Telšių senamiestyje, Respublikos gatvėje stovi dviejų aukštų su rūsiais tinkuotas pastatas, savo išore niekuo neišsiskiriantis iš kitų. Tačiau šio pastato išorė bus atkurta pagal išskirtinę pirminę išvaizdą, dalinai restauruotas vidus ir, kaip manoma atkurta pirminė paskirtis – viešbutis.
Kaip praneša Kultūros paveldo departamentas (KPD), šiuo metu yra atliekami pastato Respublikos g. 53 (Telšiai) ardomieji architektūriniai tyrimai ir vyksta projektavimo darbai. Pastatas įrašytas į Kultūros vertybių registrą ir paskelbtas valstybės saugomu.
Šį pastatą 1895 metais Ester Šmerkovičienė pastatė kaip viešbutį, tačiau spėjama, kad jis pastatytas po 1908 m. gaisro, kurio metu Telšiai labai nukentėjo. Atsižvelgiant į istoriko J.Tatorio medžiagą, pagrįstą archyvo dokumentais, pastato statytoju ir savininku XX a. pradžioje laikytinas žydų tautybės Telšių gyventojas Neimanas (Neumann). Gali būti, kad naujai pastatytame pastate kurį laiką veikė viešbutis, o vėliau savininkas jį išnuomojo Telšių apskrities policijos valdybai. Pastatas buvo pritaikytas kalėjimui, kuris veikė beveik iki 5 dešimtmečio. Kalėjime caro laikais buvo kalinami knygnešiai. Šiame pastate kalėjo ir politiniai kaliniai, kurie 1941 metų vasarą, tik prasidėjus karui, sovietinių budelių buvo žiauriai nukankinti ir sušaudyti Rainiuose. Vėliau kalinti žmonės prieš trėmimą į Sibirą. Ant pastato fasadų pritvirtintos memorialinės lentos Rainių kankiniams atminti ir 1940-1941, 1944-1947 m. kalintiems ir kankintiems kovotojams už Lietuvos laisvę atminti.
Pirminė pastato architektūrinė išraiška, kaip matyti iš archyvinio atviruko (atviruką išleido F. Milevičiaus knygynas, 18144/S–1434, Žemaičių muziejus „Alka“) buvo degtų plytų mūro, su balkonais šiaurės vakariniame fasade, turtinga dekoro elementais – rizalitu, frontonais, piliastrais, karnizais, baliustrada ir kitomis architektūrinėmis detalėmis. Po Antrojo pasaulinio karo pastato viršutinė puošybos dalis nuardyta, kiti elementai nukalti, o fasadai nutinkuoti.
Parengta pagal Kultūros pavaldo departamento informaciją.
Pav.: Kultūros ministerijos departamentas.
