iš savivaldybės urbanistikos skyriaus apie galutinį suderintą (KAUET‘e svarstyto) projekto variantą. Ne kartą yra kilę nerimo, kad savivaldybėje kai kurie projektai susilaukia specifinės globos ir KAUET‘o rekomendacijos yra paprasčiausiai ignoruojamos. Net bandyta prie KAUET‘o suformuoti Projektų monitoringo grupę, kuri stebėtų, ar nesideformuoja pagrindinės projekto savybės derinimo labirintuose. Deja, idėjai pritarta nebuvo ir dabar KAUET‘o rekomendacijų paisymas tėra autoriaus ir pasirašančio ant projekto architekto-pareigūno sąžinės reikalas.

NESANTUOKINĖ GRUPINĖ AUTORYSTĖ

Visgi, viešbučio Laisvės al. 90 atveju, įdomiausia yra ne tai, kad projektas prieš 3 metus buvo pristatytas KAUET‘ui viso kvartalo rekonstrukcijos kontekste ir vidinės kvartalo erdvės sutankinimo bei istorinio viešbučio “Versalis” (Laisvės al. ir Vasario 16 g. kampas) projektinių pasiūlymų (architektas R.Adomaitis) fone atrodė tik menkas maštabiško darbo fragmentas. Įdomiausia yra netgi ne tai, kad ekspertų nuomonės 4-ių pateiktų variantų atžvilgiu smarkiai skyrėsi ir atrinktasis gavo vos vieno balso persvarą. Šioje istorijoje, be abejo, įdomiausia yra tai, kad, anot architekto V.Juozaičio,- "tai ne mano, o kolektyvinis kūrinys. Yra organizacijos, kurios nusprendė, kaip tas pastatas turi atrodyti. Padariau gal dešimt įvairiausių projekto variantų, tarp kurių, turbūt, nebuvo tik pastato su šiaudiniu stogu. Turime leidimus, ekspertizės aktus."(„Kauno diena“,2011.02.09.).

Pastato statytojas, firmos „Eigulių Topolis“ vadovas Rimantas Meška, yra dar konkretesnis: „Šitą rekonstrukcijos variantą Kauno architektai mums būtent ir primetė. Objektas buvo svarstytas Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryboje (KAUET).“ („15 min“, 2011.02.07.). Jautresniam skaitytojui gali susidaryti įspūdis, kad KAUET‘o inkvizitoriai tiesiog privertė pastatą aukštinti ir dar jėga įbruko išplėštą puslapį iš kokio nors vokiško pigių priemiesčio ofisų katalogo, kurį ašarojančiam architektui beliko perpaišyti prieš savo valią. Prie šito netikėto minties vingio grįšiu kiek vėliau…

Teisybės dėlei reikėtų pripažinti, kad projektų svarstymai KAUET‘e nėra labai efektyvūs ir kokybiški. Netrūksta nuklydimų nuo esmės, miglotų formuluočių, pernelyg abstrakčių priekaištų projektui ar net asmeniškumų. Tačiau didžiausia KAUET‘o problema visgi laikyčiau „nepatogu pasakyti“ kompleksą ir nepakankamai kokybišką posėdžių vedimą bei protokolavimą. Manau, kad ir V.Juozaičio atveju, taryba pasielgė pernelyg lengvabūdiškai, rekomendavusi „projektą vystyti, atsižvelgiant į didesnės ekspertų dalies nuomonę“ ir pažėrusi pluoštą nesusistemintų pastabų.

KAUET‘o liberalumas atsisuko priešais – V.Juozaitis urmu „įdarbino“ KAUET‘ą „bendraautoriais“ ir priskyrė grupinę atsakomybę už savo įtartino kvapo kūrybinį rezultatą.

AVANGARDISTO KANČIOS LAIKINOJOJE SOSTINĖJE

Tiesa, atrodo, kad V.Juozaitis dar nėra iki galo apsisprendęs dėl dalinimosi „grupine autoryste“. Štai laikraščiui „15 min”(2011.02.07.) architektas dėl kritikos jo „opuso“ atžvilgiu guodžiasi,- „Kiekvienas ryškus, avangardo elementų turintis objektas, susilaukia visokių nuomonių. Kiekvienas labai modernus dalykas šokiruoja žmones.“ Gaila, kad toliau, vietoj tradicinių tokiuose plepaluose Eifelio bokšto kančių XIX amžiuje, ant argumentacijos stalo gula istorija apie sriubą ir prieskonius. Suprask,- vargsta menininkas su tais skonio neturinčiais „varguoliais“. Ir tas skundas, tiesą sakant, nėra laužtas iš piršto.

Verta prisiminti, kad ir V.Juozaičio vargus prieš dešimtmetį išpicuojant legendinio Kauno restorano „Metropolis“ fasadą, kuomet dalis jo buvo aptaisyta menkaverčiais mediniais paneliais su neva kaimiškais langeliais. Arba „Teatro vaistinės“ architektūrinė egzekucija, kai daugiau nei 100 metų veikusi bene seniausia Kauno vaistinė greta Miesto sodo buvo neatpažįstamai permalta trikotažo pardavėjų užsakymu.

Žinoma, ryškiausiai V.Juozaičio „avangardizmas“ atsiskleidė PC „Molas“ projekte, kai milžiniško (21.000 kv.m.) prekybos monstro vardan 2001-aisiais buvo nužudytas antrasis Kaune „Žalgirio“ stadionas ir nutraukta strateginė miestui žaliojo karkaso Ąžuolynas – Panemunė grandis. Beje, šiame analogų neturinčiame projekte, „grupinė autorystė“ iš tikro atliko ne paskutinį vaidmenį. Jau nekalbant, kad pats projekto autorius ir vadovas lygiagrečiai darbavosi ir atsakingose savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus pareigose, o rengiant detalųjį planą, jam uoliai talkino Kauno vyr. urbanistas Saulius Lukošius iš tos pačios savivaldybės, projektavimo firma, parengusi šį intelektinį perversmą, priklausė kukliai seimo narei Jūratei Juozaitienei…

Žinoma, būtų nekorektiška nepaminėti ir tuometinio Kauno vicemero Arvydo Garbaravičiaus bei „Žalgirio“ stadiono ir draugijos vadovų „kūrybinio“ indėlio, bet apie tai, kitą kartą. Šiandieną mūsų tema – architektūra, todėl labiausiai rūpi, kas gi V.Juozaičiui primetė vieną po kito tuos „avangardinius išradimus“, kurie iš laiko perspektyvos yra labiau panašūs į stropiai formuotą „autorinį stilių“, nei į atsitiktinius komercinius santykius.

LEGALIOS MUTACIJOS IR REIŠKINIAI NELIKVIDŪS

Kauno „avangardisto“ istorija nėra atsitiktinė. Man regis, V.Juozaitis sąmoningai užėmė nišą projektų logistikos rinkoje, kuri su architektūros rinka iš tikro neturi nieko bendro. Tai atskira paslaugų sritis, kur už atatinkamą honorarą, užsakovas gauna leidimus, patenkinančius jo investicinį potraukį. Ar architektūrinis vietos kontekstas gali tas patiniškas fantazijas „patenkinti“ – nei užsakovui, nei paslaugos teikėjui nerūpi. Tai nėra projektų logistikos sandėrio objektas. Kaip nėra sandėrio objektas ir darna su aplinka, vietos pagerinimas, vietos tapatumo stiprinimas, pagarba miestui bei kiti nelikvidūs reiškiniai.

Įdomu tai, kad panašiais orientyrais, atrodo, vadovaujasi ir I.Vaškelienė bei jos viršininkė, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė, sudariusi komisiją „dėl ženkliai pasikeitusio pastato, esančio Laisvės al. 90, Kaune“. Komisijai pavesta „išnagrinėti pastate atliktų/atliekamų darbų atitiktį teisės aktų reikalavimams ir įvertinti kultūros paveldo vertybei padarytą įtaką bei atsakingų institucijų darbuotojų veiksmus, susijusius su minėtame objekte atliktais/atliekamais darbais, ir parengti išvadas bei siūlymus“.

Be jokios abejonės, juridiniai aspektai statybose yra svarbūs, tačiau ne vieninteliai ir ne patys svarbiausi. Ypač, šiuo atveju. Nenustačius objekto architektūrinės kokybės ir darnos su aplinka verčių, juridiniai tyrinėjimai taip ir liks tuščiaviduriai. Atrodo, kad kaunietiška dviejų žvaigždučių architektūrinė diversija tampa rimtu signalu valstybei, kad reikalinga esminga urbanistinių – paveldinių procesų valdymo sistemos reforma. Ne tik dėl to, kad buka ir pragmatiška projektų logistika išstūmė kūrybinę architektūrą ir sugriovė konkuruojančių kompetencijų perspektyvą, bet ir dėl to, kad valstybė kaip niekad aiškiai parodė, kad neturi jokių instrumentų ir gebėjimų, kaip įvertinti ir nustatyti architektūros kokybę apskritai. Todėl visiškai tikėtina, kad tokių „legalių intervencijų“ nebus išvengta ir ateityje.

Visai nebejuokinga, kai akivaizdžios architektūrinės mutacijos atveju, tesugebama anemiškai burbėti apie teisėtumą, protokolus ir kitą kanceliarinį antūražą. Gal architektūra beegzistuoja tik gatvėje? Gal jos valdiškuose formuliaruose seniai nebėra ir beliko tik „nekilnojamas turtas“ ir „paveldo objektas“? Ar ne keista, kad aplinkos ministras, kuruojantis statybas, apskritai neturėjo kada pastebėti „nuotykio“ Kaune. Nes dabar, anot ministerijos tinklapio, jis užsiėmęs parodos EXPO 2012 vizijomis ir patvinusia Vokės upele…

* PAAIŠKINIMAI PEDANTAMS

Pornografija (graikiškai: πόρνη 'prostitutė' + γράφειν 'rašyti') – tai natūralistinis sueities (kartais žmogaus kūno dalių) vaizdavimas arba aprašymas, siekiantis sukelti lytinį susijaudinimą. Terminas atsirado XVIII a., Prancūzijoje, pasirodžius Retifo de la Bretono knygai „Pornografas, arba Padoraus žmogaus apmąstymai apie tikrą prostitucijos amoralumą“.

Taikomoji pornografija – tai natūralistinis Menų Motinos (architektūros) išnaudojimas prieš jos valią, tikslingai ignoruojant tradicines jos vertybes ir siekiant sukelti egoistinį ekonominį susijaudinimą bei finansinį pasitenkinimą. Terminas atsirado XXI a., Lietuvoje, susiformavus investicinei – architektūrinei – paveldei koalicijai „Pornografinio formato projektai Laisvės alėjoje ir kiti darbai konkretūs“.

Komentarai

  1. gal gerai kad Kaunas pamazu griaunamas, zmoniu maziau liko,.but gerai pereit prie daugiabuciu sumazinimo—pencininku bendrabuciu-ten kas ketvirtam bute gyvenama….

  2. Patiko (įtikinamai) tvarkingai išaiškintas „taikomosios pornografijos“ apibrėžimas…

  3. paprastas 2011.03.04 kaune neakli ir ne kvailiai , kaune lietuviai kaip ir zuokas . kaip ir brazauskiene . vsi tokie ko nervuojates ?

  4. Gerb. Vaskeliene yra LTSR simbolis, kai tokie (-ios) iseis pensijon, atgims musu Salis ir mylimas Kaunas

  5. Manau, visa Kauno architektu bendruomene turi prisiimti atsakomybe uz tokius brutalius ispuolius pries Kauno architektura. Kazkodel tyla gaubia ne mazesne bjaurasti, pastatyta greta Santakos parko – kazkokius mutantus svetimkunius kotedzus,
    taip pat ‘surudijusio fasado’ svetimkuni Putvinskio gatveje ir, deja , nemazai kitu.

  6. ‎2008-02-05 KAUET posėdis. „Vasario 5 d. vyko Kauno architektūros-urbanistikos ekspertų tarybos posėdis. Jame nagrinėti 3 projektai…2. Pastato Laisvės al. 90 rekonstrukcija į viešbutį. ( UAB „JAS“, statinio architektas – V.Juozaitis). Sprendiniams pritarta. Ekspertų nuomone, projektuojamas tūris turėtų būti plastiškas, minkštas, antstatas atitrauktas“.

    Iš rezultato matosi, kad Juozaitis klusniai įvykdė visus KAUET reikalavimus. Tai gal KAUET ir kai kurie plataus profilio pilotai-ekspertai, sekdami FRANK KRUK, galėtų padėkoti Juozaičiui: „Še tau dolerį, kad buvai malonus ir paklusnus“?

  7. Pilotas – asmuo, valdantis (pilotuojantis) skraidančią transporto priemonę. Pilotai gali būti profesionalai ir mėgėjai.
    Pilotais dar vadina ir lenktyninių automobilių vairuotojus.
    Pilotai valdo transporto priemones, būdami jų viduje:
    orlaivius – lėktuvus, sraigtasparnius, sklandytuvus, skraidykles ir pan. Lėktuvų ir sraigtasparnių pilotai dar vadinami lakūnais.
    kosminius aparatus – kosmonautai, valdantys kosminius laivus, pvz., daugkartinio naudojimo.
    Orlaiviai gali turėti kelis pilotus. Vienviečių orlaivių įgulą sudaro vien tik pilotas.
    Kitokie pilotai:
    Nuotoliniai pilotai. Pilotais gali būti vadinami ir asmenys, valdantys lėktuvus ar panašias priemones nuotoliniu būdu. Jie paprastai būna valdymo centre ar panašioje vietoje ir valdo savo transporto priemonę naudodamiesi radijo ryšiu ar panašiu būdu.
    Virtualieji pilotai. Tai asmenys, valdantys kompiuterinius skraidančių aparatų modelius. Paprastai tai realistinių kompiuterinių simuliatorių žaidėjai.

  8. Nezinau kodel, taciau jau dabar pries savo akis regiu (visuomeninio judejimo) plakata, avangardisto V.Juozaicio arch-pavyzdziu.

    Dar antrinciau Architect_as, kur prie viso sito, verta pamineti ir akivaizdu straipsnio autoriaus drasu ir teisinga indeli i tai kas rupi mums visiems. Palaikau ir reiskiu pagarba.

  9. Kiek Kaunas taikysis su paveldo naikinimo profesionale Vaskeliene, man idomu. Ar tame mieste visi akli, ar bailiai, ar suinteresuoti?

  10. net ir žmogui, kuris visiškai nesusijęs su architektūra, nenagrinėjant paslėptų laiptinių tūrių ar stogų – aišku kad padaryta kažkokia žodžiais neapsakoma nesamonė.. Liaudis turi paprastesnį paaiškinimą – iš didelio rašto išėjo iš krašto. Gerb. Karalius šiame straipsnyje paliečia vieną labai svarbią ir opią temą, kurią būtų galima aišrutulioti dar plačiau: kas projektuoja tokios reikšmės objektus (atleiskite už neinkamai panaudotą žodį „projektuoja“) – tie, kurių reitingai aukščiausi dokumentų derinime. Kiek ten architektūros? O kam idomu? Jums – „varguoliai“ – šitos būdos biznio pelnas – ne jūsų reikalas. Už tai buvo pastatyta greit, tiksliai ir tiap kaip reikia užsakovui. Viskas. Norit meno? Menininkai savivaldybės koridoriais kažkaip niekaip neišmoksta vaikščiot.. Užtai ir eina „verslininkai“ projektuotis pas tuos „architektus“ kurie prasikalę popierių pramušime. O dėl KVAD’o.. Kaune dar palyginus gerai su Kvad’u, apart kelių nesamonių.. Kai sprendimai priimami vien tam kad užsikabint medalį ar kad iš kėdės neišverstų..

  11. Adai, žinoma, ne visi blogi. Už kitus atsakyti negaliu, bet aš rašiau apie tendencijas ir visumą. Esu įsitikinęs, kad Laisvės alėjos, Kauno, visos Lietuvos kultūros paveldo reikalai būtų geresni, jei aktyvesnei architektų bendruomenės daliai tai labiau rūpėtų, ir jei ta bendruomenė nuliptų iš visažinystės ir neklystamumo dramblio kaulo bokšto ir pamėgintų įsiklausyti į architektūros vartotojų- visuomenės nuomonę. Iš interneto komentarų apie šį Juozaičio „šedevrą“ sprendžiu, kad visuomenė turi skonį, sveiką nuovoką ir suvokia kultūros paveldo ir konteksto vertę. Belieka ieškoti sąlyčio būdų ir formų.

  12. Nemegstu komentuoti komentaru, bet tokie pasakymai „Kauno modernistai“, „visi architektai“ ir pan. rodo, kad Gediminas K, Naglis Puteikis ir O.U. arba neskaite straipsnio, kuriame nagrinejama KONKRETI KONKRETAUS architekto veikla, arba turi kazkokiu kitu tikslu.
    Sprendziant is Juozaicio demagogijos matosi, kad jam tik i nauda tokie komentarai, kad ne jis kaltas, o aplinka kalta. VISI BLOGI. Ar tikrai?

  13. Džiugu perskaityti ir pripažinkime – dar surasti žmonių ir Asmenybių sugebančių viešai kalbėti apie dalykus, supančius ir auginančius visuomenę ir jos supratimą, tikslingus ir įžvalgius komentarus nūdienos pilkoje kapitalistinėje masėje.

  14. Receptas paprastas-tokių nesusipratimų būtų mažiau,jei tokiose vietose būtų skelbiami architektūriniai konkursai.

  15. Apie koki architektu teisma cia kalbate?
    Kiek pamenu, is Architektu sajungos puses nebuvo jokio reakcijos del sitos „rekonstrukcijos“. Is KAUET puses irgi. Reiskia jiems tinka. Arba jiems iki lemputes. Arba jie emigrave visi. Arba bijo Juozaicio.
    Atsises Juozaitis Kauno savivaldybeje salia mero is Viciunu, paims i ranka auksini parkeri ir kas isdris tada virsininka teisti?

  16. Jei būtų ta pati mergelė, tik kita suknelė – tai dar, dar…Bet kad LT bobos kelnes dedasi, tai trūksta žodžių.

  17. Nera padeties be iseities. Nereikia pesimistiniu gaideliu. Reikia priimti konkrecius pasiulymus ir sprendimus, nes cia menki juokai. Manau, turetu buti sukviestas neielinis LAS Kauno skyriaus posedis, skirtas siai problemai spresti

  18. O.U. rašo: „kur buvo architekto, kaip Lietuvos piliečio Sąmonė ir Garbė?“. Lietuvos architekto garbė piniginėje, o sąmonė- sovietmetyje.

    Kestutis S. siūlo: „Siulau V.Juozaiti teisti tokiame architekturines bendruomenes teisme, paviesinti teismo procesa“. Tokie tokius teis. Be perspektyvų…

  19. Kauno, kaip ir kitu miestu architekturos cechams butina netoleruoti architekturinio nerastingumo. Sovietmeciu buvo draugiskas teismas. Siulau V.Juozaiti teisti tokiame architekturines bendruomenes teisme, paviesinti teismo procesa. Jam architektu bendruomene turi atimti bent moraline teise drysti projektuoti, nes toks „kurejas“ pridare, konkreciu atveju, milijonus nuostoliu.

  20. Berods, prieš trejetą metų rašiau kreipimasį į Kauno intelektualus dėl sparčiai augančio dabartinio „ Akropolio“, dėl išdygusio monstro Kanto ir Kęstučio gatvių kampe ( stiklinis „ Bokštas „). Praėjus minėtam laiko tarpui, pernai metais, pastarojo namo kūrėjui, architektui buvo siūloma garbės architekto titulo nominacija! (ar kažkas panašaus į tai.). Šis, visiems gerai žinomas architektas į analogišką kritiką atsakinėjo lygiai taip pat kaip arch. V.Juozaitis :-„ žmonių akiai neįprasta, bet tai natūtralu, nes viskas, kas nauja nepriimtina, bet su tuo, laikui bėgant, apsiprantama. „). Ar nebus tokia pati situacija ger. V.Juozaičio atveju ?
    Kodėl „LEGALIOS MUTACIJOS IR REIŠKINIAI NELIKVIDŪS“? Kodėl ? Kodėl mūsų valstybėje už įvykdytus nusikaltimus ( nepriklausomai kam ) nėra baudžiama?!
    Atsakykite į vieną klausymą- kas išnaikino Kauno miesto Laisvės alėjos kultūrinį paveldą? Ir kada? Ne minėto architekto V.Juozaičio „ dėka“ ir ne jo darbo Kauno m. savivaldybės urbanistikos skyriuje metu ? Kodėl mes dabar neturime tokių objektų kaip „ Konrado kavinė „, „ Metropolis ir kt. ? Kas už tai turėtų atsakyti ?
    Ne vienas iš jūsų esate buvę Paryžiaus Monmartre. Visi pamenate mažytę kavinukę su apsilupinėjusiomis sienomis ir su priklijuotais popieriukais, ant kurių pasirašė dabar jau tapę legendomis tokie kaip Ivas Montanas ir kt. Kas keisčiausia, niekas nesiruošia nei tų sienų perdažinėti, nei tų poperiukų lupinėti, o tuo labiau kurti kažkokį „ ultrasi „ kavinukės interjerą ar ją paversti BATŲ parduotuve.
    O mes kitokie ! Kas mums tas Paryžius! Sunaikinome savo istoriją ir nieko! Kaip Leninas „ senają“ buržuaziją. Ir niekas dėl to NEPAKALTINAMAS, maža to, tokie veikėjai kaip arch. V.Juozaitis ir į jį panašūs, jausdami artėjančią amžiaus ribą, siūlosi „ atgaivinti“Kauną. Tai tas pats, kas nužudau, o po to gaivinu 🙂
    Už tokius NUSIKALTIMUS turėtume atsakyti mes visi- profesionalių meno kūrėjų sąjunga- architektai ! Kur mes buvome, tie didieji kritikai, kur buvo architekto, kaip Lietuvos piliečio Sąmonė ir Garbė? Jau tada prieš gerą 15 metų turėjo būti duotas atkirtis tokiam profesiniam amoralumui ir tokiai korupcijai.
    Dabar turime tai , ką subrandinome: architekto V.Juozaičio ir panašių į jį pavyzdį – „ spjaunu visiems į veidą ir jūs man papūskite … „ .
    Už tokius reškinius turėtų būti atsakingi VISI, kas yra šio proceso grandinėjė

  21. Puiki analizė. Kada kauniečiai susirinks į mitingą prieš moderniųjų architektų invaziją į Laisvės alėją su tuo stikloidu? Norėsim atvažiuoti iš Klaipėdos dideliu autobusu, nes Jūsų Kauno modernistai sugadino ir Klaipėdos senamiestį.

  22. Ponai ARKITEKTAI, gal pirmiausia skelbkite konkursa ir projektuokite KARTUVES Rotušės a.???Visiems pravers…

  23. Kad tas daiktas Laisvės alėjoje neturėtų į save panašių vaikų, galėtų bent iš dalies apsaugoti neseniai įsteigta patariamoji visuomeninė kultūros paveldo komisija prie Kultūros paveldo departamento Kauno tp. Pirma tokia komisija aktyviai veikia Klaipėdoje nuo 2008 m. Jei ne ši komisija, „specialistai“ su „ekspertais“ būtų žymiai labiau sudarkę Klaipėdos kultūrinį kraštovaizdį.

  24. Gal cia sakyciau turim reikala su bulvaro stiliaus architektura, o ne su bulvariniu tekstu. Man ypatingai neuzkliuvo stilius.

  25. Problema , sakyciau , aprasyta itikinamai. Teisybe rasai, bet paskaiciau ir prisiminiau komerciniu TV – TV3 ar LNK bulvariniu laidu vedeja Krivicka Krivicka (kur uz juodaplaukes Jurgitos „istekejo“ – pamenat). Audry nepyk, bet stilius -1:1 – nezinau ar tuo nori suintriguot skaitytoja ar tai dabar bus toks Piloto stilius – „pulp fiction“ a la PukasTV (:
    Tikiu, kad Pilotas nenaudos bulvaro stiliaus ir liks inteligentisko stiliaus leidiniu.

  26. Siūlau:
    1 – iš V. Juozaičio atimti Architekto kvalifikacijos atestatą (už „nuopelnus“ Kaunui).
    2 – Skelbti Architektūrinį konkursą Laisvės al. 90 pastato Gydymui.
    3 – prizinis fondas 500,000.00lt. Pinigus į priz. fondą suneša (asmeniškai) projektą derinę architektai ir urbanistai.

  27. Ar cia minimas „genijus“ yra tas pats Juozaitis, kuris „Vieningo Kauno“ rinktineje balotiravosi rinkimuose?

  28. As maniau, kad tokie opusai neimanomi Kaune. Cia rezultatas iskrypusio mentaliteto visumoje, tik deja nebeisgrausi. Trumparegiskumas ir kanibalizmas badmeciuose buna umesnis. Vienadienis biznis – dvasios ubagu pozymis, su kuo ir sveikinu autorius.
    P.S. Netgi proporciju nesugavo …

  29. Ziauru… Kai perskaiciau visa – dar ziauriau. Tai reikia suprasti, kad tokia architektura ir tokie juozaiciai yra nesustabdomi?
    Tai kam ta visa armija klerku reikalinga?
    Jeigu vistiek tokios nesamones gaunasi su tais derinimais, tai geriau isvaikyt tuos derintojus, tai bent valstybes pinigu sutaupyta bus.
    As tai prie sienos visus atsakingus ir – mikrofona i kakta. Tegu pasiaiskina, atsipraso ir mars is valdisku darbu.
    O dabar kas? Neatsimenu, kad kokia galva butu nulekusi uz bent viena architekturine Kauno nesamone. Taip toliau nebegalima.

  30. Kodėl nėra straipsnio tęsinio?

  31. Anonime, paskaitykite, kaip šį specialisto suprojektuotą ir ekspertų palaimintą š…kūrinį internete komentuoja „nespecialistai“. Arogancija, visažinystė- blogi patarėjai. Pas „ekstrasensus“ einama savo noru. Aukštos kvalifikacijos „antžmogių“ intelektualinės defekacijos produktais ne vieną dešimtmetį prieš savo valią turės grožėtis visa visuomenė. Juk šiuolaikinių „genijų“ materializuoti košmarai kankina regėjimą prievarta- eidamas gatve fasado, kaip kokio serialo, neišjungsi. O norėtųsi…

    P.S.
    Studijavau architektūrą.

  32. Jau vasario 28. Laukiame tęsinio 🙂

  33. Pritariu-kam tie specialistai.Juk,pavyzdžiui,hileriai operuoja be skalpelių ,tik rankomis-ir išgydo.Chirurgai kaip ir nebereikalingi.Ekstrasensai ir būrėjai taip pat dažnai efektingiau gydo už profesionalius gydytojus.

  34. O juk šį „akvariuminį“ fiasko projektavo, derino ir t.t profesionalai, licencijuoti paveldo ekspertai, savo srities žinovai. Ko mus gali išmokyti ši istorijėlė? Gal, kad neseniai įsteigta patariamoji visuomeninė kultūros paveldo komisija prie Kultūros paveldo departamento nėra absoliutus blogis, kaip tai bando nupiešti kai kurie ne visada reikiamame aukštyje skraidantys pilotai. Žinau, kad tokia ponia Grigaitienė su tokia ponia Laužikiene įtikino vieną ministrą, kad Klaipėdos ir Kauno visuomeninės komisijos prie KPD yra blogis. Pasiūlytas ir kovos su šiuo blogiu būdas – „praskiesti“ sudėtį 50 ir daugiau procentų“specialistų“. Žinau, kad KPD jau pasiekė atitinkamas ministro raštas. Kad visai „ekspertų“ pagalba nenusiakvariumintume, gal kai kuriuos su aplinka susijusius reikalus palikime spręsti ir ne specialistams. Nors yra norinčių, kad būtų kitaip, čia ne Šiaurės Korėja.

  35. Labai apgailetina.Teko sutikti jau dabar daug (baigiant pastatyti) besisypsanciu architektu.
    Kas keisciausia sypsosi tie kas pilnai gali ivertinti ir suprasti si „badykli“ – nesmagu.
    Architekturoje edukacijos tiek kiek gamtoje.

    ——-Baisu.Ne, nebaisu.“Nu“ baisu, nes tai „santykiavimas“ su krepsiniu!

    Situacija tokia,kad arch.ekspertu tarybai neimanoma ar „neetiska“ pasakyti KOLEGAI ,jog tai ne architekto architektura.
    Sakyti tai kolegai tata kaip tokios kokybes darbas pristatomas kaip diskutuotuotinas siulymas.
    Nepasakoma ,o diskutuojama ir jieskoma bent vieno pliuso matant apsoliutu „NUSLYDIMA“ ir slystama,slystama,slystama -kolektyviai.
    Esu tikras,kad butina ekspertu tarybai ir architektu sajungai suformuoti „aiskinamaji rasta“,nes
    tokios kokybes architekturos argumentacija su „sriuba-druska“ g-spaudoje skamba pedagogiskai ir
    blogiausia mokina nusikalsti argumentuotai.
    KVADas?

  36. …sunku komentuoti,labai sunku.
    …ziuri filma ir geda…, kad ziuri.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

viešbutis Telšiuose

ATGIMS TELŠIŲ VIEŠBUTIS: Atkurs turtingą pirminę išvaizdą bei paskirtį

2019 liepos 17Be komentarųPILOTAS.LT

Telšių senamiestyje, Respublikos gatvėje stovi dviejų aukštų su rūsiais tinkuotas pastatas, savo išore niekuo neišsiskiriantis iš kitų. Tačiau šio pastato išorė bus atkurta pagal išskirtinę

Statybų įstatymo pakeitimai

ARCHITEKTŲ RŪMAI: Statybos įstatymo pakeitimai blogina architektūros padėtį

2019 gegužės 223 KomentaraiPILOTAS.LT

Lietuvos architektų rūmai ministerijai ką tik pateikė pastabas ir siūlymus dėl planuojamų Statybos įstatymo ir Architektūros įstatymo pakeitimų. Dalį jų Rūmai vertina itin kritiškai. 2

Vilniaus senamiestis

HERITAS’19: 2-oji tarptautinė kultūros paveldo pažinimo, tvarkybos ir technologijų paroda

2019 gegužės 2Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniuje prasideda tarptautinė kultūros paveldo pažinimo, tvarkybos ir technologijų paroda „Heritas“. Antrą kartą organizuojamas nemokamas renginys tęsia sėkmingą pirmųjų metų praktiką ir pagrindinį dėmesį skiria

Žybartas Simonaitis

NETEKOME ŽYBARTO SIMONAIČIO: Vieno žymiausių Lietuvos architektų-restauratorių

2019 balandžio 151 KomentarasPILOTAS.LT

Praeitą savaitę mirė vienas žymiausių Lietuvos architektų-restauratorių – Žybartas Simonaitis (Simanavičius, iki 1994 m.), palikęs ryškų pėdsaką nacionalinėje paveldo architektūroje. Ž.Simonaitis buvo inteligentiškas, visuomeniškai aktyvus

Gedimino 27

MARIJA DRĖMAITĖ: Gedimino pr.27 yra vienas geriausių Vilniaus tarpukario pastatų

2019 kovo 224 KomentaraiJulija Reklaitė

Administracinio pastato Vilniuje, Gedimino pr.27 pirmojo aukšto perimetrinis įstiklinimas sukėlė nemažai triukšmo. Viešojoje erdvėje kilo diskusijos, neigiamas išvadas pateikė Vilniaus regioninė architektūros taryba, nestigo architektų

Naugarduko pilis

U-PAVELDAS: Lietuviški istoriniai pėdsakai užsienyje

2019 vasario 122 KomentaraiPILOTAS.LT

Visuose pasaulio žemynuose yra gausu lietuviškų ženklų iš skirtingų istorinių laikotarpių. Ne paslaptis, kad nemaža dalis kultūros paveldo turtų, iškilių asmenybių, vėliau kūrusių toli nuo

C.Rebelo, S.Martins

PAVELDAS IR TURIZMAS: 4-asis Baku tarptautinis architektūros konkursas

2019 sausio 15Be komentarųPILOTAS.LT

Rengiamas 4-asis Baku tarptautinis architektūros konkursas, kurį organizuoja Azerbaidžano respublikos kultūros ministerija ir Azerbaidžano architektų sąjunga. Tarptautinės architektų sąjungos (UIA) remiamo pastarojo konkurso prizinis fondas

_tit_merkurijus-kn09-01_f-svitra-s

JUDESYS MERKURIJAUS MAZGE: Objekto imasi „Senukų“ verslo grupė

2018 spalio 3Be komentarųAudrys Karalius

„Merkurijus“ tapo fatališku Kauno Laisvės alėjos mazgu, kurį atrišti dabar bandys „Senukai“, ką tik įsigiję prieš kelis metus nuvytusią užsienio kapitalo įmonės „Homburg Merkurijus“ statybą.

Europa Nostra

EUROPA NOSTRA 2019: Laukiama paraiškų kultūros paveldo apdovanojimams

2018 spalio 1Be komentarųPILOTAS.LT

Valstybinė kultūros paveldo komisija, tarptautinės organizacijos „Europa Nostra“ narė, pakvietė dalyvauti atrankoje 2019 metų „Europa Nostra“ organizacijos apdovanojimui gauti. Paraiškas gali teikti kultūros paveldo ekspertai,

Karininkų ramovė

PRAEITIS SUSITINKA ATEITĮ: Europos paveldo dienos siūlo atrasti Šimtmečio paveldą

2018 rugsėjo 18Be komentarųPILOTAS.LT

Įvairiuose Lietuvos miestuose bei miesteliuose rengiamos kasmetinės Europos paveldo dienos. Minint ypač svarbią Lietuvai datą – atkurtos Lietuvos nepriklausomybės šimtmetį – nuo jos nenutols ir

Belmonto užtvanka

PAVILNIŲ PARKO AKCENTAS: Baigta tvarkyti pernai byrėjusi Belmonto užtvanka

2018 rugpjūčio 10Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniuje jau galima mėgautis atnaujinta populiaria poilsio vieta prie Belmonto užtvankos pačioje Pavilnių regioninio parko širdyje. Čia ką tik baigta tvarkyti dar pernai avarinės būklės

Šv. Jurgio bažnyčia

RESTAURACINIAI ATRADIMAI: Kauno Šv. Jurgio bažnyčios zakristijoje – unikali sieninė tapyba

2018 gegužės 171 KomentarasPILOTAS.LT

Jau 9 metus į priekį etapais juda Kauno Bernardinų vienuolyno ir Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios pastatų komplekso tvarkybos darbai. Restauruojant senąją bažnyčios zakristiją, ką tik

Heritas

NAUJAS POŽIŪRIS Į PAVELDĄ: 1-oji tarptautinė kultūros paveldo tvarkybos ir technologijų paroda

2018 gegužės 16Be komentarųPILOTAS.LT

Paroda „Heritas“ siūlo naują žvilgsnį į kultūros paveldą, jo tvarkybą, problematiką ir informaciją apie šią sferą. Jos tikslas – po vienu stogu suburti kultūros paveldo

Vilniaus rotušė

PAVELDAS IR VIEŠA KOMUNIKACIJA: Tarptautinis seminaras Vilniaus rotušėje

2018 gegužės 15Be komentarųPILOTAS.LT

Flamandų regiono vyriausybė, Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra rengia seminarą, skirtą urbanistiniam paveldui ir viešai komunikacijai. Pagrindinis seminaro pranešėjas – Flandrijos vyriausiasis

Kenneth Frampton

PAGERBS ARCHITEKTŪROS KRITIKĄ: Venecijos auksinis liūtas – K.Framptonui

2018 balandžio 24Be komentarųPILOTAS.LT

16-osios Tarptautinės Venecijos architektūros bienalės kuratorės Yvonne Farrell ir Shelley McNamara neseniai išrinko už gyvenimo pasiekimus skiriamo Auksinio liūto laureatą. Šis garbingas apdovanojimas šiemet bus

Kazbėjų tiltas

UŽSTOJO VISUOMENĖ: Nugriauti planuotam tiltui suteikta teisinė apsauga

2018 balandžio 111 KomentarasPILOTAS.LT

Visuomenės iniciatyva gali jei ne išsaugoti kultūros vertybę, tai bent apginti nuo visiško sunaikinimo bei užtikrinti jos teisinę apsaugą. Prie Kultūros paveldo departamento veikianti pirmoji

Kačerginės piliakalnis

NEŽINOMAS PAVELDAS: Knygos apie baltų piliakalnius pristatymas

2018 sausio 31Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuva – piliakalnių kraštas. Tai daugiau nei archeologiniai objektai. Tai dalis lietuvių istorinės savasties, kuri atsispindi ir folklore, literatūroje, dailėje. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje

Malūnas

ŠIAURĖS SPARNAI: Intriguojantis Pasvalio krašto paveldas

2017 lapkričio 29Be komentarųPILOTAS.LT

Pasvalio krašto muziejus kartu su partneriais siekia aktualizuoti Pasvalio krašto vėjo malūnų istorinį paveldą. Rytoj šia tema Pasvalyje rengiama konferencija, diskusija ir paroda. Muziejus kartu

Kalnaberžės dvaras

KALNABERŽĖS DVARO SUGRĮŽIMAS: Pradedamas tvarkyti iš politiko perimtas dvaras

2017 rugpjūčio 22Be komentarųPILOTAS.LT

Imamas gaivinti užmirštas Kėdainių rajono kultūros paveldo objektas – Kalnaberžės dvaro sodyba. Panevėžio apygardos teismo sprendimu ir Lietuvos Respublikos apeliacinio teismo nutartimi apleisti ir neprižiūrimi

staty_vn_170600_e01_xxx

STABDOMOS STATYBOS ŽVĖRYNE: Statybos leidimas medinuko vietoje – neteisėtas

2017 birželio 61 KomentarasPILOTAS.LT

Išskirtinėje Vilniaus vietoje prie Neries dar visai neseniai stovėjo XX amžiaus pradžią menantis medinis dvarelis – buvusi generalgubernatoriaus vasaros rezidencija. Bendrovė „VIA Sportas“, ciniškai nugriovusi

robot_de_170100_e01_xxx

AR ROBOTAS GALI TURĖTI JAUSMUS? Robotikos kritika dizaino muziejuje „Vitra“

2017 vasario 1Be komentarųPILOTAS.LT

Pastaruoju metu pasaulis išgyvena akivaizdų robotikos bumą, kuris įtraukia jau nuo pradinių mokyklos klasių. Vienas pirmųjų egzaminuoti šį bumą imasi Dizaino muziejus „Vitra“. Vasarį muziejus

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

VERIASI UNESCO DURYS: Kauno tarpukario architektūra ant Pasaulio paveldo slenksčio

Stiprėja Kauno viltys patekti į Pasaulio paveldo elitą. Neseniai paaiškėjo, kad į prestižinį UNESCO Pasaulio paveldo statusą pretenduojanti antrojo šalies miesto tarpukario modernioji architektūra įtraukta

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

PAVELDOSAUGININKAI SUJUDO: Formuojamas saugotinų objektų sąrašas

Plačiai visuomenėje nuskambėjęs architektų K.Pempės ir G.Ramunio Kelių policijos pastato (1985 m.) Giraitės g., Vilniuje, atvejis, atrodo, pagaliau išjudino paveldosaugininkus. Pastato ginti stojusios architektūros bendruomenės

knygu_ministerija

SKAITYMO MALONUMUI: Gaivinamas vienas seniausių Kauno knygynų

2016 lapkričio 14Be komentarųAdministrator

Praeitų metų pabaigoje pasklidus žiniai apie J.Masiulio vardu nuo seno vadinamo Kauno Laisvės alėjos knygyno uždarymą, mieste pasklido apmaudo kupinos kalbos. Kauniečiai buvo sunerimę, jog

kurnenu_mokykla

SUSIRŪPINĘ ALYTAUS MOKSLININKAI: Tarpukarinę L.Radziukyno mokyklą būtina išsaugoti

Prie Alytaus-Simno kelio, Kurnėnų kaime pagal Amerikos lietuvio inžinieriaus Lauryno Radziukyno projektą bei jo lėšomis 1936 metais buvo pastatyta gana neįprastos architektūros mokykla. Tuo metu