ANDRIJANA FILINAITĖ: Prasideda UNESCO Pasaulio paveldo metų renginiai

Lietuva yra viena iš 167 pasaulio valstybių, turinčių UNESCO Pasaulio paveldo objektų. Kadangi mūsų Seimas 2020-tuosius paskelbė UNESCO pasaulio paveldo metais Lietuvoje – turime puikią progą geriau susipažinti su 1.121 kultūros ir gamtos paveldo objektu, įrašytu UNESCO pasaulio paveldo sąraše. O taip pat dar kartą atsigręžti į keturias lietuviškas, išskirtinę visuotinę vertę turinčias ir pasauliniu mastu pripažintas vietoves – Vilniaus istorinį centrą, Kernavės archeologinę vietovę, Kuršių neriją ir Struvės geodezinį lanką.

O taip pat – į Kauno modernizmo architektūrą (1920 – 1940), kurios paraiškos UNESCO laukia jau šį rugsėjį.
Oficialūs UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metų renginiai prasidės jau 18-ą, todėl šiandieną kalbamės su juos organizuojančios Valstybinės kultūros paveldo komisijos vadove Andrijana Filinaite.
Pilotas.LT: Kokius keliate tikslus, organizuodami UNESCO metus Lietuvoje?
A.Filnaitė: Valstybinė kultūros paveldo komisija, inicijuodama UNESCO Pasaulio paveldo Lietuvoje metų paskelbimą, siekia atkreipti visos pilietinės visuomenės dėmesį į kiek komplikuotą, bet itin didžiulį potencialą turintį kultūros paveldo lauką, ir ypatingai į vertybes, kurios priklauso pasaulio paveldo elitui. Šių metų planuojamų renginių pagrindinis akcentas – pasaulio paveldo pažinimas, dialogas tarp suinteresuotųjų pusių, jaunimo įtrauktis ir bendras sąmoningumo apie paveldo dėmenį ugdymas.
Pilotas.LT: Ar tai yra proginis projektas, ar orientuojamasi į ilgą perspektyvą?
Mūsų ilgalaikis tikslas – švietimas kultūros paveldo srityje, kuris yra viena iš esminių priemonių valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikoje ir jos tobulinime.
Vartodama žodį „mūsų” aš turiu omenyje visus žaidėjus, esančius kultūros paveldo lauke. Žaidėjus, t.y. komandą, kuri nori ir yra susitelkusi bendram, konstruktyviam darbui. Kuri gali laimėti užtikrindama kompleksišką paveldo pažinimą, išsaugojimą, atskleidimą ir perdavimą ateities kartoms.
Pilotas.LT: Ką kviečiate į nacionalinę paveldo rinktinę…?
Visų pirma tai – paveldosaugininkai, menotyrininkai, architektai, architektūrologai, istorikai, mokslininkai. Taip pat – daugelio kitų sričių specialistai ir aktyvūs visuomenininkai.
Tad ir UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metų esminis tikslas – pabrėžti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytų kultūros vertybių reikšmę visuomenės gerovei ir mūsų valstybei.
Pilotas.LT: Kokie renginiai padės siekti numatytų tikslų?
Mūsų tikslui pasiekti numatyta visa eilė renginių iki metų pabaigos. Startas – jau kovo 18 d. su prof. dr. Yonca Erkan (Turkija)  vieša paskaita „Ko reikėtų tikėtis iš valdymo plano?“ bei metų atidarymo renginiu Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Turkijos profesorės paskaita be galo aktuali ir Kauno modernizmo architektūros atžvilgiu, kuri, kaip vertybė, pretenduoja į Pasaulio paveldo sąrašą. Paraiška, kaip žinia, bus teikiama jau šį rudenį.
Pilotas.LT: Ar UNESCO metų renginiuose galime tikėtis kokių nors naujienų?
Didžioji dalis suplanuotų renginių yra orientuoti į naują požiūrį kultūros paveldo srityje, kuris gali tapti sėkmingos vadybos įrankiu. Tai apima ypatingą dėmesį, skiriamą kultūros paveldo išsaugojimo ir plėtros prioritetų suderinimui urbanizuotose teritorijose arba, pavyzdžiui, Kuršių nerijoje, kuri yra itin jautri ir pažeidžiama dėl aktyvios žmogaus veiklos. Todėl Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija numato organizuoti tarptautinę konferenciją „Bendras paveldas – bendros žinios: kultūrinis Kuršių nerijos kraštovaizdis praeityje ir dabar“.
Pilotas.LT: Ar galite paminėti konkretesnių priemonių?
Vienas pagrindinių akcentų – dėmesys jauniausiajai mūsų visuomenės daliai – jaunimui ir moksleiviams. Švietimas plačiaja prasme kultūros srityje turi prasidėti nuo mažų dienų, o paveldui šioje vietoje vis dar skiriama labai mažai dėmesio. Tad vienas iš suplanuotų renginių yra Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato, Vilniaus dailės akademijos ir UAB „Ekspobalta“ ruošiama paroda (ir mobilioji aplikacija) „Lietuvos vertybės UNESCO sąrašuose ir registruose“ su edukacine programa jaunimui.
Tarp planuojamų UNESCO Pasaulio paveldo Lietuvoje metų akcentų – turistinio maršruto-pažintinio tako po Struvės geodezinio lanko punktus parengimas, stiprinant sąveiką tarp kultūros paveldo, turizmo infrastruktūros ir švietimo sistemos.
Pilotas.LT: Kaip norėtumėt apibendrinti UNESCO lietuviškus metus?
Apibendrinant pasakysiu, kad Valstybinė kultūros paveldo komisija organizuos visą diskusijų ciklą, į kurį kvies kolegas iš Lietuvos ir užsienio. Renginiuose nagrinėjamos temos bus susiję su Pasaulio paveldo vietovių valdymu ir stebėsena, vietovių valdytojų funkcijomis ir atsakomybės, švietimo svarba paveldo saugojime bei inovacijomis kultūros paveldo srityje. Žodžiu, UNESCO metų programa bus intensyvi ir turininga.
Tikiuosi, kad UNESCO pasaulio paveldo metų Lietuvoje paskelbimas ir numatytos veiklos paskatins paveldo ir vietos bendruomenes aktyviau dalyvauti paveldo valdymo procesuose.
Pilotas.LT: Dėkojam už pokalbį ir linkime aktyvios auditorijos UNESCO metuose (kalbėjosi Audrys Karalius).
Titulinė nuotrauka: Andrijana Filinaitė, Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininko pavaduotoja. ©Pilotas.LT