Daugiau 3 dešimtmečius panevėžiečiai kantriai svajoja apie galimybę sutvarkyti autobusų stotį bei jos apleistas prieigas. Ilgai puoselėti norai pagaliau turėti modernų statinį, pagaliau įgavo optimistinį architektūrinį pavidalą. Vilnietis architektas Rolandas Palekas neseniai parengė Aukštaitijos sostinės šiuolaikiškos autobusų stoties projektinius pasiūlymus, kurių svarstymas su visuomene numatytas jau rugpjūčio pradžioje.
ĮGAUTŲ MIESTO VARTŲ VERTĄ PAVIDALĄ
XX amžiaus viduryje Panevėžio centre pastatytą autobusų stotį galvojama atnaujinti nuo pat sovietmečio pabaigos, o praėjusį dešimtmetį – net buvo priimti planai ją iškelti į miesto periferiją. Vis dėlto pastaruoju metu vis labiau įsitvirtina nuomonė, jog autobusų stotis išlieka svarbi miesto centre. Tokią nuomonę stiprina ir pastaraisiais metais aplankiusi naujųjų autobusų stočių Kaune bei Vilkaviškyje architektūrinė sėkmė (abejas projektavo arch. G.Balčyčio kolektyvas).
Panevėžio autobusų stoties techninį projektą (UAB „Paleko archstudija“) miestui padovanojo įmonė „Baltisches Haus“, greta puoselėjanti savo nekilnojamojo turto plėtros planus. Manoma, kad įgyvendinus architektų parengtą Panevėžio autobusų stoties su požemine automobilių aikštele siūlymą, ilgus metus Panevėžiui gėdą dariusios autobusų stoties bei jos chaotiškos aplinkos vaizdas į gerą pasikeistų iš esmės. Nors pats stoties statinys išliktų panašaus dydžio kaip ir dabar (antžeminis plotas tėra 441 m²), tačiau įgautų miestiečių poreikius bei reprezentacinę svarbą atitinkantį šiuolaikiškų miesto vartų pavidalą.
Pagal architekto R.Paleko (su architekte Dalia Uoginte, PV – Nerijus Stanionis) parengtus projektinius pasiūlymus, autobusų stotis ir peronas su jame numatomais naujais želdiniais būtų statomi dabartinio Alyvų skvero vietoje. Dabar išasfaltuotoje stoties teritorijoje numatyta naujai suformuoti rekreacinę zoną. Projekto autorių teigimu, arčiau gretimos J.Basanavičiaus gatvės pritraukta autobusų stotis taptų labiau ikoniška ir reprezentatyvi.
AKCENTAS – VILNIJANTI STOGŲ ŠLAITŲ KOMPOZICIJA
0,46 ha ploto sklype (Savanorių a. 9,) projektuojamas naujasis stoties pastatas komponuojamas buvusios gatvių salos vietoje palei Savanorių aikštės gatvę. Tai netaisyklingos trapecijos formos vieno aukšto statinys, kurio kraštinės turėtų padėti architektūriškai artikuliuoti gretimų gatvių perimetrą. Arčiausiai J.Basanavičiaus gavės architektai sumanė iškelti kompozicinę vertikalę – 22 m aukščio stoties bokštą su laikrodžiu. Pastarasis – chrestomatinis senųjų stočių ženklas. Pasak autorių, toks bokštas nužymėtų istorinės gatvės trasą bei pabrėžtų šios vietos, kaip miesto vartų, svarbą.
Architektūros raiškai svarbus ir stoties pastato bei perono stogų siluetas – vilnijanti šlaitinių stogų kompozicija, technišką autobusų stoties funkciją jungianti su „minkštomis“ gretimo skvero erdvėmis. Projektuojant stogas čia nuleidžiamas ir kilstelėjamas pagal reikalingą funkciją.
Stoties fasadai projektuojami skaidraus stiklo, užtikrinantys gerus vizualinius ryšius tarp vidaus erdvių ir lauke esančio perono. Architektai siekė išgauti erdvėje „sklendžiančio“ stogo įspūdį, todėl šis būtų atremtas liaunomis netaisyklingai grupuojamomis kolonomis, o išlipimai iš požemio, suoliukai, dviračių stovai ir kiti mažosios architektūros elementai – tarp jų tarsi paberti.
Laukimo salę architektai R.Palekas ir D.Uogintė projektuoja kaip vieną atvirą erdvę su joje laisvai išdėstytais tūreliais – san.mazgais, infopostais, suoliukais. Požeminis automobilių parkingas suplanuotas 92 vietų (požeminės dalies plotas – 2.618 m²).
STOTIES PASTATĄ PADALINO Į DVI DALIS
Architektai naująjį stoties pastatą padalino į dvi dalis – atviras kiaurą parą prieinamas keleivių erdves – kavinę, san.mazgą, laukimo salę bei uždaresnę zoną, susidedančią iš aptarnavimo patalpų – bagažo saugyklos, bilietų kasų, vairuotojų poilsio patalpų ir stoties administracinių patalpų – kabinetų, dispečerinės. Pagal sumanymą, šias dvi zonas atskirtų stoties informacinė siena.
Projektuojant buvo vengiama autobusų ir pėsčiųjų srautų susikirtimų. Pagal cirkuliacijos schemą, autobusai į stotį pateks iš Savanorių aikštės gatvelės per keleivių išlaipinimo salas. Vienoje pusėje manevravimo zonos numatomas peronas ir keleivių įlaipinimo zona, kitoje – autobusų stovėjimo vietos. Autobusai išvyks perono gale esančiu išvažiavimu į Basanavičiaus gatvę ta pačia Savanorių aikštės gatvele. Automobilių patekimas į ir iš požeminės automobilių stovėjimo aikštelės numatomas dvipuse rampa iš vakarinės Savanorių aikštės gatvelės pusės. Beje, prieš kelerius metus R.Paleko kolektyvo parengtoje Panevėžio autobusų stoties rekonstrukcijos vizijoje požeminio parkingo po autobusų stotimi bei stovėjimo aikštele nė nebuvo siūloma.
ATITINKA ŠIUOLAIKINIO MIESTO REIKALAVIMUS
Siūloma nauja stotis bei jos pertvarkyta aplinka neabejotinai atitinka šios funkcijos pastatui keliamus architektūrinius ir funkcinius reikalavimus. Žinant kai kurių šalies miestų pastarųjų metų gana liūdną patirtį šioje srityje, juos gal net ir viršija. Taip susitvarkius vieną didžiausių piktžaizdžių miesto centre, sovietmečio keliavimo vargus čia mažai kas beprimintų, o nostalgija dėl jų kamuotų nelyginamai mažiau nei dėl griauti niekaip nesirįžtamo „Garso“ kino teatro… I ilgus urbanistinio chaoso laikus menantį senąjį stoties pastatą projekto autoriai siūlo pritaikyti restoranui, meno galerijai ar kokiai kitai su transportu visai nesusijusiai visuomeninei funkcijai. Šį pasiūlymą miesto valdžiai taip pat reikėtų įsidėmėti, nes tai galėtų būti dar vienas pastaruoju metu itin sparčiai besitvarkančio ir modernėjančio Panevėžio bendruomenės laimėjimas.
Su firmos „Paleko archstudija“ parengtaisiais Panevėžio autobusų stoties su požemine automobilių aikštele projektiniais pasiūlymais galima susipažinti internetu arba Panevėžio miesto savivaldybės gyventojų priimamajame 3-ioje darbo vietoje (Laisvės a. 20, Panevėžys) darbo dienomis nuo 8 iki 17 val. iki rugpjūčio 5 dienos. Viešas susirinkimas įvyks rugpjūčio 6 dieną (ketvirtadienį) 17 val. Panevėžio miesto savivaldybės patalpose (Laisvės a. 20, 1 aukšto salė).
Beje, atvyksiantieji į projekto aptarimą savivaldybėje prašomi dėvėti apsaugines kaukes.
Pav.: „Paleko archstudija“.
