VESTUVĖS ATIDEDAMOS // EILINIAM VILNIAUS BANDYMUI SUSIJUNGTI SU NERIMI NEPRITARTA

Tarp dviejų Vilniaus tiltų – Geležinio Vilko ir Žaliojo – dešiniajame Neries upės krante plytinti teritorija jau keletą dešimtmečių yra viena labiausiai architektų, urbanistų kūrybines ambicijas dilginančių sostinės zonų Sovietmečiu teritoriją suvokus kaip platformą tuometinio „naujojo Vilniaus“ ekspozicijai, po nepriklausomybės atkūrimo ją bandoma paversti„tarpininku“, kuris „suženytų“miestą su upe.

DEŠINĮ KRANTĄ GLOSTĖ NE VIENAS

Reprezentacinėje vietoje pradėjus formuotis urbanistinei kalvai, vertikalėmis blizgančio naujojo miesto centro parteriui tarp Konstitucijos prospekto ir Neries vystyti pastaraisiais metais taip pat pateikta idėjų. Besiruošiant tarptautiniam Kanų festivaliui prieš 5 metus buvo suorganizuotas idėjinis konkursas. Jame svarbiausiu tikslu įvardiję upės ir miesto funkcinį bei vizualinį susiėjimą, architektai siūlė urbanizuojant pakrantę išlaikyti rekreacinius atributus. G.Čaikausko grupė projektu „Šviesos upė“ padidino pakrantės užstatymo intensyvumą bei funkcionalumą, taip siekdama sustiprinti sostinės įvaizdį.

Vėliau R.Paleko studijos ir norvegų firmos „Snohetta“ projektas (2005 m.) propagavo gamtinio paupio charakterio ir „kietos“, urbanizuotos naujojo centro morfologijos sąjungą, kurioje vandenį su miestu sietų žalieji „pleištai“.

Savo dešiniojo kranto versiją Vilniaus miesto tarybai neseniai pateikė ir SĮ „Vilniaus planas“. Architektai M.Grabauskas, S.Motieka, A.Kazlaitė, A.Alūzienė teritorijos, ribojamos Neries upės, Geležinio Vilko, Konstitucijos ir Kalvarijų gatvių, plėtros koncepcijoje bando integruoti Nerį į miesto struktūrą, sukurti zonoje naują miesto prie vandens charakterį.

DANGORAIŽIŲ KOMPOZICIJOJE RIMTOS KLAIDOS

Pradėję nuo platesnio konteksto, apimančio panerį ir urbanistinę Šnipiškių kalvą, analizės, autoriai griežtai supeikė šiandienines urbanistines tendencijas dešiniajame krante. Pasak jų, tarp kompaktiško kvartalinio Šnipiškių ir reprezentacinio socrealistinio užstatymo palei Konstitucijos prospektą morfotipų atsiradę pavieniai, laisvo planavimo principu išdėstyti pastatai su vertikaliais akcentais suardė komunikacinius ir vizualinius teritorijos ryšius, deformavo urbanistinį audinį, hipertrofavo kvartalų parametrus. Be to, jau pastatytų vertikalių kompozicija stokoja ir urbanistinės motyvacijos.

Įvertinę šiuo metu greta upės ir Šnipiškėse rengiamus detaliuosius planus, „Vilniaus plano“ architektai teigia, jog juose siūloma nepagrįstai didinti urbanistinės kalvos aukštingumą, nors ją veikiau derėtų ne aukštinti, o tankinti. Kalvos kraštuose planuojamos atskiros vertikalės esą griautų pačios kalvos, kaip tolygiai nuo centro žemėjančios sudėtinės formos, koncepciją. Be to, įsiterpdamos į žaliąjį Šeškinės šlaitų siluetą, vertikalės iškraipytų miesto identitetą. Senvagėje numatytas 7 aukštų tankus užstatymas esą taip pat prieštaraująs idėjai saugomoje aplinkoje prioritetą atiduoti gamtai ir apsiriboti taškiniu užstatymu.

Be to, pasak urbanisto Sauliaus Motiekos, iki šiol beveik nė vienu teritorijoje rengtu detaliuoju planu nenagrinėti platesnio konteksto galimi užstatymo principai ir to pasekmės.

URBANISTINĖ TVARKA IŠGELBĖTŲ KRANTĄ

Autorių teigimu, nagrinėjamos miesto dalies identiteto pagrindas yra Šnipiškių vizualiniai ir funkciniai ryšiai su Nerimi ir kairiuoju krantu, todėl juos privalu išsaugoti. Naujas užstatymas projekte suskirstytas sektoriais, tarp kurių erdviniai koridoriai pratęstų vizualines ašis iki pat kranto. Kiekvieną kvartalą sudarytų savotiškas stilobatas su vertikaliu akcentu arba horizontaliu pastatu.

Kad chaotiška naujojo miesto centro urbanistinė kalva įgautų tvarkos ir daugiaplaniškumo, autoriai pasiūlė užstatymo aukštingumą diferencijuoti į 4 terasas. Tarp aukščiausios, kurią sudarytų dangoraižių viršūnės, ir žemesnės, esančios pakrantėje, altitudžių siūloma formuoti tarpinę grandį, aukštinant pietinės Konstitucijos prospekto išklotinės siluetą. Žemiausią terasą sudarytų paupyje projektuojamas dviaukštis užstatymas.

Dešiniajame Neries krante vyraujanti komercinė, visuomeninė paskirtis būtų vystoma ir toliau, plečiant rekreacinį, paslaugų sektorių, atsisakant gyvenamosios funkcijos.

Beje, sumodeliavus būsimus transporto srautus pasirodė, jog tiesus naujas transporto tiltas, kuris jungtų Kernavės ir Mečetės gatves, būtų racionalesnis, nei ilgus metus braižytas Kreivasis (nuo J.Tumo-Vaižganto iki Kernavės g.). S.Motiekos teigimu, Vaižganto, A.Goštauto, Mečetės ir Lukiškių gatvių formuojamas žiedas atliktų savotiškos sankryžos vaidmenį ir apvaldytų naujus eismo srautus, atsirasiančius ir dėl Lukiškių kalėjimo konversijos. Be to, toks tiltas dešinįjį krantą „supjaustytų“ į proporcingas, humaniškas paupio erdves, atitinkančias Vilniaus identitetą.

GRETA UPĖS VISUOMENINIAI TAŠKAI

Siūlydami naujo užstatymo morfotipą dešiniajame krante, autoriai rėmėsi nuostata išsaugoti esamą istorinį šios miesto dalies urbanistinį charakterį. Todėl kvartalinis Šnipiškių užstatymas būtų tęsiamas iki pat upės. Teritorijoje tarp Pedagoginio universiteto ir būsimo Kernavės tilto laisvalaikio centrą „Forum palace“, Nacionalinę galeriją ir tarp jų planuojama naują verslo kompleksą apglėbtų perimetriniai stilobatai – jie aiškiau suformuotų kvartalų erdves.

Dviaukštis parteris, pasak S.Motiekos, atliktų visuomenės traukos židinių vaidmenį, kurio nepajėgia atlikti nei laisvalaikio centras, nei galerija. Į Nerį orientuotose kavinėse, restoranuose, parduotuvėse šurmuliuotų lankytojai – jie „užlietų“ ir patraukliai sutvarkytą žaliąją zoną krante.

Atidavę prioritetą ne minkštam gamtiniam, o kietam urbanistiniam charakteriui, stilobato motyvą architektai išvystė visoje planuojamoje teritorijoje. Atkarpoje tarp Baltojo ir Žaliojo tiltų parteriui toną užduoda jėzuitų vienuolyno korpusai. Žemiausią urbanistinę terasą architektai pratęsė ir ties Centrine universaline parduotuve: šalia jos plytintį parkingą pakeistų paslaugų, komercinių objektų blokas. Šis irgi orientuotų lankytojų srautus ne tik į vidų, bet ir į žalią pakrantę.

Kol kas amorfiška, neaiškios urbanistinės kompozicijos vidurinioji ištęsta erdvė tarp būsimo Kernavės ir Baltojo tiltų pagal „Vilniaus plano“ architektų pasiūlymus turėtų tapti dešiniojo kranto širdimi. „Chaotišką kompoziciją, kurią dabar sudaro „Lietuvos“ viešbutis ir statomas „Swedbank’o“ pastatas, apvaldytų ir logiškai užbaigtų stambi architektūrinė masė ties Baltuoju tiltu“, – teigia M.Grabauskas. Anot jo, tai galėtų būti visuomeninis objektas: koncertų salė, teatras ar muziejus – kad ir Guggenheimo, kuriam jau kelinti metai šildoma ši vieta.

ALERGIJA GUGGENHEIMUI APVERTĖ VISĄ PROJEKTĄ

Anot dešiniojo Neries kranto plėtros koncepcijos autorių, kviestinį architektūrinį konkursą laimėjusios architektės Zahos Hadid muziejaus projekto sprendiniai optimaliai atitinka vietos urbanistinės plėtros perspektyvą, erdvių mastelį, akcentų vietos ir proporcijų sprendinius.

Senamiesčio–Guggenheimo ašį, pasak „Vilniaus plano“ architektų, galėtų pratęsti ir nauji visuomenei svarbūs objektai teritorijoje ties Pedagoginio universiteto žiedu bei Neries senvagėje. Anot M.Grabausko, kultūrinio objekto įtakos zonoje pulsuotų spalvinga programa: čia būtų įrengtas baseinas, amfiteatras, žaidimų pieva.

Deja, metodiškai pagrįstas muziejaus sprendinys tapo akmeniu po kaklu visai koncepcijai – sostinės politikai projektą atmetė. Šaltinio teigimu, politinio priešiškumo sulaukęs ambicingasis Guggenheimo-Ermitažo projektas užblokavo ir pritarimą bendriems visos zonos urbanistiniams sprendiniams. Miesto taryba raudoną šviesą apie 300 mln. litų vertės pasaulinės svarbos kultūros objektui uždegė motyvuodama tuo, kad Lietuvoje dabar prasta ekonominė situacija.

Nenuostabu, kad urbanistinis mažaraštingumas ir vėl sutrukdė sostinės valdžiai pakelti nosį nuo kasdieninės rutinos. Keista, kad per beveik 20 nepriklausomybės metų savivaldybės taip ir nepajėgia suprasti, jog geras urbanistinis projektas – tarsi abonementinis bilietas daugeliui metų į greitą ir patogų lainerį. Deja, dar gana dažnai pasirenkami atsitiktiniai plėtros „taksistai“, todėl miestuose tvyro urbanistinis chaosas ir architektūrinė nedarna. O kai urbanistikoje išsiskleidžia dar ir politinė spalvininkystė (kaip ir šį kartą), tikėtis protingo rezultato gali tik patys kantriausi optimistai. Tokių, atrodo, dar likę: S.Motieka sakė „Statybų pilotui“, kad neilgai trukus dešiniojo kranto teritorijos koncepciją ketinama pateikti miesto tarybai svarstyti pakartotinai.

Nuotraukos

{gallery}vestuves{/gallery}

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Neris

KRANTINĖS PROJEKTAS PASENO: Tobulins Vilniaus Neries kairiojo kranto sprendimus

2020 rugsėjo 142 KomentaraiPILOTAS.LT

Vilniaus miesto savivaldybė kritiškai įvertino parengtą Neries kairiosios krantinės rekonstrukcijos projektą ir nusprendė jį tobulinti. Bus išsaugota daugiau medžių, įrengti geresni pėsčiųjų ir dviračių takai,

3D upė Indonezijoje

3D UPĖ DŽAKARTOJE: Kelia nuotaiką, bet primena apie Indonezijos ekologines problemas

2020 rugsėjo 3Be komentarųPILOTAS.LT

Indonezijos sostinė Džakarta – vienas labiausiai užterštų miestų pasaulyje. Ne veltui daugelis šio daugiamilijoninio metropolio gyventojų kaukes dėvi nuolat, jo upės labiau panašios į nuotekų

Milena Pirštelienė

SAPNŲ VANDENYNAI: M.Pirštelienės personalinė keramikos paroda „Vanduo“

2020 rugsėjo 1Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje „Arka“ atidaroma 5-osios Vilniaus keramikos meno bienalės pagrindinės prof. Liudviko Strolio premijos laureatės Milenos Pirštelienės personalinė paroda „Vanduo“. Žiūrovams tai proga

Rummu karjeras

APOKALIPTINĖ ESTIJA: Apleistas Rumu karjeras bandys tapti industriniu parku

2020 rugpjūčio 191 KomentarasAlmantas Bružas

Rumu miestelio reputacija  Estijoje prasta – jame sovietmečiu veikė darbo kalėjimas, kurio gyventojai ilgus dešimtmečius lenkė nugaras gretimose kalkakmenio kasyklose. Nepriklausomybės metais vandeniui užtvindžius karjerą, susikūrė

Plūduriuojanti saulės jėgainė

NEBIJO EKSPERIMENTUOTI: Kruonyje išbandys plūduriuojančią saulės jėgainę

2020 rugpjūčio 18Be komentarųPILOTAS.LT

Atsinaujinančios energetikos sektorius – vienas sparčiausiai augančių visame pasaulyje. Lietuviai šioje srityje taip pat sparčiai žengia į priekį, vystydami įvairius projektus. Vienas jų – plūduriuojanti

Bražuolės užtvanka

IŠLAISVINS PIRMĄJĄ UPĘ: Gamtosaugos tikslais ardoma Bražuolės užtvanka

2020 liepos 22Be komentarųPILOTAS.LT

Bražuolės užtvanka Neries regioniniame parke bus pirmoji šalyje gamtosaugos tikslais demontuota užtvanka. Ji ardoma gamtiniu požiūriu svarbios upės laisvai tėkmei atkurti. Europoje pastaraisiais metais gamtosaugos

keltas

PRIIMS DIDESNIUS KELTUS: Klaipėdos centriniame terminale švartuosis 230 m ilgio laivai

2020 liepos 3Be komentarųPILOTAS.LT

Ką tik užbaigta Klaipėdos jūrų uosto krantinių, kuriomis naudojasi UAB Centrinis Klaipėdos terminalas, rekonstrukcija. Įgyvendintas projektas atveria naujas galimybes terminale priimti didesnių parametrų keltus. Kaip

Virgilijus Usinavičius

MANO VILNIUS: V.Usinavičiaus miesto patyrimo ir įsisavinimo fotožemėlapis

2020 birželio 12Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus fotografijos galerijoje atidaroma prieš 5 metus prie nespalvotos fotografijos grįžusio Virgilijaus Usinavičiaus paroda „Mano Vilnius“. Tai savotiška autoriaus nuoroda, jog kiekvienas tame pačiame mieste

„Amber Grid“

PRASIGRĘŠ PO NERIMI: Pradedamas sunkiausias dujotiekių jungties etapas

2020 birželio 10Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvai ir viso regiono dujų rinkai svarbiame dujotiekių jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos GIPL projekte pradedami sudėtingiausi 2020-ųjų metų darbai – horizontalus kryptinis dujotiekio gręžimas

"Raketa"

LEGENDINĖS KELIONĖS SUGRĮŽTA: „Raketa“ jau raižo Nemuno bangas

2020 birželio 12 KomentaraiPILOTAS.LT

Prieš metus po ilgos pertraukos į Nemuną buvo iškilmingai nuleistas keleivinis kateris „Raketa“, tačiau pernai leidimo plukdyti keleivius jis taip ir negavo. Į vandenį laivą

Laisvės al. fontanas

PATOBULINO LAISVĖS AL. FONTANĄ: Groja, šoka ir leidžia miglos debesis

2020 gegužės 114 KomentaraiPILOTAS.LT

Po pusantrų metų trukusios rekonstrukcijos Kaune vėl veikia Laisvės alėjos simboliu tapęs fontanas. Nors sentimentus kelianti jo išvaizda iš pažiūros liko ta pati, tačiau įrenginys

Vilnius: savas ir svetimas

NAUJASIS ŠILKO KELIAS: Kinijoje išleista istorinė knyga apie Vilnių

2020 gegužės 4Be komentarųPILOTAS.LT

Po dvejų metų intensyvaus darbo Kinijoje išleista rašytojo, istoriko Laimono Briedžio knyga „Vilnius: savas ir svetimas“. Tai pirmoji istorinė knyga apie Lietuvą kinų kalba. L.Briedžio

Tiltas per Nerį

RUOŠIASI ŠOKTI PER NERĮ: Kauno tilto statybos vyksta pilnu pajėgumu

2020 balandžio 171 KomentarasPILOTAS.LT

Naujo tilto per Nerį Kaune statybos vyksta pilnu pajėgumu. Parengiamieji darbai jau atlikti, o šuolį per upę planuojama užbaigti kitų metų rugsėjį. Lietuvos automobilių kelių direkcija

Neakivaizdinis Vilnius

NEAKIVAIZDINIO VILNIAUS STUDIJOS: Po metų veiklos pakvietė laikyti egzaminą

2020 balandžio 163 KomentaraiPILOTAS.LT

Lygiai prieš metus startavo sostinės savivaldybės projektas „Neakivaizdinis Vilnius“ – alternatyvaus Vilniaus pažinimo iniciatyva, kuri pirmą kartą pakvietė žmones iš visos Lietuvos sostinę pamatyti naujai.

Valčių prieplauka

ŽVEJAMS IR KITIEMS POILSIAUTOJAMS: 27 naujos valčių nuleidimo vietos

2020 balandžio 3Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos žvejai mėgėjai ir kiti poilsiautojai nuo šiol gali nemokamai naudotis naujai įrengtomis 27 valčių nuleidimo vietomis, įrengtomis 12 šalies savivaldybių. planuojama įrengti dar per

Algimantas Kunčius

VILNIAUS FOTOREFLEKSIJOS: Dviejų sostinės gatvių kaita vaizdų tyrinėtojo akimis

2020 kovo 4Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos architektų sąjungoje rengiamas Algimanto Kunčiaus knygos „Fotorefleksijos“ pristatymas. Tai vaizdaknygė, kuri Vilniaus  senbuvio, fotografo ir nenuilstančio vaizdų tyrinėtojo akimis  atskleidžia dviejų sostinės gatvių kaitą. Kovo 19

Cristina Iglesias

ŠIUOLAIKINIO MIESTO SKULPTORĖ: Britai apdovanojo už integralias urbanistines skulptūras

2020 sausio 201 KomentarasPILOTAS.LT

Londono Karališkoji dailės akademija už skulptūras viešosiose erdvėse Architektūros premija apdovanojo vieną įdomiausių šiuolaikinių miesto skulptorių Cristiną Iglesias (Cristina Iglesias). Per pastaruosius metus įvairiose Europos

Vilniaus gatvės

VILNIAUS SAVIVALDYBĖ: Sostinės gatves projektuos 8 įmonės

2020 sausio 131 KomentarasPILOTAS.LT

Vilniaus miesto savivaldybė sostinės gatvėms projektuoti konkurso būdu atsirinko 8 įmones, kurios šią paslaugą teiks kaip ir savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“. Sprendimą ieškoti šios paslaugos

Pasižvalgymas po Vilniaus apylinkes

PASIŽVALGYMAS PO VILNIAUS APYLINKES: M.Baužienės 3-osios knygos pristatymas

2020 sausio 8Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje pristatoma architektūros istorikės Mortos Baužienės knyga „Pasižvalgymas po Vilniaus apylinkes“. Dalyvauja knygos autorė, leidyklos vadovas, paveldo žinovai. Sausio 8

dirbtinė sala

PLŪDURIUOJA IR VALO: Lietuvių mokslininkų dirbtinės salos tarnauja ekologijai

2020 sausio 81 KomentarasPILOTAS.LT

Klaipėdos universiteto, Jūros tyrimų instituto ir Kuršių nerijos nacionalinio parko mokslininkai Kuršių mariose vykdo dirbtinių salų eksperimentą. Stebima kaip ties Gintaro įlanka plūduriuojančios salos padeda

Povandeninis miestas

POVANDENINIS MIESTAS: Moksleiviai paniro į virtualią realybę

2019 gruodžio 20Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Fundamentinių mokslų fakultetas toliau tęsią bendradarbiavimą su VGTU inžinerijos licėjumi. Šį kartą VGTU Inžinerinės grafikos lektorius Edgaras Timinskas kartu su

Pasvalio krašto malūnai

GYVOSIOS ISTORIJOS: Seniesiems vandens malūnams skirtas renginys Pasvalyje

2019 lapkričio 12Be komentarųPILOTAS.LT

Pasvalyje renkasi senųjų vandens malūnų tyrinėtojai. Šį penktadienį Pasvalio krašto muziejuje įvyks šiems statiniams skirti renginiai: konferencija, diskusija ir paroda. Lapkričio 15 dieną (penktadienį) 12

Algimantas Aleksandravičius

PASAKŲ MIESTAS: Algimanto Aleksandravičiaus fotoparoda apie Vilnių

2019 spalio 31Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus rotušėje atidaroma Algimanto Aleksandravičiaus fotoparoda „Vilnius – mano pasakų miestas“. Parodoje fotografas atskleidžia yra daugiakultūrę, turtingą istorijų ir legendų, kurios virsta pasakomis, sostinės sielą.

Užvingio salos tiltas

PATOBULINTO PROJEKTO PRISTATYMAS: Vilniaus Užvingio salos tiltas ir jo prieigos

2019 spalio 30Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus savivaldybės surengto pėsčiųjų tilto per Neries upę nuo Vingio parko iki „Litexpo“ teritorijos architektūrinį idėjų konkursą pavasarį laimėjo „Užvingio salos tilto“ idėja. Vilniaus miesto

„Alberto tiltas“, „INHUS Engineering“ ir „DO architects“

LAIMI „ALBERTO TILTAS“: Paskelbti preliminarūs tilto per Nerį idėjų konkurso laureatai

2019 spalio 301 KomentarasPILOTAS.LT

Ką tik paaiškėjo preliminarūs pėsčiųjų ir dviratininkų tilto per Nerį Vilniuje architektūrinių idėjų konkurso laimėtojai. Pagal konkurso komisijos vertinimo rezultatus, tilto tarp sostinės A.Goštauto ir