Iš atsilikusio carinės Rusijos provincijos miestelio Kaunas tarpukariu pavirto modernia sostine. Svarbiu šio progreso svarbiu elementu ir indikatoriumi tapo architektūra, kurios tuometiniais laimėjimais didžiuojamės iki dabar. Architektūros istorijos ir paveldo tyrimų centro vadovas dr. Vaidas Petrulis, dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė ir doc. dr. Marija Drėmaitė siūlo padiskutuoti ar galimas modernizmo tęstinumas ir transformacijos Kaune?
Spalio 24 dieną (antradienį) 17 val. rezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (S.Daukanto g. 25, Kaunas) bus keliamas klausimas: ar galimas modernizmo tęstinumas ir transformacijos Kaune? Atsakymų į jį ir idėjų ieškos net 3 pranešėjai: Architektūros istorijos ir paveldo tyrimų centro vadovas dr. V.Petrulis, dr. V.Akmenyte-Ruzgiene ir VU docente dr. Marija Drėmaitė.
Dr. V.Petrulis skaitys pranešimą` „Kaip atpažinti paveldo objektą? Laisva interpretacija vertės apibrėžimo klausimu“.
Tarpukario architektūros palikimas Kauno miestui suteikia savitą charakterį. Toks teiginys tampa kone aksioma ne tik tarp profesionalų, bet ir platesniuose visuomenės sluoksniuose. Tačiau kaip tarpukario modernizmas įpareigoja šiandieninio Kauno raidą? Pasitelkus šiuolaikines paveldo teorijas pranešime bus argumentuojama, kad norint įprasminti šį paveldą svarbiausioji užduotis yra ne preciziškas tarpukario elementų perkėlimas į Kultūros vertybių registrą, tačiau būtinybė ugdyti visapusišką architektūrinį raštingumą bei šiuolaikinės architektūros kokybę.
Dr. V.Akmenytė-Ruzgienė renginyje pakalbės tema „Diplomatinis Kaunas: valstybės galios reprezentacija 1920-1940 m.“.
Nepaisant „laikinumo“ statuso – Kaunas tapo miestu / sostine reprezentavusiu Lietuvos valstybę. Kaune veikė 22-jų užsienio valstybių atstovybės. Kaune formavosi valstybės galią įtvirtinę ritualai, vykę viešosiose miesto aikštėse ir gatvėse. Šių ritualų veikėjais ir liudytojais buvo ne tik Lietuvos valstybės visuomenės ir valstybės įstaigų atstovai, bet ir užsienio diplomatai, rezidavę Kaune ar vizitavę Kauną. Tad kaip Kauno – laikinosios sostinės, veidą keitė valstybės galios reprezentacija – valstybiniai ritualai?
Doc. dr. M.Drėmaitės „Kauno modernizmo tęstinumas ir transformacijos“
Ankstyvuoju pokariu Lietuvos architektūra išgyveno daugybę transformacijų, o istoriografijoje įsitvirtino nuostata apie staigų ir prievartinį modernizmo tradicijos nutraukimą. Tačiau ar tikrai taip? Pranešime keliamas klausimas apie įvairias modernizmo tęstinumo formas Kaune ankstyvuoju pokariu ir vėliau sovietmečiu. Kokią įtaką gyvoji moderniosios architektūros forma ir materija, o taip pat neformalios grupės ir tradicijos perdavimas, atliko sovietiniame Kaune?
Renginio iniciatorius: Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyrius.
Renginio rėmėjai ir partneriai: Lietuvos kultūros taryba, Iniciatyvos Kaunui, Kaunas 2022, Vytautas Magnus University (Vytauto Didžiojo universitetas), Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus.
Parengta pagal „Kaunas 2022“ informaciją.
