Visuomenės iniciatyva gali jei ne išsaugoti kultūros vertybę, tai bent apginti nuo visiško sunaikinimo bei užtikrinti jos teisinę apsaugą. Prie Kultūros paveldo departamento veikianti pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba pastarąją suteikė metų pradžioje nugriauti planuotam 30
Lietuva – piliakalnių kraštas. Tai daugiau nei archeologiniai objektai. Tai dalis lietuvių istorinės savasties, kuri atsispindi ir folklore, literatūroje, dailėje. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje šiandien bus pristatyta knyga „Baltų piliakalniai: nežinomas paveldas“. Paskutinę sausio dieną 17.30
Pasvalio krašto muziejus kartu su partneriais siekia aktualizuoti Pasvalio krašto vėjo malūnų istorinį paveldą. Rytoj šia tema Pasvalyje rengiama konferencija, diskusija ir paroda. Muziejus kartu su Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakultetu bei Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo
Imamas gaivinti užmirštas Kėdainių rajono kultūros paveldo objektas – Kalnaberžės dvaro sodyba. Panevėžio apygardos teismo sprendimu ir Lietuvos Respublikos apeliacinio teismo nutartimi apleisti ir neprižiūrimi šio dvaro sodybos pastatai prieš kelerius metus nuosavybės teise buvo perduoti Lietuvos
Išskirtinėje Vilniaus vietoje prie Neries dar visai neseniai stovėjo XX amžiaus pradžią menantis medinis dvarelis – buvusi generalgubernatoriaus vasaros rezidencija. Bendrovė „VIA Sportas“, ciniškai nugriovusi pastarąjį paveldinį Žvėryno medinuką, jo vietoje ėmėsi individualaus namo bei daugiabučio statybų.
Stiprėja Kauno viltys patekti į Pasaulio paveldo elitą. Neseniai paaiškėjo, kad į prestižinį UNESCO Pasaulio paveldo statusą pretenduojanti antrojo šalies miesto tarpukario modernioji architektūra įtraukta į preliminarų sąrašą. Savo tarpukario moderniąją architektūrą UNESCO Pasaulio paveldo sąraše matantis
Plačiai visuomenėje nuskambėjęs architektų K.Pempės ir G.Ramunio Kelių policijos pastato (1985 m.) Giraitės g., Vilniuje, atvejis, atrodo, pagaliau išjudino paveldosaugininkus. Pastato ginti stojusios architektūros bendruomenės stumtelėta Valstybinė kultūros paveldo komisija neseniai surengė pasitarimą dėl šiuolaikinės architektūros išsaugojimo
Prie Alytaus-Simno kelio, Kurnėnų kaime pagal Amerikos lietuvio inžinieriaus Lauryno Radziukyno projektą bei jo lėšomis 1936 metais buvo pastatyta gana neįprastos architektūros mokykla. Tuo metu tai buvo viena moderniausių mokyklų Lietuvoje – su elektros tiekimo vėjo jėgaine,
Visoje Lietuvoje 23-iąjį kartą vyks Europos paveldo dienos. Šių metų tema „Kultūros paveldas ir bendruomenės“ ragins paklausti, koks yra bendruomenių vaidmuo, išsaugant ir puoselėjant kultūros paveldą. Europos paveldo dienų renginiai yra nemokami.
Į Kauno senamiestį pastaruoju metu įsisuko chunveibiniško “modernizavimo” entuziastai, kurie iš komercinių paskatų arba iš visiško neišmanymo keičia originalius gatvės dizaino elementus naujomis tipinėmis štampuotėmis. Būtent šią temą nagrinėja sunerimęs Kauno senamiesčio gyventojo laiškas.
Asketiškoji Č.Pacevičiaus mūrinė vila Kauno Žaliakalnyje, Vydūno al. 59 – vienas ryškiausių 4-ojo dešimtmečio Kauno modernizmo namų. Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius neseniai nustatė, kad nugriauta dar tarpukaryje statyta su pastatu vientisą ansambli formavusi tvora. Šeimininkui nurodyta
Dėl platų atgarsį visuomenėje sukėlusio Audrio Karaliaus straipsnio „Trumparegių baletas: Paveldo komisijos vado kėdę matuojasi Karalevičienė“ po dviejų mėnesių buvo iškelta baudžiamoji byla pagal baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalį. Kovo 8-tąją Kauno Apylinkės teisme įvykusiame teismo
Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo patvirtino Lietuvos sakralinių kultūros paveldo objektų, finansuotinų prioritetine tvarka 2016–2020 metais, sąrašą. Pastarajame – 10 objektų, patenkančių į Šv. Jono Pauliaus II piligrimų kelio, Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejaus bei Bernardinų
Kauno miesto savivaldybė pradėjo prašymų finansuoti nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbus iš Kauno miesto biudžeto lėšų priėmimą. Šių metų biudžeto projekte pastarajai programai numatyta skirti 400.000 eurų. Beje, pernai Kauno miesto taryba tam buvo skyrusi gerokai mažiau
[2015.12.21]Mūsų paveldo apsaugos sistema pasižymi aktyvia Tėvynės meile, kilniais ketinimais, atkaklumu ir rikiuotės darna. Tačiau paveldosaugą vis dar kankina ir viena kita sisteminė yda: perteklinis biurokratizmas, selektyvus reiklumas, ribota kompetencija ir nuoširdus susireikšminimas. Šis dorybių ir ydų
22-ąjį kartą visoje Lietuvoje vyks Europos paveldo dienos (EPD). Šių metų tema „Paveldėkime savo ateitį“ pasiryžusi „prakalbinti“ Lietuvos valstybingumą atspindinčius kultūros paveldo objektus. Įvairiose šalies miestuose, miesteliuose, dvaruose vyks pažintinės ekskursijos, išvykos, konferencijos, edukacinės programos.
Tarptautinis kultūros vertybių konservavimo ir restauravimo studijų centras ICCROM paskelbė paraiškų priėmimą į 17-uosius Tarptautinius medinio paveldo išsaugojimo kursus. Specialistų paraiškos priimamos iki rugsėjo 30 dienos. Mokymai vyks kitais metais Osle.
XIII amžiuje pastatytos Tintagelio pilies liekanos – vienas iš 5 populiariausių kultūros paveldo objektų Anglijoje. Tai įspūdingas gynybinės architektūros ir gamtos darinys, kurį kasmet aplanko 200.000 žmonių, o vasarą – net iki 3.000 lankytojų per dieną. Manoma,
Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinis registras papildytas 7 svarbiais Lietuvai paveldo objektais. Nacionalinio dokumentinio paveldo registro „Pasaulio atmintis“ liudijimų įteikimo iškilminga ceremonija gegužės 21 dieną įvyko Prezidentūros Kolonų salėje.
Plungėje iškilmingai atidaryta restauruota Mykolo Kleopo Oginskio dvaro sodyba, dėl savo puošnumo dar vadinama Žemaitijos Versaliu. Atkurta puošni rūmų laiptinė, restauruotosios salės. Šia proga vieno garsiausių šalies dvaro ansamblių žirgyne surengtas įspūdingas koncertas – taip pat vienas
Gegužės 15 dieną (penktadienį) Vilniaus katedros varpinė švenčia gimtadienį. Šią dieną sueina metai, kai miesto simboliu tapęs bokštas atsivėrė lankytojams. 3 metus trukę restauravimo darbai pavertė ją modernia, vilniečių ir miesto svečių mėgstama vieta.
Kultūros paveldo departamentas (KPD) patvirtino finansuojamų Nekilnojamojo kultūros paveldo leidybos projektų sąrašą. Šiemet jame – 12 leidybos projektų, kurie bus dalinai finansuojami Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis. Jie iš viso išsidalins 66.715 eurų.
Klaipėdoje baigiama 2012 metų rudenį pradėta Adomo Brako dailės mokyklos pastatų komplekso rekonstrukcija. Restauruotas ir į šiam kompleksui priklausantis buvusio Rumpiškės dvaro gyvenamasis paveldosauginis pastatas, buvęs prastokos fizinės ir estetinės būklės.
Kauno miesto savivaldybė paskelbė apie pradedamą prašymų finansuoti nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbus iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto lėšų priėmimą. Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintame šių metų savivaldybės biudžete miesto paveldotvarkos programai įgyvendinti numatyta beveik 28.962 eurai.
Latvija organizuoja svarbią tarptautinę konferenciją, skirtą aptarti kultūros paveldo sąveiką ir santykį su šiuolaikine architektūra bei dizainu. Renginyje dalyvaus Latvijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Olandijos ir kitų Europos šalių paveldosaugos ekspertai, žinomi šiuolaikiniai architektai, kultūros ir meno žmonės.
Pernai metų pabaigoje privatiems kultūros paveldo savininkams buvo kompensuota dalis asmeninių lėšų, kurias jie skyrė savo valdomam paveldui tvarkyti. Kultūros paveldo departamentas 17 kultūros paveldo objektų valdytojams iš viso paskyrė 663.489 litų kompensacijų. Kitą kartą kompensacijos bus
Viešoji įstaiga „Kauno tvirtovės projektai“ kartu su Kauno miesto savivaldybe ruošia gynybinių įtvirtinimų projektą „At Fort“. Pastarojo esmė – į Kauno tvirtovės istorinį-architektūrinį parką sujungti miesto gynybiniai įtvirtinimai. Jau yra parengtas pilotinis Kauno VI forto projektas, kuriame
Kaune pristatoma Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto Menotyros katedros dėstytojos, menotyrininkės dr. Jolitos Butkevičienės monografija „Lietuvos architektūros paveldotvarka: netektys ir atradimai“. Knygoje tyrinėjamos Lietuvos mūrinės architektūros restauravimo ir rekonstravimo tendencijos, gilinamasi ne tik į Lietuvos, bet ir
Brutalūs rusų karo veiksmai Ukrainoje priminė, kad karas yra arčiau nei iki tol galvojome. Todėl Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje šiandien, rugsėjo 25 dieną rengiama paskaita 1954 metų Hagos konvencijos pasirašymo 60-čiui paminėti yra aktuali.
Tarptautinis menininkų pleneras „Menas paveldui“, liepos 31 – rugpjūčio 7 dienomis vyksiantis Trakų Vokės dvaro sodyboje, šiais metais mini 11 metų sukaktį. Šiais metasi plenero dalyviai turi nepaprastą galimybę lankytis rūmuose ir juose kurti. Tai pirmi metai,
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001