Šiais metais Europos paveldo dienų metu bus pristatytas kitas Kuršių nerijos paveldui svarbus jo inicijuotas projektas – istorinio Kuršių marių burlaivio, kurėno „Rėza” statybą. Projekte susijungia materialusis ir nematerialusis kultūros paveldas, istorija, tradicinė laivadirbystė ir gyvas paveldo atkūrimo procesas. Tai turėtų būti jau 5-asis atkurtas kurėnas.
SIEKIAMA ISTORINIO AUTENTIŠKUMO
Šiemet minint iškilios Mažosios Lietuvos kultūros asmenybės, lietuvių raštijos ir kultūros veikėjo Liudviko Martyno Rėzos 250-ąsias gimimo metines, Juodkrantėje statomas 11 m ilgio kurėnas. Projekto iniciatorius – jau nemažai Kuršių nerijos paveldo išsaugojimui, puoselėjimui ir garsinimui nuveikęs, Juodkrantėje restauravęs vilas „Maria“ ir „Loebel“ Dominykas Chlebinskas. Apžiūrėti kurėno statybą ir susipažinti su statybos procesu bus galima rugsėjo 25 dieną (penktadienį) 16 val. Juodkrantėje, Gintaro įlankoje.
Bendra projekto vertė – apie 80.000 Eur, iš kurių 45.000 Eur finansuoja Neringos savivaldybė. Projektui taip pat suteiktas UNESCO Lietuvos nacionalinės komisijos patronažas, pabrėžiantis projekto kultūrinę ir paveldo išsaugojimo reikšmę.
Kurėnas atkuriamas remiantis išlikusia istorine medžiaga bei Eduardo Jonušo atkurtų kurėnų brėžiniais. Statybos darbai vykdomi siekiant išlaikyti kuo didesnį istorinį autentiškumą – naudojamos tradicinės medžiagos, konstrukciniai sprendimai ir senosios, autentiškos laivadirbystės technologijos.
Projekto tikslas nėra vien pastatyti istorinės išvaizdos laivą. Siekiama atkurti ir visuomenei pristatyti dalį nykstančio Kuršių marių laivybos bei tradicinės laivadirbystės paveldo, kartu tęsiant Eduardo Jonušo pradėtą šio paveldo pažinimo ir atkūrimo tradiciją.
PASTATYTAS KURĖNAS BUNAUDOJAMAS
„Tikime, kad šis projektas bus įdomus ne tik kultūros paveldo specialistams, bet ir visuomenei, besidominčiai Kuršių nerijos istorija, pamario kultūra, tradicine laivadirbyste, Mažosios Lietuvos paveldu bei gyvąja kultūros tradicija“, – sakė D.Chlebinskas. – Kurėno projektą planuojame tęsti ir po jo statybos užbaigimo. 2027 metais numatome pradėti kurėną eksploatuoti, naudojant jį kultūrinėms, edukacinėms ir paveldo pažinimo veikloms. Taip pat planuojame sukurti dokumentinį filmą apie kurėno „Rėza“ statybą, kuriame būtų užfiksuotas visas atkūrimo procesas – nuo istorinių šaltinių ir brėžinių, tradicinių technologijų bei laivadirbių darbo iki kurėno užbaigimo ir pirmojo išplaukimo. Tikimės, kad kurėno „Rėza“ atkūrimas taps ne tik istorinio laivo statybos projektu, bet ir gyvu Kuršių marių kultūros paveldo išsaugojimo, pažinimo bei perdavimo ateities kartoms projektu”.
Kurėnas – medinis dvistiebis burinis plokščiadugnis laivas, Lietuvos pamario žvejų plačiai naudotas iki pat XX a. vidurio. . Vienintelis autentiškas išlikęs kurėnas – Klaipėdos jūrų muziejui priklausantis „NiD.1“ (XX a. 4 dešimt.). Šiems tradiciniams pamario laivams išnykus, tautodailininkas ir skulptorius Eduardas Antanas Jonušas (1932-2014) 1993 metais atstatė kurėną pagal senųjų Kuršių Nerijos gyventojų pasakojimus ir iš Vokietijos muziejų gautus brėžinius. Jo atkurtas „Kuršis“ Kuršių mariose plaukioja ir poilsiautojus plukdo iki šiol. Dar vienas kurėnas 2001 metais pastatytas Lietuvos jūrų muziejaus iniciatyva. Projekto ir statybos darbams vadovavo žinomas istorikas bei tradicinės laivininkystės puoselėtojas Romaldas Adomavičius (1955–2019). Kurėnas „SüD.1“ 2019 metais nuskendo kartu su kapitonu, tačiau buvo restauruotas bei toliau yra naudojamas edukacija. PILOTAS.LT žiniomis, Lietuvoje plaukioja dar du atkurti kurėnai „Šturmai“ ir „Germanika“.
Parengta pagal KPD ir PILOTAS.LT informaciją.
Titulinė nuotrauka: KPD.
Kurėnas Kuršių mariose prie Nidos. Foto: PILOTAS.LT archyvas.
