Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinis registras papildytas 7 svarbiais Lietuvai paveldo objektais. Nacionalinio dokumentinio paveldo registro „Pasaulio atmintis“ liudijimų įteikimo iškilminga ceremonija gegužės 21 dieną įvyko Prezidentūros Kolonų salėje.
Plungėje iškilmingai atidaryta restauruota Mykolo Kleopo Oginskio dvaro sodyba, dėl savo puošnumo dar vadinama Žemaitijos Versaliu. Atkurta puošni rūmų laiptinė, restauruotosios salės. Šia proga vieno garsiausių šalies dvaro ansamblių žirgyne surengtas įspūdingas koncertas – taip pat vienas
Gegužės 15 dieną (penktadienį) Vilniaus katedros varpinė švenčia gimtadienį. Šią dieną sueina metai, kai miesto simboliu tapęs bokštas atsivėrė lankytojams. 3 metus trukę restauravimo darbai pavertė ją modernia, vilniečių ir miesto svečių mėgstama vieta.
Kultūros paveldo departamentas (KPD) patvirtino finansuojamų Nekilnojamojo kultūros paveldo leidybos projektų sąrašą. Šiemet jame – 12 leidybos projektų, kurie bus dalinai finansuojami Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis. Jie iš viso išsidalins 66.715 eurų.
Klaipėdoje baigiama 2012 metų rudenį pradėta Adomo Brako dailės mokyklos pastatų komplekso rekonstrukcija. Restauruotas ir į šiam kompleksui priklausantis buvusio Rumpiškės dvaro gyvenamasis paveldosauginis pastatas, buvęs prastokos fizinės ir estetinės būklės.
Kauno miesto savivaldybė paskelbė apie pradedamą prašymų finansuoti nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbus iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto lėšų priėmimą. Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintame šių metų savivaldybės biudžete miesto paveldotvarkos programai įgyvendinti numatyta beveik 28.962 eurai.
Latvija organizuoja svarbią tarptautinę konferenciją, skirtą aptarti kultūros paveldo sąveiką ir santykį su šiuolaikine architektūra bei dizainu. Renginyje dalyvaus Latvijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Olandijos ir kitų Europos šalių paveldosaugos ekspertai, žinomi šiuolaikiniai architektai, kultūros ir meno žmonės.
Pernai metų pabaigoje privatiems kultūros paveldo savininkams buvo kompensuota dalis asmeninių lėšų, kurias jie skyrė savo valdomam paveldui tvarkyti. Kultūros paveldo departamentas 17 kultūros paveldo objektų valdytojams iš viso paskyrė 663.489 litų kompensacijų. Kitą kartą kompensacijos bus
Viešoji įstaiga „Kauno tvirtovės projektai“ kartu su Kauno miesto savivaldybe ruošia gynybinių įtvirtinimų projektą „At Fort“. Pastarojo esmė – į Kauno tvirtovės istorinį-architektūrinį parką sujungti miesto gynybiniai įtvirtinimai. Jau yra parengtas pilotinis Kauno VI forto projektas, kuriame
Kaune pristatoma Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto Menotyros katedros dėstytojos, menotyrininkės dr. Jolitos Butkevičienės monografija „Lietuvos architektūros paveldotvarka: netektys ir atradimai“. Knygoje tyrinėjamos Lietuvos mūrinės architektūros restauravimo ir rekonstravimo tendencijos, gilinamasi ne tik į Lietuvos, bet ir
Brutalūs rusų karo veiksmai Ukrainoje priminė, kad karas yra arčiau nei iki tol galvojome. Todėl Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje šiandien, rugsėjo 25 dieną rengiama paskaita 1954 metų Hagos konvencijos pasirašymo 60-čiui paminėti yra aktuali.
Tarptautinis menininkų pleneras „Menas paveldui“, liepos 31 – rugpjūčio 7 dienomis vyksiantis Trakų Vokės dvaro sodyboje, šiais metais mini 11 metų sukaktį. Šiais metasi plenero dalyviai turi nepaprastą galimybę lankytis rūmuose ir juose kurti. Tai pirmi metai,
Spalio viduryje Pamplonoje (Ispanija) vyks fortifikaciniam paveldui skirta tarptautinė konferencija, kuri aptars karinio paveldo išsaugojimą ir pritaikymą visuomenės poreikiams. Nors gynybinės konstrukcijos dažnai yra pamirštamos, dauguma jų restauravus ir tinkamai pritaikius gali užimamas erdves atgaivinti ir paversti
Pirmą kartą Europos Sąjungos Taryba patvirtino išvadas dėl kultūros paveldo. Kaip skelbia LR Kultūros paveldo departamentas, jis pripažintas strategiškai svarbiu ištekliumi, kuriant harmoningą ir tvarią Europą bei siekiant bendrų ES politikos tikslų. Taip pat pažymėta, jog šis
Šiemet sukanka 20 metų, kai į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas Vilniaus istorinis centras ir 10 metų, kai įrašyta Kernavės archeologinė vietovė. Šia proga Vilniuje ir Kernavėje rengiamas tarptautinis seminaras „Pasaulio paveldo iššūkiai Lietuvoje: Vilniaus istorinio centro
Vilniuje, aštuntajame Lietuvos ir Lenkijos kultūros paveldo ekspertų grupės posėdyje aptartos abiejų šalių kultūros paveldo išsaugojimui ir istorijos puoselėjimui svarbios temos, pasirašytas susitarimų protokolas.
Kauno miesto tarybos kolegija vakar pritarė pasiūlymui nuo kitų metų Rotušės aikštėje kasmet šiltuoju metų laiku įsikuriančioms lauko kavinėms ir terasoms taikyti naują vieningą koncepciją. Planuojama, jog bendras lauko statinių modelis gyvuos, kol bus pradėta Rotušės aikštės
Pavasario dvelksmas nejučia praskaidrina kasdienybę ir priverčia po pilkos žiemos pažiūrėti į veidrodį, atsinaujinti ir įkvėpti gaivaus oro. Tačiau Lietuvoje gyvena tokia visų labai mylima ir dievinama panelė Neringa, kuri nebepamena, kada atėjus pavasariui turėjo progą džiaugtis
Asmeniškai aplankyti visus Europos muziejus, bibliotekas ar archyvus praktiškai neįmanoma. Tačiau tai gali būti įmanoma internetu. Europos kultūros paveldas internete – tai Europos kultūros paveldo portalo „Europeana“ svajonė, kurią nuo 2013 metų pradžios kartu su kitais 39
Unikali medinė daugiakampė Griškabūdžio miestelio Kristaus Atsimainymo bažnyčia pastaraisiais metais sulaukė didelio restauratorių dėmesio. Kaip praneša Kultūros paveldo departamentas, beveik visi darbai jau yra baigti. Iš viso jie atsiėjo apie 746.000 litų.
“Noriu pasidžiaugti unikaliomis architektūrinėmis idėjomis, kurių tiek daug pasiūlyta Rotušės aikštės konkursiniuose projektuose”,- sakė Kauno meras Andrius Kupčinskas konkurso rezultatų paskelbimo ceremonijoje. Be to, meras pažymėjo, kad Rotušės aikštė yra Kauno senamiesčio širdis ir kad čia ne
XIX a. antroje pusėje pastatyta Žiežmarių sinagoga – vienas iš Europos mastu unikalių tokio tipo medinio paveldo objektų. Kultūros paveldo departamento, Lietuvos žydų bendruomenės, LR Kultūros ministerijos, Kaišiadorių rajono savivaldybės, Žiežmarių kultūros centro ir bendruomenės atstovai tarėsi
Neoficialiais duomenimis dalį Kauno Žaliakalnio, prigludusio arčiausiai miesto centro, ketinama skelbti saugomu savivaldybės ir įsteigti Žaliakalnio kultūrinį draustinį. Yra duomenų, kad Kauno miesto savivaldybėje užregistruotas Žaliakalnio kultūrinio draustinio įsteigimo projektas. Beje, jau prieš penkerius metus dalį Žaliakalnio
Kultūros paveldo departamentas paskelbė, kad Kauno tvirtovės 6-asis fortas nuo šiol bus saugomas pagal specialiajame plane nustatytus reikalavimus. Šiuo planu nustatytos vertybės teritorijos ir apsaugos zonos ribos, paveldosauginiai reikalavimai bei numatyta konkrečių tvarkymo priemonių sistema.
Britų architektūros firmos „Project Orange“ architektai ant karalienės Viktorijos laikų sandėlio Šefilde „užkėlė“ kampuotą šiuolaikišką antstatą. Taip ne tik senais pramoninis statinys buvo pritaikytas nūdienos poreikiams bei dvasiai, bet ir čia besikuriančios kūrybinės industrijos gavo architektūros vėliavą
Grupė žinomų Kauno architektų išplatino pareiškimą, kuriame reiškiamas nerimas dėl rengiamo perteklinio paveldosaugos reglamentavimo projekto Kauno miesto centrinei daliai – Naujamiesčiui. Architektai ragina Kultūros paveldo departamentą ir Kultūros paveldo centrą parengti dokumentą, atitinkantį šių dienų nekilnojamųjų paveldo
Į istorinio kultūros paveldo objektus kartais būna sunku įsprausti šiuolaikinę programą, tuo labiau jei siekiama, jog nenukentėtų architektūra. Čia daug priklauso ne vien nuo užsakovo, bet ir nuo architektų profesionalumo. Vienas Portugalijos pramoninės architektūros paveldo objektų po
Britų dienraščio „The Telegraph“ praeitų metų duomenimis, Eifelio bokšto vertė Prancūzijos ekonomikoje yra… 1200 milijardų litų. Tuo tarpu Lietuvos biudžetas pernai generavo apie 21 mlrd. Lt. Kokios gi realios naudos iš savo kultūrinio paveldo gali tikėtis Kaunas?
Klaipėdos miesto apylinkės teismas nusprendė visiškai tenkinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ieškinį bendrovei „Viteksoma“. Ieškinys pateiktas dėl atlyginimo visuomenei padarytos žalos, kuri padaryta neprižiūrint istorinės uostamiesčio karčemos „Auksinis malūnas“. Ši užeiga kadaise priklausė garsiai Klaipėdos
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001