NELEGALIOS STATYBOS KAINA://PAKEISTA UPĖS VAGA KAUNUI GRASO POTVYNIAIS

Bendrovė „Domus firma“ prieš kelerius metus dešiniajame Neries krante, ties santaka su Nemunu, nelegaliai supylė pylimą. Vilijampolėje, Brastos gatvėje nekilnojamojo turto projektą vystyti ketinę verslininkai, įpareigojimo išardyti iškyšulį neįvykdė iki šiol. Specialistai įsitikinę, kad dėl šio brutalaus ir savanaudiško verslininkų veiksmo vagą pakeitusi upė Kaunui kasmet grasina potvyniais.

SAVAVALIŠKAI SUFORMAVO IŠKYŠULĮ

Prieš daugiau nei penkerius metus bendrovė „Domus firma“ dešiniajame Neries krante, ties santaka su Nemunu, planavo statyti namus. Ruošdamasi statyboms, ji ėmėsi teritorijoje savavališkai kelti grunto aukštį.

Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento specialistai dar 2009 metų pabaigoje bendrovei surašė savavališkos statybos aktą, kuriame nurodė, kad statytojai nelegaliai vykdo krantinės įrengimo ir tvirtinimo darbus. Mat šie, neturėjo statybos leidimo ar supaprastinto statinio projekto Neries upės kranto apsaugos zonoje ir juostoje.

Dėl įvykdytų statybų susiformavo iškyšulys bei Neris pakeitė vagą, todėl kasmet šioje vietoje kaupiasi ledai, susidaro jų sangrūdos bei iškyla potvynio grėsmė.

APLINKOSAUGININKAI PAREIKALAVO PANAIKINTI

„Verslininkams skyrėme baudą už pakrantės apsaugos juostos režimo pažeidimą. 20 metrų pločio juosta nuo Neries yra saugoma teritorija. Joje negalima formuoti pylimų, tiesti kelių, važinėti sunkiasvorėmis transporto priemonėmis“, – informavo Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūros vedėjas E.Vainalavičius.

Už savavališkai supiltą pylimą bendrovei taip pat buvo skirta bauda.

Atliekant krantinės įrengimo ir tvirtinimo darbus, gruntas buvo savavališkai nuo kranto perstumtas arčiau upės, užtiestas geoplėvele, o ant viršaus – suguldytos gelžbetoninės plokštės. Aplinkosaugininkai tuomet pareikalavo visa tai panaikinti. Kauno savivaldybės teigimu, šiems reikalavimą ignoravus, buvo paskirta dar viena bauda. Galiausiai buvo kreiptasi į teismą, kuris įpareigotų verslininkus pašalinti dirbtinį pylimą.

IŠKIŠULYS – VIENA PAGRINDINIŲ PROBLEMŲ

Kaip teigia Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Operacinio vadovavimo skyriaus viršininkas V.Jokšas, atsiradus šiam pylimui natūrali upės vaga buvo pakeista, o upės srovė atsimuša į dirbtinai suformuotą lanką. Dėl to ledų sangrūda dabar susidaro ne santakoje, o būtent prie šio dirbtinai supilto iškyšulio. Taip didėja tikimybė, jog pavasarį upė patvins. Specialistai įsitikinę, kad kuo skubiau būtina atkurti natūralų upės vagos plotį.
„Pirmą kartą su šia problema susidūrėme 2010 metais, kai buvo vienas didžiausių potvynių Kaune. Atlikome tyrimus, analizavome situaciją ir nustatėme, jog viena iš pagrindinių problemų, dėl ko kyla potvynis – suformuotas iškyšulys ir šalia esanti sala. Upės plotis šioje vietoje dirbtinai sumažintas daugiau nei 2 kartus. Šioje vietoje formuojasi ledų sangrūdos, kurių net Nemuno vandens lygio svyravimas nepajėgia pralaužti. Ledas šioje vietoje yra tarsi užrakintas“, – pažymi V.Jokšas.

TEISMAS VERSLININKŲ SKUNDĄ ATMETĖ

Beje, upės vagą pagal savo poreikius pakeitę verslininkai nesutiko su jiems surašytu savavališkos statybos aktu ir kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą. Bendrovės „Domus firma“ nuomone, surašyti aktai buvo neteisėti, nes jie jokių statybos darbų dar nevykdė, tik sandėliavo ir nuo galimo išplovimo saugojo suvežtą gruntą.

Tačiau Kauno apygardos administracinis teismas šį bendrovės skundą atmetė kaip nepagrįstą ir pripažino, jog išrašytas aktas dėl savavališkos statybos galioja. Bendrovė šį sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Aukštesnės instancijos teismas, kurio nutartis neskundžiama, netenkino bendrovės apeliacinio skundo ir paliko galioti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Parengta pagal Kauno savivaldybės informaciją.