images_phocagallery_746_Juozai_viesb_las90_110225_746_Juoz_viesb_Las90_TIT

TAIKOMOJI PORNOGRAFIJA*//TEORIJA, PRAKTIKA IR PERSPEKTYVOS

„Architektūros paveldo priežiūrai Europa siunčia 400.000.000 Lt, kurių kiekvienas centas gali padėti išsaugoti arba… sunaikinti tai, kuo mes didžiavomės iki šiol. Restauruokime ir tvarkykime išmintingai“, – skelbė prieš porą metų uoliai platintas Kultūros paveldo departamento plakatas. Kad būtų baisiau, plakate stiklais žibėjo masyviais inkliuzais subombarduota sostinės senamiesčio pažiba – Dominikonų gatvė. Žiūrovo kraują stingdė net mintis apie tokios demoniškos agresijos galimybę ambicingoje ir akyse demokratėjančioje Europos sąjungos šalyje. Tačiau pakako vos poros metų ir gyvenimas pralenkė plakatines paveldininkų siaubo-fantazijas: juodasis scenarijus išsipildė. Pasiketė tik adresas. Šįkart „pasisekė“ Kaunui ir jo Laisvės alėjai…

Čia, pastato Laisvės al. 90 rekonstrukcija, įrengiant turistinės klasės viešbutį, bene geriausiai atspindi šiurkščią ir banalią architektūrinę tradiciją, pastaraisiais metais įsigalinčią “gaivinant” Laisvės alėją. Investicinis godumas, architektūrinio raštingumo ir klausos stoka lemia, kad vienas po kito į svarbiausią Kauno gatvę sminga atsitiktiniai, bukafasadžiai, gadinantys urbanistinį miesto orą pastatai. Atrodė, kad po Laimutės ir Birutės hipertrofuoto stiklakūnio, iškilusio greta Laisvės alėjos ir A.Mickevičiaus g. kampo, Kauno labiau jau neišgąsdinsi. Tačiau, pasirodo, treniruotas talentas gali įveikti paprastam mirtingajam net neaprėpiamus juoduosius horizontus. Ir jie buvo peržengti…

INTERVENCIJA VIETOJE INKRUSTACIJOS

Greta savivaldybės aikštės ir Vytauto Didžiojo paminklo, lengva ranka užmaukšlinęs dviaukštį viešbučio stiklainį ant gubernijos laikų mūrinuko, architektas Virginijus Juozaitis tarsi ciniškai pareiškė, kas čia ketina būti svarbiausias ir vienai centrinių miesto erdvių užduoti toną. Deja, tiesmukas antstato tūris, disonuodamas su aplinka demonstruoja ne tik atvirą nepagarbą savo pusantro šimtmečio vyresnei papėdei, bet ir stebėtiną kūrybinių galių seklumą.

Viešbutis akivaizdžiai pykstasi su istoriniu kontekstu: bendros architektūrinės kalbos nesurasta, dominuojantis aplinkoje tūris per masyvus, plastiškai nesubalansuotas, neproporcingas, kompoziciškai nepagrįstas. Prastos detalės, atsitiktinės medžiagos ir architektūrinė nejautra galutinai įtikina, kad pasirinktas architektūrinio kontrasto principas, šiuo atveju, architektui V.Juozaičiui tapo per sunkia kūrybine našta. Gali būti, kad remiantis inkrustacijos, o ne intervencijos principu, projektas dar turėjo galimybių išgyventi… Dabar gi, – jo mirtis architektūrinio gimdymo metu – akivaizdi.

MĖLYNĖ PO AKIMI – GRAŽU IR TEISĖTA

Blogiausia, kad tai įvyko tokioje viešoje, atvirukinėje Kauno vietoje. Kuklus dviejų žvaigždučių viešbutėlis, atrodo, visai nekukliai ilgus metus „žibės“ tarsi mėlynė Kauno paakyje, bylodamas apie anomalinius architektūrinius procesus mieste, institucijų negalią, architektų cinizmą ir elementarios kultūros stoką. Kita vertus, gal kur Naujamiesčio pakraštyje toks architektūrinis antausis net nebūtų pastebėtas. Dabar gi – tai pagrindinė miesto architektūrinė tema, nepaliekanti abejingų nei įstaigų koridoriuose, nei kavinėse, nei gatvėse, nei, žinoma, žiniasklaidoje.

Atrodo, kad šio vizualinio sukrėtimo akivaizdoje, po daugelio metų Kaunas staiga vėl prisiminė, kad architektūra yra menas. Nes architektūra yra subjektyvi ir gali būti… tiesiog negraži.

Atkaklūs atsakingų pareigūnų tvirtinimai, kad viešbučio statyba vyksta teisėtai ir visi būtini suderinimai yra gauti, tik dar labiau apnuogina problemos esmę – projektų kokybinės patikros sistema neveikia. Kultūros paveldo apsaugos departamento Kauno teritorinio padalinio viršininkė Irena Vaškelienė „Kauno dienai“ (2011.02.09.) tvirtina, kad „paveldo apsaugos aspektu pastato Laisvės al. 90 rekonstrukcija įvykdyta teisėtai. Pasiūlymus dėl šio pastato tvarkymo daugybę kartų nagrinėjo įvairūs ekspertai“, tačiau iš esmės atsisako komentuoti pastato išvaizdą, o tuo pačiu – ir architektūrinį rezultatą.

SELEKTYVIOS ATSAKOMYBĖS PATOGUMAI

Panašią laikyseną užima ir miesto vyriausiasis architektas Nerijus Valatkevičius, netikėtai visą atsakomybę už projekto kokybę perkeldamas Kauno architektų ir urbanistų ekspertų tarybai (KAUET), neva pritarusiai projektui. Net ir Kauno meras Andrius Kupčinskas, po kurio langais išdygo Laisvės alėjos svetimkūnis, pirmiausiai prašo KAUET‘o „paaiškinti ir pagrįsti duotus pritarimus tokiems sprendiniams, kurie kelia daugelio kauniečių susirūpinimą ir pasipiktinimą dėl darkomos Laisvės alėjos“. Apie kokius nors miesto vyr. architekto paaiškinimus dėl karščiausios miesto architektūrinės problemos, deja, kol kas žinių nėra ir tai mero, atrodo, nestebina. Beje, įdomu tai, kad meras laišką adresuoja ne tik KAUET‘ui, bet ir Kultūros paveldo departamentui ir jo atstovei Kaune I.Vaškelienei. Tuo tarsi pabrėždamas lygiavertį institucijų svorį šioje istorijoje.

Bet ar taip yra iš tikrųjų? Greta stipriausią institucinę galią projektams istorinėje aplinkoje turinčio Kultūros paveldo dapartamento, KAUET‘as, deja, nėra savotiškas konstitucinis-architektūrinis teismas, kurio nutarimai privalomi visoms instancijoms. Tai viso labo viešoji įstaiga, kurią 2005-aisiais (beje, po 8-rių metų atsikalbinėjimų) Kauno savivaldybė įsteigė su Architektų sąjungos Kauno skyriumi. Ji svarsto savivaldybės nukreiptus architektūrinius ir urbanistinius projektus ir teikia išvadas bei rekomendacijas. Ar tų rekomendacijų yra laikomasi, KAUET‘as kontroliuoti galimybės neturi, kaip neturi ir jokio grįžtamojo ryšio iš savivaldybės urbanistikos skyriaus apie galutinį suderintą (KAUET‘e svarstyto) projekto variantą. Ne kartą yra kilę nerimo, kad savivaldybėje kai kurie projektai susilaukia specifinės globos ir KAUET‘o rekomendacijos yra paprasčiausiai ignoruojamos. Net bandyta prie KAUET‘o suformuoti Projektų monitoringo grupę, kuri stebėtų, ar nesideformuoja pagrindinės projekto savybės derinimo labirintuose. Deja, idėjai pritarta nebuvo ir dabar KAUET‘o rekomendacijų paisymas tėra autoriaus ir pasirašančio ant projekto architekto-pareigūno sąžinės reikalas.

NESANTUOKINĖ GRUPINĖ AUTORYSTĖ

Visgi, viešbučio Laisvės al. 90 atveju, įdomiausia yra ne tai, kad projektas prieš 3 metus buvo pristatytas KAUET‘ui viso kvartalo rekonstrukcijos kontekste ir vidinės kvartalo erdvės sutankinimo bei istorinio viešbučio “Versalis” (Laisvės al. ir Vasario 16 g. kampas) projektinių pasiūlymų (architektas R.Adomaitis) fone atrodė tik menkas maštabiško darbo fragmentas. Įdomiausia yra netgi ne tai, kad ekspertų nuomonės 4-ių pateiktų variantų atžvilgiu smarkiai skyrėsi ir atrinktasis gavo vos vieno balso persvarą. Šioje istorijoje, be abejo, įdomiausia yra tai, kad, anot architekto V.Juozaičio,- "tai ne mano, o kolektyvinis kūrinys. Yra organizacijos, kurios nusprendė, kaip tas pastatas turi atrodyti. Padariau gal dešimt įvairiausių projekto variantų, tarp kurių, turbūt, nebuvo tik pastato su šiaudiniu stogu. Turime leidimus, ekspertizės aktus."(„Kauno diena“,2011.02.09.).

Pastato statytojas, firmos „Eigulių Topolis“ vadovas Rimantas Meška, yra dar konkretesnis: „Šitą rekonstrukcijos variantą Kauno architektai mums būtent ir primetė. Objektas buvo svarstytas Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryboje (KAUET).“ („15 min“, 2011.02.07.). Jautresniam skaitytojui gali susidaryti įspūdis, kad KAUET‘o inkvizitoriai tiesiog privertė pastatą aukštinti ir dar jėga įbruko išplėštą puslapį iš kokio nors vokiško pigių priemiesčio ofisų katalogo, kurį ašarojančiam architektui beliko perpaišyti prieš savo valią. Prie šito netikėto minties vingio grįšiu kiek vėliau…

Teisybės dėlei reikėtų pripažinti, kad projektų svarstymai KAUET‘e nėra labai efektyvūs ir kokybiški. Netrūksta nuklydimų nuo esmės, miglotų formuluočių, pernelyg abstrakčių priekaištų projektui ar net asmeniškumų. Tačiau didžiausia KAUET‘o problema visgi laikyčiau „nepatogu pasakyti“ kompleksą ir nepakankamai kokybišką posėdžių vedimą bei protokolavimą. Manau, kad ir V.Juozaičio atveju, taryba pasielgė pernelyg lengvabūdiškai, rekomendavusi „projektą vystyti, atsižvelgiant į didesnės ekspertų dalies nuomonę“ ir pažėrusi pluoštą nesusistemintų pastabų.

KAUET‘o liberalumas atsisuko priešais – V.Juozaitis urmu „įdarbino“ KAUET‘ą „bendraautoriais“ ir priskyrė grupinę atsakomybę už savo įtartino kvapo kūrybinį rezultatą.

AVANGARDISTO KANČIOS LAIKINOJOJE SOSTINĖJE

Tiesa, atrodo, kad V.Juozaitis dar nėra iki galo apsisprendęs dėl dalinimosi „grupine autoryste“. Štai laikraščiui „15 min”(2011.02.07.) architektas dėl kritikos jo „opuso“ atžvilgiu guodžiasi,- „Kiekvienas ryškus, avangardo elementų turintis objektas, susilaukia visokių nuomonių. Kiekvienas labai modernus dalykas šokiruoja žmones.“ Gaila, kad toliau, vietoj tradicinių tokiuose plepaluose Eifelio bokšto kančių XIX amžiuje, ant argumentacijos stalo gula istorija apie sriubą ir prieskonius. Suprask,- vargsta menininkas su tais skonio neturinčiais „varguoliais“. Ir tas skundas, tiesą sakant, nėra laužtas iš piršto.

Verta prisiminti, kad ir V.Juozaičio vargus prieš dešimtmetį išpicuojant legendinio Kauno restorano „Metropolis“ fasadą, kuomet dalis jo buvo aptaisyta menkaverčiais mediniais paneliais su neva kaimiškais langeliais. Arba „Teatro vaistinės“ architektūrinė egzekucija, kai daugiau nei 100 metų veikusi bene seniausia Kauno vaistinė greta Miesto sodo buvo neatpažįstamai permalta trikotažo pardavėjų užsakymu.

Žinoma, ryškiausiai V.Juozaičio „avangardizmas“ atsiskleidė PC „Molas“ projekte, kai milžiniško (21.000 kv.m.) prekybos monstro vardan 2001-aisiais buvo nužudytas antrasis Kaune „Žalgirio“ stadionas ir nutraukta strateginė miestui žaliojo karkaso Ąžuolynas – Panemunė grandis. Beje, šiame analogų neturinčiame projekte, „grupinė autorystė“ iš tikro atliko ne paskutinį vaidmenį. Jau nekalbant, kad pats projekto autorius ir vadovas lygiagrečiai darbavosi ir atsakingose savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus pareigose, o rengiant detalųjį planą, jam uoliai talkino Kauno vyr. urbanistas Saulius Lukošius iš tos pačios savivaldybės, projektavimo firma, parengusi šį intelektinį perversmą, priklausė kukliai seimo narei Jūratei Juozaitienei…

Žinoma, būtų nekorektiška nepaminėti ir tuometinio Kauno vicemero Arvydo Garbaravičiaus bei „Žalgirio“ stadiono ir draugijos vadovų „kūrybinio“ indėlio, bet apie tai, kitą kartą. Šiandieną mūsų tema – architektūra, todėl labiausiai rūpi, kas gi V.Juozaičiui primetė vieną po kito tuos „avangardinius išradimus“, kurie iš laiko perspektyvos yra labiau panašūs į stropiai formuotą „autorinį stilių“, nei į atsitiktinius komercinius santykius.

LEGALIOS MUTACIJOS IR REIŠKINIAI NELIKVIDŪS

Kauno „avangardisto“ istorija nėra atsitiktinė. Man regis, V.Juozaitis sąmoningai užėmė nišą projektų logistikos rinkoje, kuri su architektūros rinka iš tikro neturi nieko bendro. Tai atskira paslaugų sritis, kur už atatinkamą honorarą, užsakovas gauna leidimus, patenkinančius jo investicinį potraukį. Ar architektūrinis vietos kontekstas gali tas patiniškas fantazijas „patenkinti“ – nei užsakovui, nei paslaugos teikėjui nerūpi. Tai nėra projektų logistikos sandėrio objektas. Kaip nėra sandėrio objektas ir darna su aplinka, vietos pagerinimas, vietos tapatumo stiprinimas, pagarba miestui bei kiti nelikvidūs reiškiniai.

Įdomu tai, kad panašiais orientyrais, atrodo, vadovaujasi ir I.Vaškelienė bei jos viršininkė, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė, sudariusi komisiją „dėl ženkliai pasikeitusio pastato, esančio Laisvės al. 90, Kaune“. Komisijai pavesta „išnagrinėti pastate atliktų/atliekamų darbų atitiktį teisės aktų reikalavimams ir įvertinti kultūros paveldo vertybei padarytą įtaką bei atsakingų institucijų darbuotojų veiksmus, susijusius su minėtame objekte atliktais/atliekamais darbais, ir parengti išvadas bei siūlymus“.

Be jokios abejonės, juridiniai aspektai statybose yra svarbūs, tačiau ne vieninteliai ir ne patys svarbiausi. Ypač, šiuo atveju. Nenustačius objekto architektūrinės kokybės ir darnos su aplinka verčių, juridiniai tyrinėjimai taip ir liks tuščiaviduriai. Atrodo, kad kaunietiška dviejų žvaigždučių architektūrinė diversija tampa rimtu signalu valstybei, kad reikalinga esminga urbanistinių – paveldinių procesų valdymo sistemos reforma. Ne tik dėl to, kad buka ir pragmatiška projektų logistika išstūmė kūrybinę architektūrą ir sugriovė konkuruojančių kompetencijų perspektyvą, bet ir dėl to, kad valstybė kaip niekad aiškiai parodė, kad neturi jokių instrumentų ir gebėjimų, kaip įvertinti ir nustatyti architektūros kokybę apskritai. Todėl visiškai tikėtina, kad tokių „legalių intervencijų“ nebus išvengta ir ateityje.

Visai nebejuokinga, kai akivaizdžios architektūrinės mutacijos atveju, tesugebama anemiškai burbėti apie teisėtumą, protokolus ir kitą kanceliarinį antūražą. Gal architektūra beegzistuoja tik gatvėje? Gal jos valdiškuose formuliaruose seniai nebėra ir beliko tik „nekilnojamas turtas“ ir „paveldo objektas“? Ar ne keista, kad aplinkos ministras, kuruojantis statybas, apskritai neturėjo kada pastebėti „nuotykio“ Kaune. Nes dabar, anot ministerijos tinklapio, jis užsiėmęs parodos EXPO 2012 vizijomis ir patvinusia Vokės upele…

* PAAIŠKINIMAI PEDANTAMS

Pornografija (graikiškai: πόρνη 'prostitutė' + γράφειν 'rašyti') – tai natūralistinis sueities (kartais žmogaus kūno dalių) vaizdavimas arba aprašymas, siekiantis sukelti lytinį susijaudinimą. Terminas atsirado XVIII a., Prancūzijoje, pasirodžius Retifo de la Bretono knygai „Pornografas, arba Padoraus žmogaus apmąstymai apie tikrą prostitucijos amoralumą“.

Taikomoji pornografija – tai natūralistinis Menų Motinos (architektūros) išnaudojimas prieš jos valią, tikslingai ignoruojant tradicines jos vertybes ir siekiant sukelti egoistinį ekonominį susijaudinimą bei finansinį pasitenkinimą. Terminas atsirado XXI a., Lietuvoje, susiformavus investicinei – architektūrinei – paveldei koalicijai „Pornografinio formato projektai Laisvės alėjoje ir kiti darbai konkretūs“.

Komentarai

  1. gal gerai kad Kaunas pamazu griaunamas, zmoniu maziau liko,.but gerai pereit prie daugiabuciu sumazinimo—pencininku bendrabuciu-ten kas ketvirtam bute gyvenama….

  2. Patiko (įtikinamai) tvarkingai išaiškintas „taikomosios pornografijos“ apibrėžimas…

  3. paprastas 2011.03.04 kaune neakli ir ne kvailiai , kaune lietuviai kaip ir zuokas . kaip ir brazauskiene . vsi tokie ko nervuojates ?

  4. Gerb. Vaskeliene yra LTSR simbolis, kai tokie (-ios) iseis pensijon, atgims musu Salis ir mylimas Kaunas

  5. Manau, visa Kauno architektu bendruomene turi prisiimti atsakomybe uz tokius brutalius ispuolius pries Kauno architektura. Kazkodel tyla gaubia ne mazesne bjaurasti, pastatyta greta Santakos parko – kazkokius mutantus svetimkunius kotedzus,
    taip pat ‘surudijusio fasado’ svetimkuni Putvinskio gatveje ir, deja , nemazai kitu.

  6. ‎2008-02-05 KAUET posėdis. „Vasario 5 d. vyko Kauno architektūros-urbanistikos ekspertų tarybos posėdis. Jame nagrinėti 3 projektai…2. Pastato Laisvės al. 90 rekonstrukcija į viešbutį. ( UAB „JAS“, statinio architektas – V.Juozaitis). Sprendiniams pritarta. Ekspertų nuomone, projektuojamas tūris turėtų būti plastiškas, minkštas, antstatas atitrauktas“.

    Iš rezultato matosi, kad Juozaitis klusniai įvykdė visus KAUET reikalavimus. Tai gal KAUET ir kai kurie plataus profilio pilotai-ekspertai, sekdami FRANK KRUK, galėtų padėkoti Juozaičiui: „Še tau dolerį, kad buvai malonus ir paklusnus“?

  7. Pilotas – asmuo, valdantis (pilotuojantis) skraidančią transporto priemonę. Pilotai gali būti profesionalai ir mėgėjai.
    Pilotais dar vadina ir lenktyninių automobilių vairuotojus.
    Pilotai valdo transporto priemones, būdami jų viduje:
    orlaivius – lėktuvus, sraigtasparnius, sklandytuvus, skraidykles ir pan. Lėktuvų ir sraigtasparnių pilotai dar vadinami lakūnais.
    kosminius aparatus – kosmonautai, valdantys kosminius laivus, pvz., daugkartinio naudojimo.
    Orlaiviai gali turėti kelis pilotus. Vienviečių orlaivių įgulą sudaro vien tik pilotas.
    Kitokie pilotai:
    Nuotoliniai pilotai. Pilotais gali būti vadinami ir asmenys, valdantys lėktuvus ar panašias priemones nuotoliniu būdu. Jie paprastai būna valdymo centre ar panašioje vietoje ir valdo savo transporto priemonę naudodamiesi radijo ryšiu ar panašiu būdu.
    Virtualieji pilotai. Tai asmenys, valdantys kompiuterinius skraidančių aparatų modelius. Paprastai tai realistinių kompiuterinių simuliatorių žaidėjai.

  8. Nezinau kodel, taciau jau dabar pries savo akis regiu (visuomeninio judejimo) plakata, avangardisto V.Juozaicio arch-pavyzdziu.

    Dar antrinciau Architect_as, kur prie viso sito, verta pamineti ir akivaizdu straipsnio autoriaus drasu ir teisinga indeli i tai kas rupi mums visiems. Palaikau ir reiskiu pagarba.

  9. Kiek Kaunas taikysis su paveldo naikinimo profesionale Vaskeliene, man idomu. Ar tame mieste visi akli, ar bailiai, ar suinteresuoti?

  10. net ir žmogui, kuris visiškai nesusijęs su architektūra, nenagrinėjant paslėptų laiptinių tūrių ar stogų – aišku kad padaryta kažkokia žodžiais neapsakoma nesamonė.. Liaudis turi paprastesnį paaiškinimą – iš didelio rašto išėjo iš krašto. Gerb. Karalius šiame straipsnyje paliečia vieną labai svarbią ir opią temą, kurią būtų galima aišrutulioti dar plačiau: kas projektuoja tokios reikšmės objektus (atleiskite už neinkamai panaudotą žodį „projektuoja“) – tie, kurių reitingai aukščiausi dokumentų derinime. Kiek ten architektūros? O kam idomu? Jums – „varguoliai“ – šitos būdos biznio pelnas – ne jūsų reikalas. Už tai buvo pastatyta greit, tiksliai ir tiap kaip reikia užsakovui. Viskas. Norit meno? Menininkai savivaldybės koridoriais kažkaip niekaip neišmoksta vaikščiot.. Užtai ir eina „verslininkai“ projektuotis pas tuos „architektus“ kurie prasikalę popierių pramušime. O dėl KVAD’o.. Kaune dar palyginus gerai su Kvad’u, apart kelių nesamonių.. Kai sprendimai priimami vien tam kad užsikabint medalį ar kad iš kėdės neišverstų..

  11. Adai, žinoma, ne visi blogi. Už kitus atsakyti negaliu, bet aš rašiau apie tendencijas ir visumą. Esu įsitikinęs, kad Laisvės alėjos, Kauno, visos Lietuvos kultūros paveldo reikalai būtų geresni, jei aktyvesnei architektų bendruomenės daliai tai labiau rūpėtų, ir jei ta bendruomenė nuliptų iš visažinystės ir neklystamumo dramblio kaulo bokšto ir pamėgintų įsiklausyti į architektūros vartotojų- visuomenės nuomonę. Iš interneto komentarų apie šį Juozaičio „šedevrą“ sprendžiu, kad visuomenė turi skonį, sveiką nuovoką ir suvokia kultūros paveldo ir konteksto vertę. Belieka ieškoti sąlyčio būdų ir formų.

  12. Nemegstu komentuoti komentaru, bet tokie pasakymai „Kauno modernistai“, „visi architektai“ ir pan. rodo, kad Gediminas K, Naglis Puteikis ir O.U. arba neskaite straipsnio, kuriame nagrinejama KONKRETI KONKRETAUS architekto veikla, arba turi kazkokiu kitu tikslu.
    Sprendziant is Juozaicio demagogijos matosi, kad jam tik i nauda tokie komentarai, kad ne jis kaltas, o aplinka kalta. VISI BLOGI. Ar tikrai?

  13. Džiugu perskaityti ir pripažinkime – dar surasti žmonių ir Asmenybių sugebančių viešai kalbėti apie dalykus, supančius ir auginančius visuomenę ir jos supratimą, tikslingus ir įžvalgius komentarus nūdienos pilkoje kapitalistinėje masėje.

  14. Receptas paprastas-tokių nesusipratimų būtų mažiau,jei tokiose vietose būtų skelbiami architektūriniai konkursai.

  15. Apie koki architektu teisma cia kalbate?
    Kiek pamenu, is Architektu sajungos puses nebuvo jokio reakcijos del sitos „rekonstrukcijos“. Is KAUET puses irgi. Reiskia jiems tinka. Arba jiems iki lemputes. Arba jie emigrave visi. Arba bijo Juozaicio.
    Atsises Juozaitis Kauno savivaldybeje salia mero is Viciunu, paims i ranka auksini parkeri ir kas isdris tada virsininka teisti?

  16. Jei būtų ta pati mergelė, tik kita suknelė – tai dar, dar…Bet kad LT bobos kelnes dedasi, tai trūksta žodžių.

  17. Nera padeties be iseities. Nereikia pesimistiniu gaideliu. Reikia priimti konkrecius pasiulymus ir sprendimus, nes cia menki juokai. Manau, turetu buti sukviestas neielinis LAS Kauno skyriaus posedis, skirtas siai problemai spresti

  18. O.U. rašo: „kur buvo architekto, kaip Lietuvos piliečio Sąmonė ir Garbė?“. Lietuvos architekto garbė piniginėje, o sąmonė- sovietmetyje.

    Kestutis S. siūlo: „Siulau V.Juozaiti teisti tokiame architekturines bendruomenes teisme, paviesinti teismo procesa“. Tokie tokius teis. Be perspektyvų…

  19. Kauno, kaip ir kitu miestu architekturos cechams butina netoleruoti architekturinio nerastingumo. Sovietmeciu buvo draugiskas teismas. Siulau V.Juozaiti teisti tokiame architekturines bendruomenes teisme, paviesinti teismo procesa. Jam architektu bendruomene turi atimti bent moraline teise drysti projektuoti, nes toks „kurejas“ pridare, konkreciu atveju, milijonus nuostoliu.

  20. Berods, prieš trejetą metų rašiau kreipimasį į Kauno intelektualus dėl sparčiai augančio dabartinio „ Akropolio“, dėl išdygusio monstro Kanto ir Kęstučio gatvių kampe ( stiklinis „ Bokštas „). Praėjus minėtam laiko tarpui, pernai metais, pastarojo namo kūrėjui, architektui buvo siūloma garbės architekto titulo nominacija! (ar kažkas panašaus į tai.). Šis, visiems gerai žinomas architektas į analogišką kritiką atsakinėjo lygiai taip pat kaip arch. V.Juozaitis :-„ žmonių akiai neįprasta, bet tai natūtralu, nes viskas, kas nauja nepriimtina, bet su tuo, laikui bėgant, apsiprantama. „). Ar nebus tokia pati situacija ger. V.Juozaičio atveju ?
    Kodėl „LEGALIOS MUTACIJOS IR REIŠKINIAI NELIKVIDŪS“? Kodėl ? Kodėl mūsų valstybėje už įvykdytus nusikaltimus ( nepriklausomai kam ) nėra baudžiama?!
    Atsakykite į vieną klausymą- kas išnaikino Kauno miesto Laisvės alėjos kultūrinį paveldą? Ir kada? Ne minėto architekto V.Juozaičio „ dėka“ ir ne jo darbo Kauno m. savivaldybės urbanistikos skyriuje metu ? Kodėl mes dabar neturime tokių objektų kaip „ Konrado kavinė „, „ Metropolis ir kt. ? Kas už tai turėtų atsakyti ?
    Ne vienas iš jūsų esate buvę Paryžiaus Monmartre. Visi pamenate mažytę kavinukę su apsilupinėjusiomis sienomis ir su priklijuotais popieriukais, ant kurių pasirašė dabar jau tapę legendomis tokie kaip Ivas Montanas ir kt. Kas keisčiausia, niekas nesiruošia nei tų sienų perdažinėti, nei tų poperiukų lupinėti, o tuo labiau kurti kažkokį „ ultrasi „ kavinukės interjerą ar ją paversti BATŲ parduotuve.
    O mes kitokie ! Kas mums tas Paryžius! Sunaikinome savo istoriją ir nieko! Kaip Leninas „ senają“ buržuaziją. Ir niekas dėl to NEPAKALTINAMAS, maža to, tokie veikėjai kaip arch. V.Juozaitis ir į jį panašūs, jausdami artėjančią amžiaus ribą, siūlosi „ atgaivinti“Kauną. Tai tas pats, kas nužudau, o po to gaivinu 🙂
    Už tokius NUSIKALTIMUS turėtume atsakyti mes visi- profesionalių meno kūrėjų sąjunga- architektai ! Kur mes buvome, tie didieji kritikai, kur buvo architekto, kaip Lietuvos piliečio Sąmonė ir Garbė? Jau tada prieš gerą 15 metų turėjo būti duotas atkirtis tokiam profesiniam amoralumui ir tokiai korupcijai.
    Dabar turime tai , ką subrandinome: architekto V.Juozaičio ir panašių į jį pavyzdį – „ spjaunu visiems į veidą ir jūs man papūskite … „ .
    Už tokius reškinius turėtų būti atsakingi VISI, kas yra šio proceso grandinėjė

  21. Puiki analizė. Kada kauniečiai susirinks į mitingą prieš moderniųjų architektų invaziją į Laisvės alėją su tuo stikloidu? Norėsim atvažiuoti iš Klaipėdos dideliu autobusu, nes Jūsų Kauno modernistai sugadino ir Klaipėdos senamiestį.

  22. Ponai ARKITEKTAI, gal pirmiausia skelbkite konkursa ir projektuokite KARTUVES Rotušės a.???Visiems pravers…

  23. Kad tas daiktas Laisvės alėjoje neturėtų į save panašių vaikų, galėtų bent iš dalies apsaugoti neseniai įsteigta patariamoji visuomeninė kultūros paveldo komisija prie Kultūros paveldo departamento Kauno tp. Pirma tokia komisija aktyviai veikia Klaipėdoje nuo 2008 m. Jei ne ši komisija, „specialistai“ su „ekspertais“ būtų žymiai labiau sudarkę Klaipėdos kultūrinį kraštovaizdį.

  24. Gal cia sakyciau turim reikala su bulvaro stiliaus architektura, o ne su bulvariniu tekstu. Man ypatingai neuzkliuvo stilius.

  25. Problema , sakyciau , aprasyta itikinamai. Teisybe rasai, bet paskaiciau ir prisiminiau komerciniu TV – TV3 ar LNK bulvariniu laidu vedeja Krivicka Krivicka (kur uz juodaplaukes Jurgitos „istekejo“ – pamenat). Audry nepyk, bet stilius -1:1 – nezinau ar tuo nori suintriguot skaitytoja ar tai dabar bus toks Piloto stilius – „pulp fiction“ a la PukasTV (:
    Tikiu, kad Pilotas nenaudos bulvaro stiliaus ir liks inteligentisko stiliaus leidiniu.

  26. Siūlau:
    1 – iš V. Juozaičio atimti Architekto kvalifikacijos atestatą (už „nuopelnus“ Kaunui).
    2 – Skelbti Architektūrinį konkursą Laisvės al. 90 pastato Gydymui.
    3 – prizinis fondas 500,000.00lt. Pinigus į priz. fondą suneša (asmeniškai) projektą derinę architektai ir urbanistai.

  27. Ar cia minimas „genijus“ yra tas pats Juozaitis, kuris „Vieningo Kauno“ rinktineje balotiravosi rinkimuose?

  28. As maniau, kad tokie opusai neimanomi Kaune. Cia rezultatas iskrypusio mentaliteto visumoje, tik deja nebeisgrausi. Trumparegiskumas ir kanibalizmas badmeciuose buna umesnis. Vienadienis biznis – dvasios ubagu pozymis, su kuo ir sveikinu autorius.
    P.S. Netgi proporciju nesugavo …

  29. Ziauru… Kai perskaiciau visa – dar ziauriau. Tai reikia suprasti, kad tokia architektura ir tokie juozaiciai yra nesustabdomi?
    Tai kam ta visa armija klerku reikalinga?
    Jeigu vistiek tokios nesamones gaunasi su tais derinimais, tai geriau isvaikyt tuos derintojus, tai bent valstybes pinigu sutaupyta bus.
    As tai prie sienos visus atsakingus ir – mikrofona i kakta. Tegu pasiaiskina, atsipraso ir mars is valdisku darbu.
    O dabar kas? Neatsimenu, kad kokia galva butu nulekusi uz bent viena architekturine Kauno nesamone. Taip toliau nebegalima.

  30. Kodėl nėra straipsnio tęsinio?

  31. Anonime, paskaitykite, kaip šį specialisto suprojektuotą ir ekspertų palaimintą š…kūrinį internete komentuoja „nespecialistai“. Arogancija, visažinystė- blogi patarėjai. Pas „ekstrasensus“ einama savo noru. Aukštos kvalifikacijos „antžmogių“ intelektualinės defekacijos produktais ne vieną dešimtmetį prieš savo valią turės grožėtis visa visuomenė. Juk šiuolaikinių „genijų“ materializuoti košmarai kankina regėjimą prievarta- eidamas gatve fasado, kaip kokio serialo, neišjungsi. O norėtųsi…

    P.S.
    Studijavau architektūrą.

  32. Jau vasario 28. Laukiame tęsinio 🙂

  33. Pritariu-kam tie specialistai.Juk,pavyzdžiui,hileriai operuoja be skalpelių ,tik rankomis-ir išgydo.Chirurgai kaip ir nebereikalingi.Ekstrasensai ir būrėjai taip pat dažnai efektingiau gydo už profesionalius gydytojus.

  34. O juk šį „akvariuminį“ fiasko projektavo, derino ir t.t profesionalai, licencijuoti paveldo ekspertai, savo srities žinovai. Ko mus gali išmokyti ši istorijėlė? Gal, kad neseniai įsteigta patariamoji visuomeninė kultūros paveldo komisija prie Kultūros paveldo departamento nėra absoliutus blogis, kaip tai bando nupiešti kai kurie ne visada reikiamame aukštyje skraidantys pilotai. Žinau, kad tokia ponia Grigaitienė su tokia ponia Laužikiene įtikino vieną ministrą, kad Klaipėdos ir Kauno visuomeninės komisijos prie KPD yra blogis. Pasiūlytas ir kovos su šiuo blogiu būdas – „praskiesti“ sudėtį 50 ir daugiau procentų“specialistų“. Žinau, kad KPD jau pasiekė atitinkamas ministro raštas. Kad visai „ekspertų“ pagalba nenusiakvariumintume, gal kai kuriuos su aplinka susijusius reikalus palikime spręsti ir ne specialistams. Nors yra norinčių, kad būtų kitaip, čia ne Šiaurės Korėja.

  35. Labai apgailetina.Teko sutikti jau dabar daug (baigiant pastatyti) besisypsanciu architektu.
    Kas keisciausia sypsosi tie kas pilnai gali ivertinti ir suprasti si „badykli“ – nesmagu.
    Architekturoje edukacijos tiek kiek gamtoje.

    ——-Baisu.Ne, nebaisu.“Nu“ baisu, nes tai „santykiavimas“ su krepsiniu!

    Situacija tokia,kad arch.ekspertu tarybai neimanoma ar „neetiska“ pasakyti KOLEGAI ,jog tai ne architekto architektura.
    Sakyti tai kolegai tata kaip tokios kokybes darbas pristatomas kaip diskutuotuotinas siulymas.
    Nepasakoma ,o diskutuojama ir jieskoma bent vieno pliuso matant apsoliutu „NUSLYDIMA“ ir slystama,slystama,slystama -kolektyviai.
    Esu tikras,kad butina ekspertu tarybai ir architektu sajungai suformuoti „aiskinamaji rasta“,nes
    tokios kokybes architekturos argumentacija su „sriuba-druska“ g-spaudoje skamba pedagogiskai ir
    blogiausia mokina nusikalsti argumentuotai.
    KVADas?

  36. …sunku komentuoti,labai sunku.
    …ziuri filma ir geda…, kad ziuri.

Susije straipsniai

Didžiosios kapinės

IŠSAUGOTI ATEITIES KARTOMS: Didžiųjų kapinių idėjų konkursas Rygoje

2024 vasario 7Be komentarųPILOTAS.LT

Rygos miestas neseniai paskelbė istorinių kapinių išsaugojimo tarptautinį architektūros idėjų konkursą. Rengėjai tikisi projektinių idėjų, kaip pagarbiai išsaugoti ateities kartoms Didžiųjų kapinių palaidojimus, jų kultūrines-istorines ir

Mėlynasis skydas

MĖLYNOJO SKYDO GARANTIJOS: Kultūros paminklus žymės pagal Hagos konvenciją

2024 sausio 10Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos kultūros paminklai bus pažymėti „Mėlynojo skydo“ (Blue Shield) ženklu. Tai UNESCO kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijoje, kuri dar žinoma kaip Hagos konvencija,

Atlantas

ISTORINIAI PASTATAI ATRODYS GERIAU: Vilnius paleidžia atnaujintą tvarkymo paramos programą

2024 sausio 5Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra jau priima gyventojų prašymus finansuoti kultūriškai vertingų pastatų išorės tvarkymą. Nuo šiol į dalinį finansavimą gali pretenduoti ne tik Senamiestyje, bet

paber_lt_231100_e012xxx

TĖVO STANISLOVO PALIKIMAS: Baigti tvarkyti dvasinį autoritetą menantys Paberžės statiniai

2023 lapkričio 7Be komentarųPILOTAS.LT

Atokų Paberžės bažnytkaimį Kėdainių rajone labiausiai išgarsino Tėvas Stanislovas pas kurį dar sovietmečiu plūsdavo minios žmonių. Rengiant Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios statinių komplekso

Kauno miesto gaisrinė

SĄRAŠAS PILDOSI: Saugomi kultūros paveldo objektai – nuo archeologijos iki tarpukario statinių

2023 lapkričio 6Be komentarųPILOTAS.LT

Artimiausiu metu kultūros paminklų ir valstybės saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą papildys nauji objektai. Jau rengiami kultūros ministro įsakymai Didžiosios Daunoravos dvaro sodybos, Libertavos dvaro

unit_pl_231023_e01_xxx

PRIMIRŠTAS LDK TAPATYBĖS DĖMUO: Pristatomas unitų architektūros paveldas Vilniuje

2023 spalio 23Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) tapatybėje slypi gerokai primirštas, tačiau kadaise ypatingą vietą užėmęs Unitų bažnyčios dėmuo. Remiantis ikonografine, istorine medžiaga parodoje „SUNAIKINTAS. Unitų architektūros paveldas

Paveldo DNR 2023

„PAVELDO DNR“ APDOVANOJIMAI: Prezidentūroje pagerbti pirmieji laureatai

2023 spalio 3Be komentarųPILOTAS.LT

Pirmą kartą rengiamuose Valstybinės kultūros paveldo komisijos apdovanojimuose „Paveldo DNR“ įvertinti geriausiai tvarkomi kultūros paveldo objektai, labiausiai šioje srityje pasižymėję žmonės ir sėkmingiausios iniciatyvos bei

mazei_pa_230900_e02_xxx

MAŽEIKIAI IR PAVELDAS: Fotografijų paroda pėsčiųjų tilte

2023 rugsėjo 25Be komentarųPILOTAS.LT

Rugsėjo 27-osios ryte Mažeikiuose, pėsčiųjų tilte per geležinkelį skambės muzika, kvepės kava, sklandys gera nuotaika. Neįprastu laiku, kai miesto gyventojai eina į darbus, vyks Pasaulinei

2094_senam_vn_110300_e01_BRA

PRADĖTAS PAGRINDINIS DOKUMENTAS: Rengiamas Vilniaus senamiesčio specialusis planas

2023 rugsėjo 7Be komentarųPILOTAS.LT

Pradedamas rengti Vilniaus senamiesčio specialusis planas. Parengtas, šis dokumentas taps pagrindiniu Vilniaus senamiesčio ir jo apsaugos zonos teritorijų planavimo dokumentu, kuriuo, be kita ko, bus

Baisiogalos dvaro ledainė

PAVYZDINIS DVARO ŪKIS: Sutvarkyta Baisogalos dvaro sodybos ledainė

2023 rugpjūčio 21Be komentarųPILOTAS.LT

Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu Radviliškio rajone baigta tvarkyti klasicizmo ir romantizmo architektūra garsėjančio Baisogalos dvaro sodybos ledainė – viena iš  19 šio didžiulio komplekso

kalėjimas Klaipėdoje

KALĖJIMAS ANT PREKYSTALIO: Išskirtinis Turto banko aukcionas uostamiestyje

2023 liepos 21Be komentarųPILOTAS.LT

Turto bankas paskelbė neeilinį aukcioną uostamiestyje – už pradinę 2,21 mln. eurų kainą investuotojams siūloma įsigyti buvusį teismų ir kalėjimo kompleksą, kuriame nepriklausomybės laikotarpiu veikė

Šiluva

NUO PAVELDO LINK ŠVENTENYBĖS: Dr. Kastyčio Rudoko paskaitų ir diskusijų ciklas Šiluvoje

2023 liepos 14Be komentarųPILOTAS.LT

Gyvename laikotarpiu, kuomet materialios prigimties vartojimas, malonumai ir pagundos užgožia tikrosios prasmės ieškojimą. Žmogus dažnai siekia laimingo, o ne prasmingo gyvenimo. Juo labiau – mūsų

Meno kritikos apdovanojimai

MENO KRITIKA FEMINIZUOJASI: Išsidalinti pirmieji Lietuvoje vizualaus meno kritikų apdovanojimai

2023 birželio 5Be komentarųPILOTAS.LT

Vasaros pradžią vizualaus meno bendruomenė pažymėjo šventiškai – birželio 1 dieną LNDM Nacionalinėje dailės galerijoje įteikti pirmieji Lietuvoje vizualaus meno kritikos apdovanojimai. Ketvirtadienio vakarą 4 kategorijų

images_pulsas_foto_3770_kalan_kn_130514_e02_bra

51-OSIOS „KALANTINĖS“ KAUNE: Miesto sode pagarbą atiduos 150 atlikėjų

2023 gegužės 11Be komentarųPILOTAS.LT

Prabėgus 51 metams po Romo Kalantos žūties, jo didvyrišką auką laisvės vardan ir Kauno pavasario antitarybinių protestų dvasią kauniečiai jau šį sekmadienį prisimins Muzikinio teatro

Jonušo Radvilos rūmų pastatų komplekso ir jo prieigų sutvarkymas, arch. UAB „Processoffice“, 1-oji vieta.

KRITIKAVO IR KĖLĖ KLAUSIMUS: Kultūros paveldo komisija apsvarstė du projektus

2023 gegužės 34 KomentaraiPILOTAS.LT

Valstybinės kultūros paveldo komisijos posėdyje, reaguojant į sistemines paveldo apsaugos problemas, buvo aptarti šiuo metu visuomenės susidomėjimo susilaukę ir prieštaringai vertinami projektai saugomose teritorijose. Tai

Visvaldas Matijošaitis

V.MATIJOŠAITIS TURĖS SUMOKĖTI: Teismas nurodė atlyginti beveik 34.000 eurų žalą dvarui

2023 gegužės 3Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis 2017 metais Kauno rajone Nevėžio pakrantėje įsigijo Kačiūniškės dvarą, kuri iš karto ėmėsi tvarkyti ir puošti pagal save, nekreipdamas dėmesio į

Romuva

KAUNIEČIAI VERTINO PAVELDĄ: Geriausiu projektu mieste išrinko „Romuvą“

2023 balandžio 18Be komentarųPILOTAS.LT

Kauniečiai išrinko geriausius pastarųjų metų kultūros paveldo projektus mieste. Antrosios šalies savivaldybės surengtuose rinkimuose neabejotinu lyderiu tapo prieš metus vėl lankytojams atsivėręs atnaujintas tarpukarinis kino

Kauno paveldas

KULTŪROS PAVELDO APDOVANOJIMAI: Kauniečiai pirmiausia išrinks savo laureatus

2023 balandžio 11Be komentarųPILOTAS.LT

Valstybinė kultūros paveldo komisija pirmą kartą paskelbė Lietuvos kultūros paveldo apdovanojimus. Laureatai renkami 3 kategorijose: gerųjų paveldo sutvarkymo pavyzdžių, veiklių žmonių ir pavyzdinių iniciatyvų. Kauniečiai

Seserų benediktinių klebonija

GRĄŽINO SPALVĄ: Kaune baigta restauruoti Seserų benediktinių vienuolyno klebonija

2023 vasario 28Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune baigta restauruoti Seserų benediktinių vienuolyno komplekso klebonija. Iš Šauklių gatvės geriausiai matomam pastatui sugrąžintos istorinės fasado spalvos bei puošybos elementai. BAŽNYČIA GALĖJO BŪTI PIRMOJI

Kauno medinukas

MEDINUKAMS – IKI 75 PROC.: Kauno Paveldotvarkos programa laukia paraiškų

2023 vasario 3Be komentarųPILOTAS.LT

Kasmetinė Kauno paveldotvarkos programa pradeda naujų paraiškų priėmimą 2023-iesiems. Ypatingas dėmesys žadamas nykstantiems Kauno medinukams. Kaip skelbia Kauno miesto savivaldybė, dalinį miesto finansavimą pretenduoti gali

Šv. Kotrynos bažnyčia

VĖLYVOJO BAROKO TRIUMFAS: Sužibs restauruota Vilniaus šv. Kotrynos bažnyčia

2023 vasario 1Be komentarųPILOTAS.LT

Po šventinės Vilniaus gimtadienio savaitės, sostinės senamiestyje sužibs dar viena puošmena – šalia S.Moniuškos skvero, restauruota šv. Kotrynos bažnyčia. Atnaujintas vėlyvojo baroko laikų pastatas, pagal

Kamariškių dvaro saldainių fabrikas

SALDAINIŲ „KARVUTĖ“ FABRIKAS: Atstatomas vienas Kamariškių dvaro pasididžiavimų

2023 sausio 4Be komentarųPILOTAS.LT

Zarasų rajone į pabaigą krypsta Kamariškių dvaro saldainių fabriko atstatymo darbai. Restauravimo darbus inicijavusio „Inovatorių slėnio“ atstovai atskleidžia ypatingą šio saldainių fabriko istoriją – būtent

Alfred Marasigan

NELAISVĖS PAVELDAS: Paroda apie Filipinų ežero gyvatę naujoje Vilniaus meno erdvėje

2023 sausio 2Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniuje duris atveriančioje naujoje erdvėje „InTheCloset: Vilnius“ daroma menininko Alfredo Marasigano paroda Nelaisvės paveldas“. Parodoje pristatomas tęstinis Taalo jūros gyvatės projektas, skirtas duhol matapang (lot.

Kazbėjų tiltas

REMONTUOS KAZBĖJŲ TILTĄ: Prikels visuomenės išsaugotą tarpukarinį tiltą per Vokę

2022 gruodžio 221 KomentarasPILOTAS.LT

Vilniaus savivaldybė imasi į Kultūros paveldo registrą įrašyto Kazbėjų tilto remonto. Šiuo metu vyksta projektavimo darbai, tikimasi, kad gyventojai tiltu saugiai vėl galės naudotis po

kino teatras "Daina"

KAUNO PAVELDOSAUGOS PROGRAMA: Šiemet skaičiai – rekordiniai

2022 gruodžio 21Be komentarųPILOTAS.LT

8 metus vykdomoje Kauno paveldotvarkos programoje – rekordiniai skaičiai. Šiemet  daugiau kaip 60 mūrinių ir medinių pastatų savininkų sudarė sutartis su miestu dėl jiems priklausančių