Rugsėjo 8-ąją minėsime Oršos mūšio 500-metį. Didžiausia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karinė pergalė prieš Rusiją, pasiekta 1514-aisiais, kai 30.000 mūsų karių ties Orša (dabartinės Baltarusijos šiaurė) sutriuškino beveik triskart didesnę Maskvos kariuomenę. Nacionaliniam jubiliejui numatyta virtinė renginių ir
Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG) tęsiasi Architektūros fondo pokalbiai apie nebendradarbiavimą skulptūroje. Trečiajame ciklo renginyje „Skulptūros ekonomika“ , šiandien svečiuojasi ekonomistė Aušra Maldeikienė ir menotyrininkas Ernestas Parulskis.
Karščiausią vasaros savaitę Architektūros fondas neišleis tautiečių į pajūrį, neišleis prie ežerų, o juo labiau – į ūksmingas dzūkų sengires. Rytoj visų modernios lietuviškos skulptūros mylėtojų ir kritikų laukia alinanti eksurija po skulptūrų pritvinkusią Lietuvos sostinę ir
Vilniuje tęsiasi Architektūros [pokalbių] fondo 12-asis ciklas „Nebendradarbiavimas – apie skulptūrą“. Antrasis šio ciklo pokalbis Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG) vyks su nepriklausoma kuratore, meno kritike Laima Kreivyte ir menininku Deimantu Narkevičiumi.
Kauno Rotušės aikštė trumpam tapo galerija po atviru stogu – žinomas Kauno skulptorius Stasys Žirgulis čia įkūrė laikinąjį skulptūrų parką. Pastatytos 5 skulptūros iliustruoja „Epochų aido“ temą ir yra tam tikras ženklas antrajame šalies mieste vykstančio šiuolaikinio
Šiandien yra daug kalbama apie skirtingų sričių atstovų, taip pat ir kūrėjų, bendradarbiavimą. O kaip tai vyksta iš tikrųjų? Kaip dabartinės politinės, ekonominės, sociokultūrinės ir technologinės permainos keičia visuomenės suvokimą apie šiuolaikinį meną ir viešąsias erdves? Kodėl
Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG) atidaromos dvi naujos parodos. Tai skulptoriaus Mindaugo Navako 1977 – 2014 m. darbų retrospektyva „Šlovė buvo ranka pasiekiama“ bei 10 šiuolaikinių menininkų iš Baltijos šalių ir Šveicarijos kūrinių paroda „Istorijų pasakojimas“. M.Navako
Skulptoriaus Vytauto Naručio sukurtos „Sagų“ skulptūros ką tik pastatytos Kauno Žemųjų Šančių rajone, Siūlų gatvėje. Šios skulptūros anksčiau buvo eksponuojamos miesto centre – Vienybės aikštėje, tačiau kentėjo nuo jas dažnai vartančių vandalų.
Klaipėdos galerijoje rengiama skulptūros simpoziumo „Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo pergalei prie Mėlynųjų Vandenų 650 metų“ paroda. Istorinis Mėlynųjų vandenų mūšis čia kaip miražas grįžta skulptūrine forma į Europos dabartį ir skatina patriotinį pasididžiavimą bei vienybę.
Klaipėdos Teatro aikštę papuošusi ledo vėtrungė ką tik oficialiai pripažinta rekordine. Rekordų fiksavimo agentūra „Factum“ šią vėtrungę įtraukė į Lietuvos rekordų sąrašus kaip didžiausią šalyje kada nors sukurtą ledo skulptūrą.
Kauno savivaldybės bei žinomo kompozitoriaus Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Giedriaus Kuprevičiaus iniciatyva į Vytauto Didžiojo karo muziejaus kariliono bokštą norima sugrąžinti Kario skulptūrą. Istorinės skulptūros atstatymo darbus siekiama baigti iki kitų metų Vasario 16-osios. Kompozitorius
Kaune, galerijoje „Post“ atidaroma paroda „CAUTION! Mind the Object!“. Parodos koncepcija traktuoja tūrinį meno objektą kaip fizinę kliūtį, taip atkreipiant į jį dėmesį ir paverčiant meno kūrinį traukos centru. Vienoje parodoje jaunesnės ir vyresnės kartos menininkai sugretinti
Parodoje BECAUSE – 13stop-kadrų iš sodrių, šepkiškai filosofinių Algio Griškevičiaus novelių, kuriose apstu fikcinio naratyvo ir akupunktūrinių injekcijų į klišėse stringantį kasdienybės kūną. Nors fotografija meistras ir naudojasi, kaip technine priemone, savo originaliu vizualinio pasakojimo žanru bei
Rytoj, Vėlinių išvakarėse, Lietuva laidos vieną didžiausių savo menininkų – skulptorių Vladą Vildžiūną. Meistras nugyveno didelį ir aktyvų gyvenimą, palikdamas ryškų pėdsaką nacionalinės modernios skulptūros raidoje, pilietinėje Lietuvos savimonėje ir nepriklausomo kultūrinio gyvenimo panoramoje.
Klaipėdos M.Mažvydo pėsčiųjų alėja – viena labiausiai puoselėjamų uostamiesčio viešųjų erdvių, nuolat pildoma naujais meniniais akcentais. Jos dar vieną suoliukų neseniai papuošė „Svajoklio“ skulptūrėlė. Skulptoriaus Klaudijaus Pūdymo bronzinį kūrinį miestui padovanojo bendrovė „Limarko“, pažyminti „Limarko grupės“ įkūrimo
Danijoje, Silkeborgo mieste atidaroma lietuvių skulptorių paroda „Nauja ir tradiciška“ („New and Tradition“). Ekspoziciją sudaro 3 kartų 10 lietuvių autorių kūrinių rinkinys. Parodos koncepcijos pagrindas – dialogas tarp Paryžiuje gyvenusio menininko Antano Mončio ir kitų autorių, gyvenančių
Paryžiuje įsikūrusioje galerijoje „La Capitale Galerie“ atidaroma dviejų lietuvių menininkų – tapytojo Viginto Stankaus ir skulptoriaus Stasio Žirgulio – darbų parodos atidarymas. Paryžiaus centre paroda veiks iki liepos 6 dienos.
Šį sezoną Lukiškių aikštės konversijos seriale visai tautai turime retą progą stebėti nenuobodų ir neordinarinį septyniolika metų trunkančio konkursavimosi maratono finišą. Nors konkursiniai projektai dar net neišeksponuoti, jau turime naują nacionalinį antirekordą – diskvalifikuota lygiai pusė –
Kauno paveikslų galerijoje atidaroma jungtinė grafikos ir skulptūros paroda „Potencija“. Parodoje dalyvauja jau pripažinti ir dar tik debiutuojantys šių dailės sričių kūrėjai iš Kauno, Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų.
Laisvės ir nepriklausomybės įamžinimas Lietuvos viešose erdvėse tapo akivaizdžia problema, kurią nutylėti jau nebemandagu bent jau dėl dviejų aspektų. Laisvės įpaminklinimas skulptūriniu ir architektūriniu požiūriu dažnai stokoja net ir vidutinės meninės kokybės bei kūrybinio individualumo. Be to,
Šiandieną, likus vos parai iki Laisvės kovotojų įamžinimo Lukiškių aikštėje konkurso pabaigos, Kultūros ministerija arogantiškai pareiškė, kad… ji nukelianti konkursinių projektų pridavimo datą beveik dviems mėnesiams. Šis kultūr-biurokratinis gestas neabejotinai suteikia dar daugiau metano jau ir taip
Klaipėdoje brandinamos dviejų naujų skulptūrų idėjos – Buriuotojų krantinės informacinės rodyklės (aut. G.Stasiulis) bei pirmajam Klaipėdos krašto automobilių ir motorračių klubo (skulptorius A.Sakalauskas, arch. V.Balsys, V.Dapkevičius). Neseniai įvykusiame bendrame Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos architektūros ir
Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos Saulės laikrodžio kiemelį papildys paminklas lietuvių kalbai. Bibliotekos užsakymu skulptoriaus Algirdo Boso parengtam šios skulptūros projektui neseniai pritarė Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos Urbanistikos ir architektūros ekspertų taryba.
Tarptautinė Rygos skulptūros kvadrienalė – vienas didžiausių tokio pobūdžio meno renginių Šiaurės Europoje, pirmą kartą surengtas prieš 40 metų. Šiame šiuolaikinės skulptūros renginyje šiemet dalyvauja ir 2 Lietuvos skulptoriai – Rimantas Milkintas ir Vladas Urbanavičius.
Rugsėjo 15 dieną Liverpulyje (Didžioji Britanija) prasideda bienalė, kurioje Šiuolaikinio meno centras (ŠMC) pristato lietuvių menininkų ir architektų Audriaus Bučo ir Valdo Ozarinsko bendrą projektą „Juoda pagalvė“. Tai milžiniškas pripučiamas objektas, metantis iššūkį įprastiems skulptūros suvokimo būdams.
Kurdamas žmogus tarsi bando pakonkuruoti su motina gamta. Vis dėlto sėkmingai galima kurti ir kartu su ja, būti savotišku jos kūrybos partneriu. Vienas iš įspūdingiausių meno ir aplinkos sintezės šiuolaikinių pavyzdžių – po Meksikos įlankos bangomis menininko
Europos parke baigta realizuoti skulptoriaus Gintaro Karoso kompozicija „Kultūra“. Tai didžiulė kraštovaizdžio meno struktūra, įkomponuota miško laukymėje, išraiškingame, daugiau nei hektaro ploto muziejuje po atviru dangumi, greta Vilniaus.
Pastarosiomis dienomis pasaulio dėmesį prikausčiusi Jungtinių Tautų darnaus vystymosi konferencija, į Rio de Žaneirą sutraukė beveik 200 diplomatų iš viso pasaulio. Viename vietos paplūdimių šios pasaulinės konferencijos ženklu tapo žuvų skulptūros, sukurtos iš panaudotų plastikinių butelių.
Organizacija „VIBE Fabrik“ propaguoja tarpdisciplininius kultūros vyksmus ir virpesius, kurie išjudintų ir išvaduotų iš stereotipų tiek kūrėją, tiek ir žiūrovą. Birželio 11 dieną ji pirmą kartą Kauno publikai prisistatys jaunų perspektyvių skulptorių Mykolo Saukos ir Tauro Kensmino
Urbanistinis anonimiškumas žudo Vietą. Sparti šiuolaikinių miestų plėtra ir racionalūs, ekonomiški, standartizuoti urbanizuojamų teritorijų sprendimai suniveliuoja jas ir silpnina bet kokią gyventojų sąsają su Vieta. Miestai tampa modernių klajoklių stovyklomis, kur mobilumas visai nebūtinai laikytinas komplimentu.
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001