images_phocagallery_2815_Disleksija_pav_1815_Disleksija_tit

DISLEKSIJA – REGRESO MOTINA://KAUNO ROTUŠĖS AIKŠTĖS KONKURSINĖ TAMSA

“Noriu pasidžiaugti unikaliomis architektūrinėmis idėjomis, kurių tiek daug pasiūlyta Rotušės aikštės konkursiniuose projektuose”,- sakė Kauno meras Andrius Kupčinskas konkurso rezultatų paskelbimo ceremonijoje. Be to, meras pažymėjo, kad Rotušės aikštė yra Kauno senamiesčio širdis ir kad čia ne vieta architektūriniams eksperimentams.

Kad būtų galutinai viskas supainiota, meras džiaugsmingai paskelbė, jog pirmoji vieta skiriama projektui “Baltas lapas”, kuris jaukią, žmogiško mastelio erdves jungiančią aikštę, užklojo “vieninga” juodo granito plokšte, iškirto beveik visus medžius ir nugriovė daugumą senosios pašto stoties pastatų, suformuodamas beveik dukart didesnę nei dabar “vieningą” aikštės erdvę…

ERDVĖ ISTORINĖ – ARCHITEKTŪRA KORPORATYVINĖ

Beje, “vieningas”, tarsi koks burtažodis, buvo uoliai kartojamas tiek konkurso recenzentų, tiek vertinimo komisijos narių, akivaizdžiai siekiant pabrėžti, jog Kauno senamiestis ir pagrindinė jo aikštė yra nepakankamai architektūriškai ir medžiagiškai vieningi – o tai laikytina esminiu trūkumu. Tarsi užmiršta, jog senamiestis nėra “vienos rankos” projektas, realizuotas vienu ypu ir visokie “vieningi” sprendiniai Kauno senamiesčiui ne tik atima prigimtinę faktūrą, mozaikiškumą ir mastelį, bet ir stumia jį į šiuolaikinės korporatyvinės architektūros funkcinį ir estetinį modelį.

Manyčiau, jog būtent korporatyvinės architektūros žiūros taškas bus pasmerkęs šį konkursą skaudžiai nesėkmei, nes daugelis konkurso dalyvių, neišsivadavo iš “modernistinio” mąstymo klišių ir jų sprendiniai dvelkė prekybcentriniais lankytojų erdvės formavimo metodais (toliausiai nuėjo projektas “Pokytis, kurį nori matyti”: žiūr. Tit.pav.). Recenzentai taip pat slydo, kritikuodami “nevieningus” sprendinius (trijų rūšių akmuo aikštės grindiniui) ir girdami “vieningus” (aikštę palieka tuščią, todėl čia galės vykti viskas, kas tik nori) – tuo visiškai paskandindami rūke specifinius viešosios senamiesčio erdvės prioritetus.

Toks architektūrinis nesusišnekėjimas su istoriniu kontekstu neturėtų labai stebinti, nes Lietuvoje tampa greičiau tradicija, nei išimtimi. Kita vertus, kai tokie disleksiniai receptai graso pagrindinei Kauno senamiesčio aikštei – nerimo apstu.

ŠIANDIENINĖS AIKŠTĖS TRŪKUMAI, PRIVALUMAI IR LŪKESČIAI

Kam gi apskritai prireikė architektūrinio konkurso Kauno rotušės aikštei?

Tuo suabejojo netgi vienas konkurso recenzentų, vilnietis architektas Gintaras Čaikauskas. Sprendžiant iš pasyvios komunikacijos apie konkursą ir dar pasyvesnės diskusijos apie jį, galima spėti, kad konkursas dar iš tiesų nėra “prinokęs”.  

Tuo tarpu senamiesčio verslininkai, susibūrę į Rotušės draugiją, jau kuris laikas tikino, kad aikštės dangos susidėvėję, kad apšvietimas prastas, kad automobiliai užima pernelyg daug vietos ir kad pati aikštė chaotiška ir neatitinka nūdienos poreikių. Iš esmės, reikia pripažinti, kad Rotušės draugija ir buvo tikrasis konkurso iniciatorius, o savivaldybė tik atliko formalias procedūras.

Galbūt logiška, jog pirmasis disleksijos implantas tūnojo jau paties “Rotušės aikštės Kaune pritaikymo visuomemės poreikiams (ir t.t.) konkurso” sąlygose. O ir pačiame pavadinime – juk niekas kitas, o būtent visuomenė šiandieną Rotušės aikšte ir naudojasi. Tai ką gi miestas konkursu siekia pakeisti ir įrodyti…?

Drįsčiau spėti, jog aikštei būtų pravartu atnaujinti susidėvėjusius grindinius, apšvietimą, bei sureguliuoti medžių ir laikinų paviljonų išdėstymą, o taip pat – sumažinti automobilių kiekį aikštės erdvėje. Bet svarbiausia – sudaryti palankesnes sąlygas kasdieninei socializacijai mažomis grupėmis ir miesto bendruomenės bei lokalesniems senamiesčio bendruomenių renginiams ir šventėms. Tik tiek. Esu tikras, jog požeminių inžinerinių komunikacijų keitimas, pusę senamiesčio apimančių transporto schemų, laikinų paviljonų “vieningos” stilistikos projektavimas ar juo labiau kalėdinės eglės bei kitų meninių objektų “įsklypinimas” – yra ne architektūrinio konkurso, bet kasdieninio “einamojo” erdvės formavimo, reguliavimo ir komunalinio ūkio atnaujinimo klausimai.

Taigi, jau konkurso sąlygose įsivelta į painias, smulkmeniškas, o lygia greta ir pernelyg abstrakčias formuluotes, kurios, greičiausiai, išblaškė prioritetus ir apdūmė protus ne tik konkursantams, bet ir vertinimo komisijai.

PSEUDOIMPERINĖS AMBICIJOS

Vienas Dievas žino, kaip buvo suprastas konkurso tikslas – sukurti “daugiafunkcinės bendravimo erdvės architektūrinį scenarijų,atitinkantį pakitusius visuomenės poreikius“ bei  konkursinių sąlygų padejavimai, jog “trys fontanai įrengti be specialiai tam numatyto planoarba, kad Rotušės aikštė “nėra estetiškai patraukli, o joje vykstantys renginiai neretai atsitiktiniai”. Keisčiausia, žinoma, kad, anot konkurso sąlygų – “neaiški pačios aikštės funkcija” arba – jog “iki šiol nėra aiškaus renginių Rotušės aikštėje scenarijaus, puoselėjamų šventinių tradicijų ar traukos objektų…”

Aišku tik tiek, jog pirmoji vieta paskirta projektui “Baltas lapas”, kuris pasisiūlė nugriauti dalį XIX a. pašto stoties pastatų (dabar – Ryšių muziejus) ir likviduoti vidaus kiemą, kur būtent ir vyksta didžioji dalis senamiesčio koncertų, festivalių bei kitų seniai tradicija tapusių renginių.

Įvertinus laimėjusio projekto konkursinę sėkmę už padidintą Rotušės aikštės erdvę beveik du kartus, išgriautus istorinius pastatus, pašalintus beveik visus medžius ir išgrįstą milžinišką plotą “vieninga” juodo granito danga – neišvengiamai peršasi išvada, jog Kaunas suka kažkokiu pseudoimperiniu keliu, kurdamas pompastišką didybę ten, kur jos niekada nebuvo.

Šis jausmas dar tikresnis, regint tankią aukštų plieno stiebų rikiuotę rytinėje aikštės pusėje, skirtą laikinoms prekybininkų pavėsinėms tvirtinti. Atidesnis, žinoma, prisimins šią konstrukciją prieš 5 metus matęs Vienybės aikštės konkurse, tačiau šiuo atveju stebina senamiestietiškai tektonikai svetimos „sukarintos“ struktūros naudojimas, sukuriant aktyvią vizualinę taršą, teisėjų švilpukams įtartinai tylint.

KASDIENYBĖ REPRESUOJAMA

Akivaizdu, jog  ir pats „kasdieninio bendravimo architektūrinis scenarijus“ represuojamas pompastiškos reprezentacijos vardu, bet kiek jaukesnes aikštės vieteles sulydant „vieningos“ plokštumos katile. Užkulisiuose linksniuotas motyvas, neva nugriovus dalį carinės pašto stoties ir atvėrus Vyskupų rūmus būtų atkurti autentiški XVI a. aikštės parametrai, nelabai atsparus kritikai: aikštė tapo reprezentacine 1859, kai pašto stotis jau stovėjo, o Vyskupų rūmai pastatyti tik po 75 metų. Kita vertus, po tokios paranoiškos „restauracijos“ tektų užsiimti ir bernardinų bei jėzuitų vienuolynų, Siručių rūmų bei kitų aikštę supančių pastatų „apipjaustymu“…

Žinoma, dar didesnis kazusas slypi laureatų transporto schemoje. Kartu su nemaža dalimi konkurso dalyvių, pasiūlę atsisakyti eismo rytiniu ir šiauriniu aikštės pakraščiu (tai laikyčiau bene vieninteliu projekto pliusu), laureatai nukreipia automobilių srautus į Muziejaus gatvelę, kuri… realiai neveda niekur.

Kitų „Balto lapo“ komandos (architektai: Martynas Leščišinas, Tomas Kuleša, Aušra Lekauskaitė, Mėta Šalūgaitė, Kristijonas Mozūraitis, Mykolas Svirskis, Edita Bružikaitė) architektūrinių nuotykių su manieringai užriestais (iš neturėjimo ką veikti?) aikštės kampais, į rotušės duris įlindusia čiuožykla ar iš po grindinio švirkščiančiu fontanu nebesinori vardinti, nes tokios pačios „savaime vertingos“ atsitiktinės modernybės apstu ir kituose konkurso projektuose.

DIZAINO DAUG, GIRDĖJIMO MAŽAI

Antrąją vietą laimėjęs projektas „Viskas viename“ (architektai: Linas Tuleikis, Kęstutis Vaišnoras, Paulius Vaitiekūnas) mėgaujasi transformerių technologijomis ir visus aikštės architektūrinius scenarijus patiki milžiniškiems „kapotams“, kuriems atsidarius randasi visa, ko reikia kauniečiui: scena, ekranas, kioskeliai ir pan. Šmaikšti automobilinė architektonika be abejonės sulauktų Bernardo Khoury komplimentų, tačiau man projektas greičiau primena, kad ir estetišką, bet iššaukiančiai nekontekstualų architektūrinį transvestitą istorinėje terpėje.

Trečioji vieta, priešingai, kažkodėl paskirta itin nuosaikiam ir aiškesnės pozicijos stokojančiam projektui „Atkurta sena naujai“ (architektai: Lina Bareikytė, Marius Savickas, Povilas Dumčius). Vienintelis projekto pareiškimas – „kiliminė“ grindinio danga per visą aikštės sklypo plotą – nuo fasado iki fasado. Nors pats raštas ir vertas kritikos, bet sprendimas gana įdomus, vienijantis erdvę minkštai, įtraukiant medžius, mažąsias formas ir pastatus.

RACIONALŪS RECEPTAI NEPASTEBĖTI

Ketvirtas liko projektas „Balta“ (architektai: Vilius Adomavičius, Vida Vyšniauskienė, Lina Gronskytė, Aistė Tarutytė, Mantas Gipas, Povilas Kiškionis, Vytautas Lelys). Nors architektai pernelyg užsižaidė su stacionariais ilgastaliais, gatvinės bohemos paviljonais ir kuprota aikšte, tačiau vieninteliai iš konkursantų pasiūlė aiškią, kontekstualią ir logišką aikštės erdvės organizavimo koncepciją. Aikštės teritorijos skaidymas į penkias funkcines zonas ne tik išgrynina erdvinę aikštės kompoziciją, bet ir sukuria realų pagrindą penkiems paraleliniams scenarijams vykti ir laisvai rutuliotis. Beje, autoriai pasiūlė ir bene racionaliausią transporto schemą, naudojant aikštės liestinę (Muitinės ir Aleksoto g.) ir akligatvį (Jakšto g.).

Penktuoju paskelbtas projektas „Aikštė ir sodas“ (architektai: Martynas Marozas, Vytautas Buinevičius) bando aikštės teritoriją organizuoti panašiais į projektą „Balta“ principais, tačiau įsivelia į gana padriką ir eklektišką kompoziciją. Maža to, apkausto medžius masyviais betoniniais vazonais, o aikštę įrėmina agresyviomis stacionarių suolų ir žirmūniško fontano barikadomis.

Už pagirtųjų linijos likę projektai – margi. Daugelis jų grūdo po Rotušės aikšte milžiniškus požeminius parkingus, pjaustė ją įstrižainėmis, kasė daubas ar virino apžvalgos bokštus. Negaišdami laiko, prie vertinimo komisijos nubaustųjų suolo, sugrįškime dar trumpam prie konkurso laimėtojų.

MERKEVIČIENĖS KONKURSŲ ANATOMIJA

Pagal kaunietišką tradiciją, visai konkurso virtuvei ir vėl dirigavo KAUET’o (Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos) direktorė Jūratė Merkevičienė. Konkurso sąlygos, recenzentai, vertinimo komisija ir pats vertinimo procesas (vertinimo komisijos pirmininkė – J.Merkevičienė) – viskas vienose rankose.

Ar toks autokratiškas architektūrinių konkursų organizavimas pasiteisina?

Kokybine prasme – ne. Komforto prasme – matyt, taip. Kauno savivaldybei, ko gero, yra patogu prasukti kasmet po tuščiavidurį konkursą, kurio anemiški rezultatai apsaugotų nuo realizavimo rūpesčių. Architektų bendruomenė, anot mero A.Kupčinsko, gauna progą apšilti, todėl yra sukalbamesnė, o dėl to, kad niekada šviesos nepamatysiančių konkursinių projektų pilni valdininkų stalčiai, viešai aiškintis Kaune nepriimta…

Kaip žinia, konkursinius projektus vertino oficiali komisija: Jūratė Merkevičienė (pirmininkė), Andrius Kupčinskas (Kauno meras), Nerijus Valatkevičius (Kauno vyr.architektas), Rymantė Gudienė (Kauno KPD) ir architektai – Audrius Ambrasas, Šarūnas Kiaunė, Gintautas Natkevičius, Dalia Paulauskienė.

Tuo tarpu Tomas Kuleša, laimėjęs su bendraautoriais konkursą projektu „Baltas lapas“, yra daugiametis G.Natkevičiaus kūrybinis partneris ir bendradarbis. Tą žino pusė Kauno.

PABAIGAI – ĮVARTIS RANKA

Komisijos pirmininkė J.Merkevičienė priklauso tai Kauno pusei, kuri šito nežino. Nei ji, nei pati komisija, niekaip nereaguoja į tokį atsitiktinį sutapimą.

Čia neiškenčia pats laureatas T.Kuleša ir paskelbia laišką,  kuriame paaiškina, jog partizaniškai slėpė nuo savo boso užklasinę – konkursinę veiklą ir šis, dirbdamas komisijoje, niekaip negalėjo atpažinti užsikamufliažinusio bendradarbio projekto. O kad būtų dar aiškiau, tai pademonstruota šiek tiek kombinatorikos: esą Laureatas ir ko finišo tiesiojoje buvo kitiems „ir taip“ nepavejami (1 balas prieš 2,75 „antrųjų“ balus)…

Ar šiuo atveju tikrai buvo išlaikytas konkurso dalyvių anonimiškumas ir ar vertinimo komisijos nario G.Natkevičiaus pasirašyta nešališkumo deklaracija yra tikrai galiojanti, paliksime spręsti amžinajai Kauno architektūrinių konkursų komisarei J.Merkevičienei.

Ar šis konkursas „pritaikant Rotušės aikštę pasikeitusiems visuomenės reikmėms“ apskritai duos kokios nors naudos Kaunui? Ar jis pateks į istoriją, kaip racionalus istorinio miesto centro pagerinimo manevras?

Vargu bau. Greičiausiai tiktai įvartis ranka primins šį konkursą, užbraukęs naują atžymą lietuviškų architektūrinių konkursų degradacijos liniuotėje…

Komentarai

  1. Pritariu A.Karaliui, kuri aplamai laikau vienu protingiausiu žmonių šiadienynėje Lietuvoje. Kokie čia projektai ? Iš karto sakiau – patraukite savo rankas nuo Rotušės aikštės. Kas dabar yra – geriau nepadarysite. Ko trūksta aikštei ? Nebent fontaną kiekvieną dieną išvalyti, nes vietiniai debiliukai į jį nuolat primeta šiukšlių. Visą kitą yra normalios būklės ir niekam nekliudo. Ne jūsų nosiai pertvarkymus daryti. O kad visus „konkursus“ ne tik Kaune, bet ir Vilniuje laimi savos chebros architektai žino visi nors kiek praprusę Lietuvos gyventojai… T.Kuleša nuslepė nuo G.Natkevičiaus savo dalyvavimą… Pasaka darželinukams…

  2. Straipsnis geras, problemos paryškintos. Tik kodėl išrinktas darbas, kurio neįmanoma realizuoti ? Intrigai ar Kauno architektus paerzinti ?

  3. As nelabai suprantu tokio isterisko reagavimo del straipsnio. Gal taip yra todel, kad pas mus is viso yra neiprasta kritika architekturoje. Ir jos realiai beveik nera. Tai vos pasirodo koks straipsnis su kitokia nuomone, tai butinai ji reikia sudirbt. Rasykit savo nuomones ir spausdinkites. Ir bus tada ne viena nuomone. Diskusija pirmiausia turi buti apie ta aikste, kad nebutu, kaip su Lukiskiu aikste. 20 metu vis konkursus daro, bet realiai nieko doro taip ir nepasiule. Nieko ir nebus.

  4. Gerai,kad Karalius straipsnyje iškelia esmines problemas,kurių kai kas (pav.“kauniete“ ar „dalius“) net nepastebi.

  5. O Dieve, ir kada gi musu genialusis kritikas A. Karalius teiksis sudalyvauti bent viename kauno grazinimo konkurse ir savo genealiais sprendimais sutvarkys sita korumpuota irstva. O is tiesu sio pono pseudointelektualiniai pezalai ir „izvalgos“ ima pykint. Lengviausia kritikuoti ir regzti intrigas , bet svajociau pamatyti bent viena realiai igyvendinta pono visazinio viesa projekta. jooo, tiesa, gi visi idiotai, kysininkai ir kazkuo suinteresuoti tokiu geniju neprileidzia pasireikst 🙂

  6. paliestos problemos yra labai opios. nenoriu labai gilintis i straipsnio detales, bet kaip ne architektas pasakysiu – man visai neidomu, kaip atrodys jusu aikste is lektuvo jusu architekturiniuose kataloguose. man idomu, ka as ir kiti zmones toje aiksteje veiks. tai prasau musu nestumti i tokius lukasenkinius prabangaus granito raudonosios aikstes analogus, nes taip, kaip yra dabr, mums patinka labiau.dav9b

  7. tipiska provincialo pozicija – kritikuoti, ne tai, kas parasyta, bet uz tai, kad aplamai parasyta

  8. Nėra konkurso – negerai, yra konkursas – irgi negerai.
    Kai kas nuomonę apie konkursą susidaro tik iš šio straipsnio, nes tai vienintelis straipsnis. Ačiū Karaliui, kad rašo, bet jau esame pripratę prie jo straipsniuose vaizdingai dėstomos „vienos nuomonės“. Todėl ir kritika aštri tai „kitai pozicijai“. Recenzentai gynė vieningos universalios aikštės poziciją ir kritikavo vizualų aikštės dalinimą, o straipsnio autorius kritiokuoja vieningą sprendimą vadindamas „pseudoimperiniu“ ir palaiko aikštės vizualų sudalinimą, ką ir pats anksčiau savo darytame sprendime Vienybės a. konkurse aktyviai propogavo. Man pačiam susidarė įspūdis, kad šiame konkurse pateikta gana solidi sprendinių gama ir tik iš vieno architekto esu girdėjęs, kad konkursas nenusisekė – tai iš Karaliaus. Bet pas mus juk Karalius formuoja visuomenės nuomonę…

  9. Nors vienas poleminis straipsnis apie problema

  10. Kaip sakoma, nespresk apie knyga is jos virselio, bet konkurso darbai tera to virselio kurimas, tad ar skaityti toliau? Taciau velgi, koks tas turinys ir turetu buti? Lengva kritikuoti, bet niekas taip ir nepasako, ko tam Kaunui apskritai reikia? Uzdekit tuos kelis lopus gatvese ir visi prades sypsotis, tikriausiai ne…
    Manyciau, jog pats konkursas turejo prasideti dirbtuvemis ir diskusijomis, jeigu butu noreta kokybiska verte isgauti apskritai. O dabar po visko bandoma ispusti burbula, kokie visi blogi – kas anaiptol prie geresniu rezultatu neprives.

  11. Mielas kolega tik nepradekite reklamuoti viesuju pirkimu istatymo su kvailiausia jo dalimi „Projekto konkursas“.
    Tie, kas rase istatyma aiskiai neskira, kas yra prekes pirkimas, o kas yra kurybines paslaugos pirkimas. Aisku, cia kaunieciai isejo is bet kokiu remu su savo rotuses konkursu.
    O aplamai, kas per zvaigzde ta Merkeviciene? Gal as viena nezinau, toks jausmas?

  12. Nieko ‘gimdyti’ nereikia-konkursų organizavimas ir vykdymas aprašytas VP įstatymo skyriuje ‘Projekto konkursas’.

  13. Pritariu autoriui dalinai. Bevaisių architektų pastangų žmogiškai gaila, tačiau jei pats šios profesijos cechas viduje „nepagimdys“ teisingo, ar bent artimo teisingam konkursų organizavimo ir vykdymo standarto, iš valdininkų jo tikrai nesulauks. Tad kortas į rankas, chebryte … :-))

  14. Viešųjų pirkimų įstatyme aiškiai parašyta:vertinimo komisiją turi sudaryti su projekto dalyviais nesusiję fiziniai asmenys.

  15. Tiesa tokia, kad visiems geru salygu ar komisijos buti negali. Manau, kad kaip reta nebloga komisija buvo surinkta. Profesionalu prasme – zinomi, kompetetingi ir , kaip sakoma, paciame jegu zydejime. Del Kauno konkursu, tai visiskai aisku, jog tokie konkursai neturi ateities, pjariniai. Na, bet tai Kauno specifika. Ir keleta zodziu teiseju ir dalyviu dalykisku santykiu klausimu – zinoma, dabar keistai isejo, bet nereiktu is to daryti kriminalu. O ka daryti jaunesniems ir turintiems energijos? Jei pas kazka dirbi, argi tai reiskia, kad turi tik kartu su juo daryti, ir jo melodija groti. Jei jis komisijoj, tai ka, reiskia nieko niekad be jo zinios nedaryti? Kazkokia ikaitu drama. Gal kazkam tai ir naudinga galetu buti – daryk taip, arba as i komisija. O ir Natkeviciui nepavydziu, dabar neiaisku kaip teisintis, kad jis ne kupranugaris, nes nelabai kam svarbu kaip buvo, mums svarbiausia „bulvaras“ – “ kas gali paneigti, kad ……..“

  16. autorius cia iziuri ivarti ranka. bet kad tas ivartis i savus vartus. net toks nulis, kaip kupcinskas nesugalvotu ispirkti muziejaus pastatus tam kad juos nugriauti. ir koks tikslas? realiai jokio.

  17. skandalas! problema nebent tame, kad nebera jegu piktintis. konkursai tiesiog praranda prasme. nemaniau, kad ir kaunas taip nusirito.

  18. Sėkmingai judama Vilniaus Lukiškių aikštės konkursų rengimo keliu ą

  19. Vargu ar toks konkursas išvis yra vertas dėmesio. Ypač iš dalyvių. Aišku grėsmė atsiranda jei toks tep lep paveikimas būtų per stebuklą imtas ir pradėtas daryt. Žinoma tokio projekto išrinkimas garantuoja nesėkmę jį bandant įgyvendint, o tai yra patogu valdininkams, kurie jei labai nori gali pradėt imituot neįmanomo projekto įgyvendinimą ir paskui ramiai numarint kabinetų labirintuose.

    Šitam tekste aš įžvelgčiau kitą, žymiai svarbesnį aspektą – sąlygų sudarytojų, komisijos ir apskritai konkurso organizavimo svarba. Gali dalyvauti geriausi architektai, bet jei niekas nesugebės jų įvertint ir neduok die, neteisingai bandys įspausti į neteisingus rėmus, rezultato nebus.

  20. nei vienas nepasiule nugriauti rotuses. hmmm, keista…

  21. Skilimas Kauno archpoligone: sąvas šaudo į savus !

  22. o kodel nera teisingo atsakymo isvadose? O turejo buti taip: …

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Didžiosios kapinės

IŠSAUGOTI ATEITIES KARTOMS: Didžiųjų kapinių idėjų konkursas Rygoje

2024 vasario 7Be komentarųPILOTAS.LT

Rygos miestas neseniai paskelbė istorinių kapinių išsaugojimo tarptautinį architektūros idėjų konkursą. Rengėjai tikisi projektinių idėjų, kaip pagarbiai išsaugoti ateities kartoms Didžiųjų kapinių palaidojimus, jų kultūrines-istorines ir

Mėlynasis skydas

MĖLYNOJO SKYDO GARANTIJOS: Kultūros paminklus žymės pagal Hagos konvenciją

2024 sausio 10Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos kultūros paminklai bus pažymėti „Mėlynojo skydo“ (Blue Shield) ženklu. Tai UNESCO kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijoje, kuri dar žinoma kaip Hagos konvencija,

Atlantas

ISTORINIAI PASTATAI ATRODYS GERIAU: Vilnius paleidžia atnaujintą tvarkymo paramos programą

2024 sausio 5Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra jau priima gyventojų prašymus finansuoti kultūriškai vertingų pastatų išorės tvarkymą. Nuo šiol į dalinį finansavimą gali pretenduoti ne tik Senamiestyje, bet

paber_lt_231100_e012xxx

TĖVO STANISLOVO PALIKIMAS: Baigti tvarkyti dvasinį autoritetą menantys Paberžės statiniai

2023 lapkričio 7Be komentarųPILOTAS.LT

Atokų Paberžės bažnytkaimį Kėdainių rajone labiausiai išgarsino Tėvas Stanislovas pas kurį dar sovietmečiu plūsdavo minios žmonių. Rengiant Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios statinių komplekso

Kauno miesto gaisrinė

SĄRAŠAS PILDOSI: Saugomi kultūros paveldo objektai – nuo archeologijos iki tarpukario statinių

2023 lapkričio 6Be komentarųPILOTAS.LT

Artimiausiu metu kultūros paminklų ir valstybės saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą papildys nauji objektai. Jau rengiami kultūros ministro įsakymai Didžiosios Daunoravos dvaro sodybos, Libertavos dvaro

unit_pl_231023_e01_xxx

PRIMIRŠTAS LDK TAPATYBĖS DĖMUO: Pristatomas unitų architektūros paveldas Vilniuje

2023 spalio 23Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) tapatybėje slypi gerokai primirštas, tačiau kadaise ypatingą vietą užėmęs Unitų bažnyčios dėmuo. Remiantis ikonografine, istorine medžiaga parodoje „SUNAIKINTAS. Unitų architektūros paveldas

Paveldo DNR 2023

„PAVELDO DNR“ APDOVANOJIMAI: Prezidentūroje pagerbti pirmieji laureatai

2023 spalio 3Be komentarųPILOTAS.LT

Pirmą kartą rengiamuose Valstybinės kultūros paveldo komisijos apdovanojimuose „Paveldo DNR“ įvertinti geriausiai tvarkomi kultūros paveldo objektai, labiausiai šioje srityje pasižymėję žmonės ir sėkmingiausios iniciatyvos bei

mazei_pa_230900_e02_xxx

MAŽEIKIAI IR PAVELDAS: Fotografijų paroda pėsčiųjų tilte

2023 rugsėjo 25Be komentarųPILOTAS.LT

Rugsėjo 27-osios ryte Mažeikiuose, pėsčiųjų tilte per geležinkelį skambės muzika, kvepės kava, sklandys gera nuotaika. Neįprastu laiku, kai miesto gyventojai eina į darbus, vyks Pasaulinei

2094_senam_vn_110300_e01_BRA

PRADĖTAS PAGRINDINIS DOKUMENTAS: Rengiamas Vilniaus senamiesčio specialusis planas

2023 rugsėjo 7Be komentarųPILOTAS.LT

Pradedamas rengti Vilniaus senamiesčio specialusis planas. Parengtas, šis dokumentas taps pagrindiniu Vilniaus senamiesčio ir jo apsaugos zonos teritorijų planavimo dokumentu, kuriuo, be kita ko, bus

Baisiogalos dvaro ledainė

PAVYZDINIS DVARO ŪKIS: Sutvarkyta Baisogalos dvaro sodybos ledainė

2023 rugpjūčio 21Be komentarųPILOTAS.LT

Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu Radviliškio rajone baigta tvarkyti klasicizmo ir romantizmo architektūra garsėjančio Baisogalos dvaro sodybos ledainė – viena iš  19 šio didžiulio komplekso

kalėjimas Klaipėdoje

KALĖJIMAS ANT PREKYSTALIO: Išskirtinis Turto banko aukcionas uostamiestyje

2023 liepos 21Be komentarųPILOTAS.LT

Turto bankas paskelbė neeilinį aukcioną uostamiestyje – už pradinę 2,21 mln. eurų kainą investuotojams siūloma įsigyti buvusį teismų ir kalėjimo kompleksą, kuriame nepriklausomybės laikotarpiu veikė

Šiluva

NUO PAVELDO LINK ŠVENTENYBĖS: Dr. Kastyčio Rudoko paskaitų ir diskusijų ciklas Šiluvoje

2023 liepos 14Be komentarųPILOTAS.LT

Gyvename laikotarpiu, kuomet materialios prigimties vartojimas, malonumai ir pagundos užgožia tikrosios prasmės ieškojimą. Žmogus dažnai siekia laimingo, o ne prasmingo gyvenimo. Juo labiau – mūsų

Jonušo Radvilos rūmų pastatų komplekso ir jo prieigų sutvarkymas, arch. UAB „Processoffice“, 1-oji vieta.

KRITIKAVO IR KĖLĖ KLAUSIMUS: Kultūros paveldo komisija apsvarstė du projektus

2023 gegužės 34 KomentaraiPILOTAS.LT

Valstybinės kultūros paveldo komisijos posėdyje, reaguojant į sistemines paveldo apsaugos problemas, buvo aptarti šiuo metu visuomenės susidomėjimo susilaukę ir prieštaringai vertinami projektai saugomose teritorijose. Tai

Visvaldas Matijošaitis

V.MATIJOŠAITIS TURĖS SUMOKĖTI: Teismas nurodė atlyginti beveik 34.000 eurų žalą dvarui

2023 gegužės 3Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis 2017 metais Kauno rajone Nevėžio pakrantėje įsigijo Kačiūniškės dvarą, kuri iš karto ėmėsi tvarkyti ir puošti pagal save, nekreipdamas dėmesio į

Romuva

KAUNIEČIAI VERTINO PAVELDĄ: Geriausiu projektu mieste išrinko „Romuvą“

2023 balandžio 18Be komentarųPILOTAS.LT

Kauniečiai išrinko geriausius pastarųjų metų kultūros paveldo projektus mieste. Antrosios šalies savivaldybės surengtuose rinkimuose neabejotinu lyderiu tapo prieš metus vėl lankytojams atsivėręs atnaujintas tarpukarinis kino

Kauno paveldas

KULTŪROS PAVELDO APDOVANOJIMAI: Kauniečiai pirmiausia išrinks savo laureatus

2023 balandžio 11Be komentarųPILOTAS.LT

Valstybinė kultūros paveldo komisija pirmą kartą paskelbė Lietuvos kultūros paveldo apdovanojimus. Laureatai renkami 3 kategorijose: gerųjų paveldo sutvarkymo pavyzdžių, veiklių žmonių ir pavyzdinių iniciatyvų. Kauniečiai

Seserų benediktinių klebonija

GRĄŽINO SPALVĄ: Kaune baigta restauruoti Seserų benediktinių vienuolyno klebonija

2023 vasario 28Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune baigta restauruoti Seserų benediktinių vienuolyno komplekso klebonija. Iš Šauklių gatvės geriausiai matomam pastatui sugrąžintos istorinės fasado spalvos bei puošybos elementai. BAŽNYČIA GALĖJO BŪTI PIRMOJI

Kauno medinukas

MEDINUKAMS – IKI 75 PROC.: Kauno Paveldotvarkos programa laukia paraiškų

2023 vasario 3Be komentarųPILOTAS.LT

Kasmetinė Kauno paveldotvarkos programa pradeda naujų paraiškų priėmimą 2023-iesiems. Ypatingas dėmesys žadamas nykstantiems Kauno medinukams. Kaip skelbia Kauno miesto savivaldybė, dalinį miesto finansavimą pretenduoti gali

Šv. Kotrynos bažnyčia

VĖLYVOJO BAROKO TRIUMFAS: Sužibs restauruota Vilniaus šv. Kotrynos bažnyčia

2023 vasario 1Be komentarųPILOTAS.LT

Po šventinės Vilniaus gimtadienio savaitės, sostinės senamiestyje sužibs dar viena puošmena – šalia S.Moniuškos skvero, restauruota šv. Kotrynos bažnyčia. Atnaujintas vėlyvojo baroko laikų pastatas, pagal

Kamariškių dvaro saldainių fabrikas

SALDAINIŲ „KARVUTĖ“ FABRIKAS: Atstatomas vienas Kamariškių dvaro pasididžiavimų

2023 sausio 4Be komentarųPILOTAS.LT

Zarasų rajone į pabaigą krypsta Kamariškių dvaro saldainių fabriko atstatymo darbai. Restauravimo darbus inicijavusio „Inovatorių slėnio“ atstovai atskleidžia ypatingą šio saldainių fabriko istoriją – būtent

Alfred Marasigan

NELAISVĖS PAVELDAS: Paroda apie Filipinų ežero gyvatę naujoje Vilniaus meno erdvėje

2023 sausio 2Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniuje duris atveriančioje naujoje erdvėje „InTheCloset: Vilnius“ daroma menininko Alfredo Marasigano paroda Nelaisvės paveldas“. Parodoje pristatomas tęstinis Taalo jūros gyvatės projektas, skirtas duhol matapang (lot.

Kazbėjų tiltas

REMONTUOS KAZBĖJŲ TILTĄ: Prikels visuomenės išsaugotą tarpukarinį tiltą per Vokę

2022 gruodžio 221 KomentarasPILOTAS.LT

Vilniaus savivaldybė imasi į Kultūros paveldo registrą įrašyto Kazbėjų tilto remonto. Šiuo metu vyksta projektavimo darbai, tikimasi, kad gyventojai tiltu saugiai vėl galės naudotis po

kino teatras "Daina"

KAUNO PAVELDOSAUGOS PROGRAMA: Šiemet skaičiai – rekordiniai

2022 gruodžio 21Be komentarųPILOTAS.LT

8 metus vykdomoje Kauno paveldotvarkos programoje – rekordiniai skaičiai. Šiemet  daugiau kaip 60 mūrinių ir medinių pastatų savininkų sudarė sutartis su miestu dėl jiems priklausančių

Rimvydas Laužikas

UNESCO PRIPAŽINO: R.Laužikas išrinktas į Nematerialaus kultūros paveldo Vertinimo komisiją

2022 gruodžio 5Be komentarųPILOTAS.LT

Ką tik Rabate, Maroko Karalystėje įvyko UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencijos Tarpvyriausybinio komiteto Vertinimo komisijos rinkimai. Nurungęs konkurentus, į šią garbingą komisiją išrinktas ir

Kauno  menininkų namai

TVARUS PAVELDAS: Prasideda „Europos paveldo dienų“ renginiai

2022 rugsėjo 8Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvoje prasideda Europos Tarybos programos „Europos paveldo dienos“ (EPD) renginiai. Tai jau tradicija tapusios ir penkiasdešimtyje Europos valstybių kiekvieną rugsėjį apie 30 milijonų dalyvių į