images_straipsniu_foto_lasla_is_101200_xxx_e01

konku liet 1012** TAUTOS VEIDAS KONKURSŲ VEIDRODYJE//KOSMETOLOGO PASTABOS

Šiuolaikinė Lietuva, atrodo, turi visai neblogas galimybes patekti į UNESCO globojamų kultūros reiškinių sąrašą, kaip pirmoji virtuali teritorija Senosios Europos erdvėje. Čia veikia dėsniai ir papročiai, kurie nepavaldūs fizikams ir sociologams. Čia viskas gali turėti kelis pavidalus ir kelias tiesas. Be to, esame tauta, kuri bet kokį metodą, bet kokią sistemą gali dekonstruoti ir paversti neveiksnia. Kol NATO strategai bergždžiai kuičiasi musulmoniškuose smėlynuose, mes be ypatingų pastangų, grakščiu stiliumi “išvedame iš rikiuotės” visą Europinę architektūrinio konkurso sistemą, taip sukurdami ne tik precedentą ir nepasitikėjimą pačiu kūrybinės konkurencijos metodu, bet ir demokratijos principais apskritai. Svarbiausia, tai atliekame rimtais kanceliariniais veidais, apsikaišę eurosąjunginėmis nuorodomis, paragrafais ir kitu protokoliniu kamufliažu. Kruopščiai laikantis teisinių ritualų ir retorikos.

Architektų sąjunga po be galo ilgos tylos pagaliau iššovė du viešus pareiškimus dėl iškreiptų viešųjų pirkimų konkursų Vilniuje ir Palangoje.

SUKILIMAS PRIEŠ ANTIARCHITEKTŪRINIUS INTERVENTUS

Žiniasklaidai išplatintame rašte dėl „Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro sukūrimo. Projektavimo ir statybos darbų pirkimo viešojo konkurso” teigiama, jog neigiama projektuotojo pasirinkimo pagal kainą praktika išplėtota iki absurdo”, o suplakus generalinio statybininko ir architekto parinkimo procedūras ir kriterijus, užsakovas įgijo nevaržomą ir nekontroliuojamą manipuliavimo galimybę.

Panašūs argumentai skamba ir pareiškime „Dėl universalios sporto salės Sporto g.3, Palangoje viešojo projektavimo paslaugų pirkimo”, teigiant, kad „visuomenei svarbių objektų architektūrinio sprendimo ieškoti galima vieninteliu atviro architektūrinio konkurso būdu”. Be to tvirtinama, kad „tik turėdami kelis, ar keliolika sprendinių galėsime nesuklysti”.

PRIE KONKURSO KAPO

Teiginiai aiškūs, vadovėliniai, sunkiai paneigiami. Panašiai turbūt skambėjo pirmosios baltųjų misionierių instrukcijos zulusams apie rinkimus ir jų taikymą bendruomenės gyvenimo pagerinimui. Tiesos tarsi ir nenaujos, bet per pastaruosius  50metų nepelnė nei zulusų, nei lietuvių pasitikėjimo. Neprigijo. Senieji papročiai ima viršų ir bet kokią „naujos tvarkos” apraišką arba ignoruoja, arba taip iškraipo, jog net tos tvarkos sumanytojams tampa aišku, kad metodas „nulaužtas” ir naudojimui jau nebetinka.

Ar ne taip yra šiandieną su architektūros ir planavimo konkursais..?

Kalbant sąžiningai, Lietuvoje jų iš tikro – nebėra.

Tai, kas vyksta plazdant viešųjų pirkimų vėliavoms, tėra užsakymų pasidalinimo manevrai po dūmine konkursų priedanga. Konkursas – tapo viso labo ritualine procedūra, kuri legalizuoja išankstinį užsakovo pasirinkimą. Viešųjų pirkimų konkursas apskritai tapo zekų žargono vertu terminu.

IDĖJOS PIRKLIŲ PAPROČIAI IR NAVIGACIJA

Pirkti idėją ar bet kurį kūrybinį produktą už mažiausią kainą gali arba visiškas beraštis, arba pirkėjas, kuriam to pirkinio… iš esmės net nereikia. Su šia absurdiška nuostata Lietuva gyvena jau ne vienus metus ir rimtu veidu manipuliuoja idiotiškų viešųjų pirkimų taisyklių instrumentais, nutildžiusi ir sveiką protą, ir sąžinę, ir atsakomybę už pasekmes.

Kadangi vyraujantis inžinerinis mentalitetas valstybėje išpažįsta tik tai, kas materialu ir brangu, visa kūryba, įskaitant ir architektūrą, yra laikoma nebūtinu, vertės nekuriančiu balastu. Savitiksliu dekoru ir tiek. Natūralu, kad per įstatymus valstybė ir realizuoja tokią savo nuostatą, dvelkiančią XIX amžiaus ūkininko supratimu ir vertybėmis, o ne pažangios, į kūrybinę industriją orientuotos tautos gairėmis.

Čia, šių vertybių sandūroje, ir laukia didysis mūšis.

Arba sukursime konkurencingą terpę kūrybiniam tautos potencialui ir išmoksime maksimaliai jį realizuoti, arba išsivažinėsime po Ispanijos šiltnamius ir Londono skalbyklas. Metas atsikvošėti. Vienintelė iš tiesų naudingoji iškasena Lietuvoje yra gebėjimas kurti.

Mūryjimo, siuvimo, obliavimo ir plieno apdirbimo varžybose mes nebeturime, deja, jokių šansų ir esame pasmerkti paskęsti kiniškos produkcijos ešelonų dulkėse. Valstybė galų gale turi esmingai pakeisti savo mentalitetą ir neapsiriboti vien euforiškomis strategijos „Lietuva 2030” deklaracijomis. Nacionalinės navigacijos kursas turi keistis. Mąstymo ir veikimo kryptis.

SĖKMĖS FORMULĖ IR TRUPINIAI

Todėl pirmiausia, turi konkuruoti idėjos, kaip pažangą, aplinkos vertę ir funkcinį komfortą kuriantys veiksniai. Tik po to turėtų įsijungti realizavimo kaštų analizėsir formalūs projekto apiforminimo mechanizmai.

Apskritai, konkursas, kaip kūrybinės varžybos, lemiančios optimalų rezultatą, prasmę Lietuvoje įgaus tik tuomet, kai juo pasitikės visos trys šalys: užsakovas, dalyvis (architektas) ir visuomenė. Tam, kad tai įvyktų, būtina užtikrinti, kad objektyviai nepriekaištingai veiktų visa konkursinė formulė „konkurso užduotis – sąlygos – paskelbimas – projektų pateikimas – patikra – ekspozicija – aptarimas su visuomene – recenzavimas – vertinimas – rezultatų skleidimas – derybos – projekto parengimas – realizavimas – rezultato aptarimas ir įvertinimas”.

Nesiimu įvardinti nepriklausomos Lietuvos projekto, kurį būtų galima laikyti sėkmingu konkurso rezultatu. Nerandu tokio. Gal nebent Prokuratūrų pastatas Vilniuje (arch.K.Lupeikis), verslo centras „Viktorija” Vilniuje (arch.R.Paleko grupė), „Svedbanko” būstinė Vilniuje (arch.A.Ambraso grupė)  ir Viešoji Utenos biblioteka (arch.D.Trainausko grupė) galėtų iš dalies būti laikomi sėkmingais grandinės „konkursas-projektas-realizacija” egzemplioriais. Tai sudarytų, turbūt, mažiau nei 5nuošimčius visų su architektūra susijusių konkursų. Tik tiek, deja…

BLOGAS KONKURSAS MIRĖ, TEGYVUOJA GERAS KONKURSAS

Galbūt todėl didelės euforijos ir nejaučiu dėl to, kad po Lietuvos architektų sąjungos demaršo LTV, „Lietuvos ryto” ir „Delfi” puslapiais, Vilniaus universiteto viešųjų pirkimų direkcija sustabdė Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro projekto viešųjų pirkimų konkursąir žada jį skelbti iš naujo, derindama savo veiksmus su Architektų sąjunga.

Visų pirma liūdina pats faktas, kad Vilniaus universiteto intelektualai galėjo taip pažeminti architektūrą. Nekalbant jau apie suveltus vertinimo kriterijus, juk jau pats vos kelių savaičių terminas, skirtas milžiniško 25.000m2 komplekso konkursiniams pasiūlymams – yra niekingas. Sunku patikėti, kad universiteto žmonės būtų tokie architektūriniai beraščiai ir nesuvoktų elementarių kūrybinio proceso parametrų. Greičiausiai, neįveikiama „termino kliūtis” buvo sukurta, kad atsijotų „atsitiktinius” konkurso dalyvius…

Antra – yra gerokai keista, kad kitas, ką tik pasibaigęs konkursas karikatūrišku dviejų savaičių terminu visai neužkliuvo Architektų sąjungai. Pats LAS pirmininkas Gintautas Blažiūnas uoliai dalyvavo Ukmergės piliakalnio teritorijos konkurso graudžiai studentiškų projektų vertinimo komisijos darbe ir tuokart kažkodėl visai neragino „grįžti prie normalios Europinės praktikos skelbiant architektūrinius konkursus”. Kad konkurso sąlygas parengė ir patį procesą organizavo LAS Vilniaus skyrius, tėra, greičiausiai…. atsitiktinis sutapimas. Kažkodėl neprotestavo Architektų sąjunga ir prieš akivaizdžiai „režisūrinius konkursus”, iš kurių bene liūdniausias – „Merkurijaus” „rekonstrukcija” Kaune.

TAKTIKA PATEISINA PRIEMONES

Trečia, pati „kovos už architektūrinę teisybę” taktika šįkart verta išskirtinio dėmesio. Ne tik dėl to, kad piarinės atakos smaigalyje iškyla porą dešimtmečių viešo architektūrinio intereso batalijose nematyta Algirdo Kaušpėdo stovyla. Gal tiesiog sutapo, kad žmogus koncertiniu „antino” kostiumu (tikiuosi, kad bent jau ne iš „Zuikio Pleibojaus”), rūščiai žvelgiantis iš publikacijų, tiesiog vienu metu nusprendė „padaryti teisingumą” projektavimo paslaugų rinkoje ir balotiruotis į Kauno miesto tarybą savivaldybių rinkimuose. Gal tuomet nekeista, kad ir pati blogį demaskuojanti publikacija vadinasi „Šimto milijonų vertės kąsnis kelia skandalą” (Lietuvos rytas).

Numanu, kad ir naujai organizuosimo „Gerojo konkurso” tikslas nebūtinai bus sukurti geresnę architektūrinę kokybę ir optimaliai realizuoti viešąjį interesą. Greičiausiai pakaks tiesiog „teisingiau” parinkti projektuotoją pagal „teisingesnes” užsakymų paskirstymo taisykles.

SKENDIMAS NEBĖRA MADINGAS

Susidaro įspūdis, kad Architektų sąjunga apskritai atgyja telkti savo narius sukilimui tik tuomet, kai jos interesų lauke atsiranda „svetimas”. Stambaus objekto investuotojas, bandantis apsieiti be architektų (arba su „savo architektu”), architektas iš kitos šalies ar net kito miesto dažniausiai tampa naikintinu kitatikiu, nes ignoruoja vietos papročius. Tuomet mojuojama prieš nosį Europinėmis deklaracijomis, vienintelio teisingo Konkursinio Kelio šventraščiu ir apeliuojama įžeistu visuomenės interesu.

Tačiau kai pati sąjunga imasi valdyti „Gerąjį konkursą”, visa kritika, visa proceso analizė, visas entuziazmas tartis ir diskutuoti su visuomene dingsta. Dar labiau dingsta noras įvertinti „savo” konkursų sėkmę ir tikrąjį rezultatą, skelbti apie pasiektą realizacijos metu architektūrinę kokybę ir viešojo intereso „pasitenkinimą”.

Gali būti, kad tiesiog atėjo metas konstatuoti, kad, baigiantis dvidešimtiesiems Trečiosios Lietuvos metams, stovime prie erdvinio valstybės kūno sistemos griuvėsių. Ji nebetinkama naudoti. Jos produkcija nebetenkina. Ja nebepasitikima. Kosmetinis gydymas beprasmis. Būtina esminė kaita, kuri žymėtų valstybės posūkį nuo agrarinio-industrinio mentaliteto link kūrybinės industrijos, link kompetencijų ir talentų konkurencijos, link raiškos ir tapatumo prioritetų.

Komentarai

  1. Kas darosi Lukiskiu aikstes konkurse uz 9 duru? Ar ne tas pats?
    Ir dar dedikuojamas konkursas Laisvei!?
    Geda absoliuti.

  2. Labai taiklus straipsnis. Tarp geros praktikos pavyzdžių vertėtų prisiminti ir Lietuvos viešbučio, Vilniuje rekonstrukcijos projektą jau vien dėl to, kad ten su statybos rangovu irgi buvo sudaryta sutartis „iki rakto“ – suprojektuoti ir pastatyti. Tiesa prieš skelbiant statybos rangovo parinkimo konkursą pirmiausia buvo vykdomas architektūrinės projekto idėjos konkursas. Jo laimėtojas ir užsakovo konsultantas parengė projektinius pasiūlymus ir technines specifikacijas ir tik po to buvo paskelbtas statybos rangovo parinkimo konkursas. Laimėjęs rangovas privalėjo pasamdyti architektūrinio konkurso laimėtoją visiems projektavimo darbams.

  3. Daug teisingų minčių, bet kartu ir daug saviplakos. Tereikia pasižiūrėti užsienio, į kurį lygiuojamės, autorių (J. Nasar, J.Strong) veikalų apie archkonkursus ir paaiškės, kad iš esmės jų sistema turi lygiai tuos pačius trūkumus kaip ir mūsų: laimėjusių projektų neįgyvendinimas, žiuri darbo prieštaringumai… Nenuostabu, kad demokratinė atranka mūsų postsovietinėje visuomenėje veikia dar keistesniu „imitaciniu“ režimu… Ypač tai jaučiasi viešųjų pirkimų įstatymo taikyme architektūriniuose konkursuose. Taigi bet kokia kova su šiuo blogiu turėtų būti sveikintina be jokių „kodėl tik dabar“, „kodėl tik tiek“…

  4. Architektai- tai žmonės daug bendro turintys su išliekamosiomis vertybėmis, su tuo, kas buvo statyta protėvių. Todėl, manau, būtent šiuo metu kauniškiams architektams pirmiausia turėtų rūpėti Kauno pilies Santakos apgynimas nuo okupacinės krikščionybės balvono- skulptūros popiežiui.

  5. Iš esmės nėra kuo piktintis. Aiškinu KODĖl:

    1. mes, architektai, esam užmigdyti tarpdiscipliniškumo mitais. Mums jis patinka, nors iš esmės – tai savanoriškas projektavimo atidavimas poetams, mediameistrams ar biurokratams.
    2. mums, architektams, taip svarbu tapo paslėpt savo pilietiškumą, tapom pernelyg korektiški bet kokiai konkretesnei ženklų sistemai.
    3. mes, architektai, pradėjom statyti kažkokias profesiškai nebeįskaitomas verbalines konstrukcijas, naudoti nieko bendro su architektūra neturinčius politinius terminus, kuriais puolame patys vaovautis.
    4. mes, architektai, niekaip nesugyvenam mažoj vlastybėj. vien ko verti kai kurių „grandų“ profesiniai prasilenkimai su jų realiais darbeliais.

    5. ir t.t. ir pan. galėčiau tęsti iki kol nudvės paskutinis apsukriukas-aktyviukas..

  6. Skulpturos srityje dar baisiau. Prieinama i absurdiskiausiu situaciju. Uz tai tokie meno verslininkai kaip Gutauskas ir klesti su savo atsiprasant kuriniais.

  7. ES viesuju pirkimu klausimu irgi nera vieningos nuomones – liberalai bando liberalizuoti rinka, tame tarpe ir architekturines paslaugas, architektai per savo organizacijas ir lobistus tam priesinasi, todel niekaip nepavyksta iteisinti architekturiniu konkursu tvarkos vietoje viesuju pirkimu. gal todel olandai emesi iniciatyvos isimti architekturos paslaugas is 2A paslaugu prioriteto, kas leistu neorganizuoti viesuju pirkimu architekturos paslaugoms Europoje.
    Ne su visu grieztu straipsnio tonu sutinku, bet kai kurie LAS organizuoti paskutiniai konkursai is tikro parode per silpna gebejima valdyti procesa, ypac, kai konkurse susirenka daugiau dalyviu. Tada pasireiskia vertinimo pavirsutiniskumas. Taip pat LAS nesuteikia garantiju, kad u organizuotame konkurse laimetojas gaus tai, kas priklauso – galimybe realizuoti darba. Kazkaip viskas nutyla, arba is kazkur atsiranda kitas projektuotojas. Taigi, yra dar prie ko dirbti…

  8. kritika yra gerai, bet konstruktyvi kritika dar geriau…

  9. Problema, kad musu valstybeje viskas yra atskirai. Finansu ministre vienus dalykus sugalvoja, Aplinkos ministerijos bebrai kitus, Architektu sajunga dar kitus. O visi sugalvojimai ir lieka atskiri sau. Ir viskas vel po senovei. Ir is esmes niekas architekturoje nepasikeite. Taip ir parasykit.

  10. Šį klausimą manu galima būtų užduoti finansų ministerijai, nes ji būtent dabar pertvarko pagal ES
    reikalavimus viešuosius pirkimus i įnovatyvius viešuosius pirkimus (tikėkimės tai nėra tik saskaitų faktūrų pateikimas elektroniniame formate), o projektų finansavimą orientuotą į rezultatą. Kadangi ES mano kad kūryba yra vienas iš rezultato kriterijų reikia jiems tai ir danešti.

  11. Nereikėjo visą laiką juoktis – būtų užtekę jėgų keisti sistemą. Nešti muilą lengviausia

  12. Galima butu pasijuokti is visu tu viesuju pirkimu nesamoniu ir archsojuzo „kovu“. Bet, kad jegu nebera. Reikia arba keisti sistema arba nesti muila is cia.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

„Vilnius Connect“  kūrybinės dirbtuvės

SOSTINĖS STOTIES RAJONAS: „Vilnius Connect“ kūrybinių dirbtuvių rezultatai ir rekomendacijos

2019 rugsėjo 27Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos architektų sąjungoje neseniai buvo pristatyti AB „Lietuvos geležinkeliai“ inicijuotų stoties rajono pertvarkos architektūrinių – urbanistinių kūrybinių dirbtuvių rezultatai – ekspertų rekomendacijos. Tai pirmas žingsnis

MO muziejus

ŽVILGSNIS Į SAVE 2017-2018: Geriausi konkurso darbai pristatomi Klaipėdoje

2019 rugpjūčio 8Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdos apskrities viešojoje I.Simonaitytės bibliotekoje, galerijoje „13L“ neseniai atidaryta geriausių 8-osios šiuolaikinės Lietuvos architektūros apžvalginės parodos konkurso „Žvilgsnis į save“ darbų ekspozicija. „Žvilgsnis į save“

ACE

EUROPOS ARCHITEKTŲ TARYBA: Renkamos iniciatyvių architektų darbo grupės

2019 gegužės 31Be komentarųPILOTAS.LT

Europos architektų taryba, kurios narė yra ir Lietuvos architektų sąjunga, pakvietė architektus kandidatuoti į dvi darbo grupes. Pastarosios aptars ekonominių aspektų ir statybų pramonės interesų dominavimą

Kęstutis Pempė

LAS APDOVANOJIMAI: Įteikė riterio ordiną, garbės ženklus ir padėką

2019 balandžio 155 KomentaraiPILOTAS.LT

Balandžio 12 dieną Vilniuje įvyko ataskaitinė Lietuvos architektų sąjungos (LAS) konferencija. Greta ataskaitinių reikalų ir diskusijų, LAS Tarybos sprendimu, joje buvo įteikti apdovanojimai nusipelniusiems „archsąjungos“

LAS būstinė

ARCHITEKTAI RINKSIS PAKARTOTINAI: LAS konferencija ir LASKAO susirinkimas

2019 kovo 251 KomentarasPILOTAS.LT

Nesurinkus kvorumo, Lietuvos architektų sąjungos (LAS) ataskaitinė konferencija bei Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) visuotinis narių susirinkimas bus surengti pakartotinai. Nesusidarius kvorumui, kovo

Kultūros ministerija

TIKISI BENDRAUTI GLAUDŽIAU: Architektai diskutavo su naujuoju kultūros ministru

2019 kovo 82 KomentaraiPILOTAS.LT

Neseniai įvyko naujojo kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko pirmasis sutikimas su architektų bendruomene, inicijuotas Lietuvos architektų sąjungos (LAS) pirmininkės Rūtos Leitanaitės. LAS atstovai Kultūros ministerijoje pristatė

LAS būstinė

LIETUVOS ARCHITEKTŲ SĄJUNGA: Šaukiama XXIII ataskaitinė konferencija

2019 kovo 51 KomentarasPILOTAS.LT

Lietuvos architektų sąjunga rengia XXIII eilinę ataskaitinę konferenciją, kuri numatyta vos savaitę anksčiau nei Lietuvos architektų rūmų suvažiavimas. Nesurinkus 350 narių, konferencija vyks pakartotinai. Kovo 21 dieną

Structum konferencija

BENDRADARBIAVIMO PRADŽIA: LAS ir „Structum“ konferencija profesionalams

2019 sausio 291 KomentarasPILOTAS.LT

Šiemet Lietuvos architektų sąjunga pradeda bendradarbiauti su architektūrines konferencijas rengiančia bendrove „Structum“. Pirmosios bendros konferencijos tema – Šiuolaikiniai pastatų modeliai ir jų architektūra. Vasario 7

„Mummy“

BALDAI, INTERJERAS, DIZAINAS: Atgaivintas parodos konkursas

2018 rugsėjo 212 KomentaraiPILOTAS.LT

Spalio 11, 12 ir 13 dienomis Vilniaus parodų centre „Litexpo“ vyks 24-oji paroda „Baldai. Interjeras. Dizainas“. Šiemet čia vėl rengiamas ir parodos konkursas – bus

Lietuvos architektų sąjunga

LIETUVOS ARCHITEKTŲ SĄJUNGA: Šaukiama planuota Pakartotina ataskaitinė konferencija

2018 balandžio 16Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos architektų sąjunga (LAS) šaukia pakartotiną ataskaitinę konferenciją. Kaip ir buvo planuota anksčiau, ši konferencija bus surengta kitą ketvirtadienį – balandžio 26 dieną. Balandžio 12

Lietuvos architektų sąjunga

ŠAUKIAMA LAS KONFERENCIJA: Kvorumui reikės 350 tikrųjų narių

2018 kovo 293 KomentaraiPILOTAS.LT

Lietuvos architektų sąjunga (LAS) šaukia Eilinę XXII ataskaitinę konferenciją. Joje numatytos LAS Tarybos, LAS Pirmininkės, Revizijos komisijos, Etikos komisijos ataskaitos, dalyvių pasisakymai… Visgi vilčių, kad

Architektūrinis konkursas

ARCHITEKTŪRINIS KONKURSAS: Vilniuje pasidalins tarptautine patirtimi

2018 sausio 17Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos architektų sąjunga rengia tarptautinę konferenciją „Architektūrinis konkursas“. Konferencijoje bus aptarti įvairūs architektūros konkursų rengimui bei jų rezultatų įgyvendinimui aktualūs klausimai. Sausio 22 dieną (pirmadienį)

Lietuvos architektų sąjunga

ARCHTARYBOS VEIKS BENDRAI: LAS ir LAR pasirašė bendradarbiavimo sutartį

2017 lapkričio 30Be komentarųPILOTAS.LT

Dvi architektų bendruomenę atstovaujančios organizacijos – Lietuvos architektų rūmai ir Lietuvos architektų Sąjunga – pasirašė sutartį, pagal kurią archsąjunga padės Rūmams įgyvendinti Architektūros įstatymu suteiktą

Lietuvos architektų sąjunga

IEŠKOMA KŪRYBINGŲ: LAS paskelbė Kūrybos direktoriaus pareigų konkursą

2017 lapkričio 13Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos architektų sąjunga (LAS) ieško Kūrybos direktoriaus. Norintys ir galintys nedelsiant imtis šių svarbių organizacijai pareigų savo gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką LAS‘ui prašomi pateikti

BAUA paviljonas Seule

KALBANTIS PAVILJONAS: Lietuvos, Latvijos ir Estijos architektai prisistato Seule

2017 rugsėjo 6Be komentarųPILOTAS.LT

Tarptautinės architektų sąjungos pasauliniame kongrese Seule (Pietų Korėja) atidarytas Baltijos architektų sąjungų asociacijos (BAUA) paviljonas. Pagal jaunų Lietuvos architektų Jono Lideikio ir Tomo Skripkiūno sukurtą

Rūta Leitanaitė

IŠRINKTA ARCHSĄJUNGOS VALDŽIA: Pirmininke tapo Rūta Leitanaitė

2017 gegužės 152 KomentaraiPILOTAS.LT

Gegužės 12 dieną Vilniuje įvyko pakartotinis ataskaitinis rinkiminis Lietuvos architektų sąjungos suvažiavimas. Svarbiame organizacijai bei jos ateičiai renginyje išrinkti nauji jos valdžios organai, kuriems nuo

Rolandas Palekas

ROLANDAS PALEKAS: Ar Architektų sąjunga ir toliau kompromisuosis…?

2017 gegužės 919 KomentarųRolandas Palekas

Architektų sąjungos suvažiavimo išvakarėse neduoda ramybės mintis: ar Sąjunga vis dar svarbi? Architektų rūmams stiprėjant gali atrodyti, kad Architektų sąjunga tuoj tuoj nunyks… Toks požiūris

LAS būstinė

VISKAS PAGAL PLANĄ: Skelbiamas pakartotinas LAS XXI ataskaitinis rinkiminis suvažiavimas

2017 gegužės 81 KomentarasPILOTAS.LT

Balandį neįvykus Lietuvos architektų sąjungos XXI ataskaitiniam rinkiminiam suvažiavimui, gegužės 12 dieną šaukiamas pakartotinas. Suvažiavime planuojama išklausyti ir tvirtinti LAS pirmininko, Revizijos ir Etikos komisijų

disku_vn_170200_e01_xxx

PRIE APVALIOJO STALO: Diskusija apie architektūrą ir plėtrą

2017 vasario 28Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos architektų sąjungoje neseniai įvyko Vilniaus skyriaus inicijuota apvalaus stalo diskusija, kurioje dalyvavo archsąjungos Tarybos, Vilniaus skyriaus valdybos, Lietuvos architektų rūmų atstovai bei Lietuvos nekilnojamojo

images_pulsas_foto_4490_tit2_laskonf_kaa

DEVYNIŲ NEPAKAKO://LAS ATASKAITINĖ KONFERENCIJA BUS KARTOJAMA

Praeitą penktadienį į Lietuvos architektų sąjungos ataskaitinę-nerinkiminę konferenciją LAS nariai rinkosi vangokai. Liudininkų teigimu, jeigu LAS pirmininkas Marius Šaliamoras būtų nusileidęs iš savo kabineto pas

images_pulsas_foto_4225_las_vn_150600_e02_bra

ARCHITEKTŲ KALĖDOS://VILNIUJE RENGIAMA KALĖDINĖ-NAUJAMETINĖ ŠVENTĖ

Lietuvos architektų sąjunga profesijos broliams ir sesėms Kalėdas pasiūlė vėl paminėti kartu. Architektų Kalėdinis-Naujametinis renginys, kaip ir prieš metus, numatytas gruodžio 29 dienos vakare Lietuvos

images_pulsas_foto_3742_las_lo_150400_e01_xxx

LIETUVOS ARCHITEKTŲ SĄJUNGA://ŠAUKIAMA ATASKAITINĖ KONFERENCIJA

Lietuvos architektų sąjunga (LAS) šaukia ataskaitinę konferenciją. Archsąjungos konferencijoje bus pateikta praėjusių metų sąjungos veiklos ataskaita, aptariami autorystės klausimai ir autorinės teisės, pristatyta BIM Lietuvoje,

images_phocagallery_3711_2015.04.17.Skelbia konkusra Mano erdve_KAA_3711_tit-1_mano erdve

INTERJERUOSE DAROSI ANKŠTA://ARCHSĄJUNGA IMASI KONKURSO „MANO ERDVĖ“

Lietuvos architektų sąjunga paskelbė, jog drauge su dienraščiu „Lietuvos  rytas“ ir naujienų portalu  lrytas.lt pradeda organizuoti interjerų konkursą „Mano erdvė 2015“. Beje, prieš kelias savaites

images_straipsniu_foto_3644_banga_pa_150300_e01_xxx

MODERNISTINIS PAVELDAS://ARCHITEKTŲ SĄJUNGA RAGINA IŠSAUGOTI PALANGOS „BANGĄ“

Architektų bendruomenę neramina planai nugriauti vieną iš Palangos sovietmečio modernistinės architektūros ženklų – J.Basanavičiaus gatvės pradžioje stovintį gelžbetoninį restoraną „Banga“ (arch. G.Telksnys). Lietuvos architektų sąjunga

images_pulsas_foto_3307_zvilg_lo_140700_e02_xxx

LIETUVOS ARCHITEKTŲ SĄJUNGOS JUBILIEJUS://SVEIKINS IR APDOVANOS

2014 spalio 31 KomentarasPILOTAS.LT

Lietuvos architektų sąjungai šiemet sukanka 90 metų. Garbingo jubiliejaus iškilmingas paminėjimas įvyks spalio 10 dieną Vilniuje. Pagrindinis šventės akcentas – šiuolaikinės Lietuvos architektūros parodos-konkurso „Žvilgsnis