Iš daugiau nei 30 dalyvavusių konkurse ŠMC ekspertų komisija vasarą atrinko 5 autorius į savo organizuojamas kūrybines dirbtuves, skirtas Lukiškių aikštės memorialui sukurti. Kaip tuomet rašė PILOTAS.LT, šios idėjos kūrybinėms dirbtuvėms atrinktos subjektyvioje ŠMC tamsoje, nepateikus nei motyvų, nei pačių idėjų publikacijų ir pasitenkinant keliais abstrakčiais piaro sakinėliais. Dirbtuvėse „patobulinti“ projektai ką tik buvo pristatyti Vyriausybinės darbo grupės atstovams. Pagaliau pirmą kartą juos gali pamatyti ir visuomenė.
DALYVAUJA 5 KOLEKTYVAI
Kaip praneša LR Kultūros ministerija, nuo liepos mėnesio Šiuolaikinio meno centro komanda dirbo su visų penkių projektų autoriais, konsultavosi su istorikais, menininkais, urbanistais, valstybinės reikšmės renginių protokolo, technologijų bei teisės specialistais. Kūrybinių dirbtuvių metu suburtos kelios naujos kūrybinės komandos, padedančios memorialo idėjų autoriams plėtoti savo sumanymus. Vyriausybinės darbo grupės atstovams ką tik pristatyti pirmojo Lukiškių aikštės memorialo kūrybinių dirbtuvių etapo rezultatai – penkių siūlomų projektų eskizai.
Kultūros ministerijos ir Šiuolaikinio meno centro inicijuotose kūrybinėse dirbtuvėse dalyvauja šie autoriai ar kolektyvai: kūrybinė grupė, kurią sudaro architektai Gintaras Čaikauskas, Kęstutis Akelaitis, Linas Naujokaitis, dailininkas Rimantas Dichavičius ir skulptorius Arūnas Sakalauskas (pastarasis autorių kolektyvas visuomenei pažįstamas kaip Vyčio paramos fondo remiamo memorialo projekto autoriai); architektas, humanitarinių mokslų daktaras, architektūros teoretikas Tomas Grunskis su kolektyvu „aexn“; skulptorius ir dizaineris Andrius Labašauskas; buvęs tremtinys, kraštotyrininkas Algimantas Lelešius; fotografas, filmų ir meno instaliacijų kūrėjas Darius Žiūra.
BALSUOS KOMISIJA IR VISUOMENĖ
Pranešama, kad visi 5 autoriai ir kolektyvai toliau vystys savo pasiūlymus atsižvelgdami į ekspertų komisijos išsakytas rekomendacijas, tobulindami savo projektų istorinio naratyvo niuansus, technologinius aspektus, derindamiesi prie ryškėjančių šiuo metu rekonstruojamos Lukiškių aikštės landšafto savybių ir architektūrinių bei apželdinimo elementų. Organizatoriai tikisi, kad viešas eskizų pristatymas padės atverti dialogą su įvairių sričių specialistais, interesų grupėmis ir miestiečiais. Idėjų autoriai, prieš pateikdami galutines savo pasiūlymų versijas galutinei projektų atrankai, turės galimybę atsižvelgti į viešai (ar kreipiantis į kūrybinių dirbtuvių organizatorius) išsakomas nuomones ir naujus argumentus.
Skelbiama, kad Tolimesniuose dirbtuvių etapuose išplėtoti ir detalesni projektai bus pristatyti visuomenei po rekonstrukcijos atidarytoje Lukiškių aikštėje ir parodoje Šiuolaikinio meno centre. Paskutiniame projekto etape iš 5 pasiūlymų bus išrinktas vienas, o tame balsavime dalyvaus ir ekspertų komisija, ir visuomenė. Pastaroji greičiausia galės balsuoti internetu.
Kūrybinė grupė: architektai Gintaras Čaikauskas, Kęstutis Akelaitis, Linas Naujokaitis, dailininkas Rimantas Dichavičius, skulptorius Arūnas Sakalauskas
Kūrybinės grupės siūlomas memorialas susideda iš trijų pagrindinių elementų – memorialinio apskritimo aikštės grindinyje, „Laisvės kario“ skulptūros ant horizontalaus postamento ir valstybinės vėliavos ant stiebo aikštės centre.
Tomas Grunskis ir kolektyvas „aexn“
Šio projekto autoriai kaip memorialą Lukiškių aikštei siūlo grindinio dangą, sudarytą iš šviečiančių memorialinių Vyčio kryžiaus formos segmentų. Kiekvienas kryžius čia ženklintų vieno iš Laisvės kovose žuvusiųjų gyvybę. Šį grindinį, dinamiškai šviečiantį minint istorines datas, projekte papildo kiti memorialiniai akcentai, taip pat įgyvendinami pasitelkus šviesą ir interaktyvumo principą – Laisvės aukuras, Sukilėlių alėja ir Rezistencijos laukas.
Andrius Labašauskas
Andrius Labašauskas siūlo aikštėje suformuoti kalvą, kurios pietinis, į Gedimino prospektą orientuotas šlaitas, būtų užbaigtas vertikaliu skulptūrinės plastikos memorialiniu reljefu. Kuriant šią skulptūrinę sieną naudojamas realistiškas medžio kamieno motyvas (bunkerių, miško simbolis) ir sukilėlių bei partizanų slapyvardžiai. Likusi kalvos dalis susijungtų su aikšte ir pratęstų aikštės pievas bei takus, taip papildydama ir paįvairindama esamą kraštovaizdį.
Algimantas Lelešius
Algimanto Lelešiaus siūlomas memorialas – devynių nedidelių baseinėlių kompozicija, išsidėsčiusi visame aikštės plote Vyčio kryžiaus forma. Kiekvienas iš devynių akcentų šiame projekte simbolizuoja vieną Lietuvos valstybingumo šimtmetį, pradedant tryliktuoju ir baigiant dvidešimt pirmuoju amžiumi. Žiemą, išjungus fontanus, šie baseinėliai taptų antspaudus primenančiais skulptūriniais reljefais – savarankiškais memorialiniais architektūriniais akcentais.
Darius Žiūra
Dariaus Žiūra siūlo kiekvienam norinčiam įsiamžinti garbės sargyboje, tylos minute pagerbiant žuvusiųjų ir kovojusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą. Lukiškių aikštėje būtų įrengtas architektūrinis ansamblis iš dviejų elementų – vieno atviro, skirto ritualui, ir kito – uždaro, su patalpos gilumoje įrengtu amžinosios garbės sargybos ekranu, matomu per pagarbų atstumą. Šiame ekrane bei specialiame projekto tinklapyje būtų be perstojo vienas po kito rodomi šioje garbės sargyboje stovintys žmonės – anksčiau nusifilmavusių dalyvių portretai.
Parengta pagal LT Kultūros ministerijos informaciją.
Senis
( 2017-11-03 )
Man atrodo, kad esant dabartinei situacijai perspektyviausias T, Grunskio ir aexn pasiūlymas talpinti laisvės aukurą, partizanų ir žuvusių karių vietas, arčiau prie prospekto, tačiau išreiškiant visas tris temas vienu apibendrinančiu kūriniu (kaip S. Kuzmos „Pieta“ Antakalnio kapinėse ar pagaliau Pirčiupio „Motina“). Nepritarčiau paversti aikštę postmoderniškomis kapinėmis.
Mano amžiaus vilniečiams nemalonus siūlymas buv. Lenino vietoje statyti Lietuvos simbolį – Vytį, nors jį materializavus jis bus jau ne Vytis, o žirgas, kurių Europoje, virš šimto, o ir Vilniuje antras. Postmodernistiniai sprendimai šioje vietoje abejotini.
buna
( 2017-10-09 )
Turime rinkinį dekoratyvinių kompozicijų, kurios galėtų papuošti bet kurį rajono centrą. Jeigu šia kūryba bandoma suformuoti pagrindinę valstybės aikštę, tai iš esmės niekas apart nuovargio čia nėra demonstruojamas. Net Vyčio komanda iš baimės vaizuoda stiklinį vaikiško mastelio arkliuką, tinkamą nebent Landsbergienės vaikų darželiui.
Neviltis vizualizuota, ačiū. Kas toliau?
sod
( 2017-10-08 )
liūdna..
stepas
( 2017-10-08 )
Kol AGREGORAS sėdi trolių stotelėje, TERA INKOGNITA derėtų palikti ramybėje
Kur pamatyti
( 2017-10-08 )
visus projektus? Labai įdomus turėtų būti Žilvino Kampino projektas. Jei jau jis nepakliuvo tarp laimėtojų, tai bent nete jį parodytų.
Anonimas
( 2017-10-07 )
laimes tie kurie numatyti laimeti, o projektu kokybe, kitos emocijos niekam niekada nerupejo ir nerupes, metas tai isisamoninti – siulau nustoti dalyvauti tokiuose konkursuose , nors t.grunskio darbas …tik mazai matosi
PP
( 2017-10-06 )
Pilotas, geriau parašykit apie Kauno kongresų rūmų konkursą, ten bent virš šimto pojektų buvo.
Anonimas
( 2017-10-05 )
Visiška, absoliuti impotencija. Niekas nebuvo Europoje, nežino, kas yra aikštė?
Julijus
( 2017-10-05 )
Karaliau, pirmiausia parodyk ir savo projektą, kuris dalyvavo to paties konkurso pirmame etape. Parodyk kokį Š. pats bandei prastumti, o tada lok ant konkurentų.
h20
( 2017-10-04 )
turint omenyje, kad tai turbut antra pagal svarba valstybes aikste… ir sugalvok tu man projekta su „dviem troleibuso stotelemis“, jonvabalynu, kazkokiu neaiskiu simboliu kratiniu ant grindinio… kazkoks minties skurdas…. gal geriau tiesiog pastatykit Vycio skulptura, bet ar sugebesit zirga teisingai nulipdyti – stai kur klausimas…
Bonifacas
( 2017-10-04 )
Liūdnai
mnmn
( 2017-10-04 )
rafinuotas pasityciojimas is lasives kovu tesiasi