Tarp šiuolaikinio meno kūrėjų, architektų, dizainerių vis labiau įsišaknija nuomonė, kad keraminės plytos yra senamadiška medžiaga, todėl pažangiems inovaciniams projektams netinka. Graikų firma „Mab Architects“ šią tradicinę statybinę medžiagą neseniai pasitelkė interaktyviam muzikos bei garso paviljonui „Plinthos", kuris turėtų paneigti stereotipus.
Plytų mūras architektūroje nuo seno yra solidumo ir ilgaamžiškumo simbolis. Atėnų firmos „Mab Architects“ kolektyvas pasistengė, kad ne tik patvirtintų šias gerai žinomas plytų savybes, bet ir atskleistų tas, su kuriomis jų paprastai niekas neasocijuoja. Paviljonas „Plinthos" čia įkūnija daugialypę jutiminę patirtį, kuriai išreikšti pasitelktos tiek įprastos keraminės plytos, tiek šiuolaikinės technologijos. Plastiškai plytų sienai bei šios suformuoto paviljono grindims iš viso panaudota net 21.816 plytų. Tačiau įdomiausia tai, jog plytos čia sumūrytos neįprastai – „išeksponuoti“ jų perforuoti šonai, kurie paprastai būna nematomi. Projekto autoriai taip paviljono sienoms suteikė pralaidų pavidalą, kuris praleidžia ne vien šviesą, bet ir garsą, orą. Pagal jų sumanymą, tokio „kvėpuojančio“ paviljono siena tampa mediumu tarp jo lankytojų ir paties statinio. Pro sienos skyles prasiskverbianti spalvota šviesa paviljoną „Plinthos" tarsi paverčia gyvu organizmu, į kurį lankytojas bemaž įsiurbiamas. Įdiegta speciali video bei kompiuterinė sistema bei interaktyvios grindys čia vaizdus paverčia magišką vaizdo ir garso spektakliu ar įspūdinga instaliacija. Grubus plytų paviršius ne tik padeda sukurti išskirtinį paviljono charakterį, bet ir yra tam tikra plytų „auksinių laikų“ architektūroje simbolinė jungtis su dabartimi ar net ateitimi.
