ARCHITEKTŪROS ĮSTATYMAS ATEINA: Liepos 1-ąją svajonė gali išsipildyti

Architektūros įstatymas, kurio laukta daugiau nei dešimtmetį, galų gale išriedėjo į finišo tiesiąją, o jo įsigaliojimas numatytas Liepos 1-ąją, Architektų dienos proga. Įstatymas oficialiai užregistruotas laukiančių patvirtinimo įstatymų rikiuotėje prieš savaitę.

Kaip žinia, Architektūros įstatymas nuėjo ilgą ir nenuobodų kelią iki Seimo plenarinių posėdžių lentynos. Anot pirmojo Lietuvos Architektų rūmų pirmininko Vytauto Dičiaus, buvo metas, kai iš Architektūros įstatymo aukštuose kabinetuose buvo atvirai juokiamasi, o jį teikiantys architektų atstovai vadinti nekonstruktyviais naivuoliais.
Tačiau stiprėjant architektų savivaldai (Architektų rūmams) ir palankiau susiklosčius konjunktūrai, Architektūros įstatymas sulaukė pritarimo Aplinkos ministerijoje bei Seimo Aplinkos apsaugos komitete. Nors komiteto nariai išsakė nemažai redakcinių pastabų dėl Architektūros įstatymo, galiausiai jam pritarė bendru sutarimu. Posėdyje dalyvavo Kęstutis Mažeika (komiteto pirmininkas), Simonas Gentvilas, Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Rimantas Sinkevičius, Virginija Vingrienė.
Pristatyti Architektūros įstatymą plenariniame Seimo posėdyje pavesta Simonui Gentvilui.
Architektų bendruomenė tarsi ir suvokia Architektūros įstatymo būtinumą, tačiau įvairių pastabų ir replikų jo atžvilgiu nestinga.
Lietuvos Architektų rūmų pirmininkė Daiva Bakšienė sako, kad diskusijai apie įstatymą laiko buvo pakankamai. LAR kvietė teikti nuomones ir pasiūlymus, tačiau jų sulaukta nedaug – Kraštovaizdžio sąjunga pageidavo įtvirtinti kraštovaizdžio architekto statusą ir veiklos lauką, Vilniaus visuomeninė architektūros komisija pateikė radikalius įstatymo keitimo siūlymus.
Anot D.Bakšienės į abu pasiūlymus atsižvelgti šį kartą nebuvo galimybės, nes, pirmu atveju, įstatyme numatyta bendra, holistinė, architekto profesija, o antru atveju – pasiūlyti pokyčiai buvo pernelyg radikalūs visos įstatymo sąrangos atžvilgiu.
„Dabar svarbiausia, kad Architektūros įstatymas būtų galų gale priimtas ir pradėtų veikti paraleliai su Architektų rūmų įstatymu. Nes tik šis darnus tandemas gali užtikrinti kokybišką architekto profesijos funkcionavimą moderniame architektūros lauke. Dėl smulkių redakcinių niuansų tikrai neverta gaišti laiko dabar, nes, tik pradėjus abiems esminiams įstatymams veikti pamatysime jų privalumus ir trūkumus. Tuomet ir galėsime juos racionaliai tobulinti, remdamiesi praktika, o ne spėlionėmis ar prognozėmis“,- sakė LAR pirmininkė portalui PILOTAS.LT.
Anot D.Bakšienės, reali ir pilnavertė architektų savivalda be Architektūros įstatymo nėra įmanoma.

LIETUVOS RESPUBLIKOS ARCHITEKTŪROS ĮSTATYMAS

I SKYRIUS: BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir tikslai
1. Šio įstatymo tikslas – reglamentuoti architektūros srities visuomeninius santykius, siekiant išsaugoti sukurtą ir kurti tinkamos kokybės, su krašto savitumu ir kultūra darnią, viešuosius interesus atspindinčią, išliekamąją vertę turinčią aplinką.
2. Šis įstatymas taip pat nustato architektų rengimo, architektų kvalifikacijos, architektų veiklos vykdymo reikalavimus, sąlygas ir tvarką, architektų teises ir pareigas, architektų veiklai ir veiklos rezultatams taikomus kokybės reikalavimus.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Architektūra – funkcinis, erdvinis ir vizualiai suvokiamas meninis statinių, urbanistinių kompleksų ir kraštovaizdžio formavimas.
2. Architektas – fizinis asmuo, turintis šiame įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkantį išsilavinimą.
3. Atestuotas architektas – architektas, turintis architekto kvalifikacijos atestatą.
4. Architekto profesinė patirtis – architekto kvalifikacijos atestatui gauti reikalinga patirtis, įgyjama vykdant architekto veiklą.
5. Urbanistika – architektūros šaka, kurios pagrindiniai objektai – urbanizuotų (urbanizuojamų) teritorijų, urbanistinių kompleksų erdvinė aplinka, urbanistinė struktūra, urbanistinė erdvė ir ją formuojantys užstatymo sprendiniai.
6. Urbanistinė struktūra – gyvenamųjų vietovių struktūrinių elementų išdėstymo ir funkcionavimo ypatumų visuma.
7. Urbanistinė erdvė – tam tikras kultūrines, socialines, ekonomines funkcijas turinti žmogaus sukurta erdvė, apibūdinama meniniais erdvės formavimo principais ir parametrais.
8. Urbanistinė idėja – grafiškai, vizualiai atvaizduoti meniniai urbanistinės struktūros ir urbanistinės erdvės formavimo sprendiniai, pateikiami teritorijų planavimo dokumentuose.
9. Architektūrinė idėja – grafiškai, vizualiai atvaizduoti meniniai statinio architektūros sprendiniai, pateikiami statinio projekte.
10. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme.

II SKYRIUS: ARCHITEKTŲ VEIKLA IR JOS VYKDYMO PAGRINDAI

3 straipsnis. Architektų veiklos principai ir viešasis interesas vykdant architektų veiklą
1. Architektų veikla grindžiama šiais pagrindiniais principais:
1) architektūros reikšmės šalies kultūrai paisymo; tai reiškia, kad turi būti atsižvelgiama į šalies kultūrai svarbų architektūros vaidmenį prisidedant prie valstybės įvaizdžio formavimo, žmonių gyvenimo kokybės;
2) darnaus vystymosi; tai reiškia, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad architektūra, apimdama kūrybą ir inovacijas, prisideda prie darnios valstybės ir žmonių aplinkos kūrimo, yra svarbi ekonomikos ir socialinių santykių raidai;
3) pagarbos kolegoms; tai reiškia pagarbą gyvųjų ir mirusiųjų kolegų autoriaus teisėms, neatsižvelgiant į laiką ir aplinkybes, kada tos teisės buvo įgytos;
4) atsakomybės; tai reiškia, kad turi būti prognozuojami ir vertinami galimi veiklos padariniai ir įsisąmoninama veiklos svarba, atsižvelgiant į viešąjį interesą;
5) meistriškumo; tai reiškia, kad naudojantis žiniomis ir gebėjimais turi būti siekiama geriausio galutinio veiklos rezultato;
6) atvirumo ir skaidrumo; tai reiškia, kad turi būti bendradarbiaujama su kitų sričių specialistais ir suinteresuotais asmenimis, visuomenė informuojama ir konsultuojama, užtikrinamas visuomenės dalyvavimas projektuojant statinius, urbanistinius kompleksus ir kraštovaizdį.
2. Viešasis interesas vykdant architektų veiklą apima:
1) architektūros kokybę, užtikrinančią žmogaus sveikatai ir gerovei palankią aplinką, atsižvelgiant į jos fizinius, psichologinius, socialinius ir estetinius veiksnius;
2) statinių derinimą prie aplinkos, gamtinio ir urbanistinio kraštovaizdžio puoselėjimą, nekilnojamojo architektūrinio, urbanistinio ir etnokultūrinio paveldo išsaugojimą;
3) visuomeninių, valstybės, savivaldybių bendruomenių ir privačių interesų derinimą, pagrįstą objektyviais asmenų, jų grupių, valstybės ir savivaldybių institucijų ir savivaldybių bendruomenių poreikiais;
4) kitus teisėtus asmens ar asmenų grupės interesus, atspindinčius ir reiškiančius Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytas ir saugomas pamatines visuomenės vertybes.

4 straipsnis. Architektų veikla
Architektai gali:
1) rengti šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus vadovaujant atestuotam architektui;
2) projektuoti viešąsias erdves, kraštovaizdį ir urbanistines struktūras;
3) projektuoti želdynus;
4) projektuoti interjerą;
5) kurti architektūros elementų ir objektų dizainą;
6) vykdyti architektūros mokslinę ir (arba) pedagoginę veiklą;
7) atlikti architektūros ekspertinį vertinimą;
8) vykdyti kitą įstatymuose numatytą veiklą.

5 straipsnis. Architektų pareigos
Architektai privalo:
1) laikytis šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių veiklą, kurią turi teisę vykdyti architektai, reikalavimų;
2) kelti savo profesinę kvalifikaciją;
3) vadovautis šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytais architektų veiklos principais ir šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytais architektūros kokybės kriterijais;
4) nusišalinti nuo veiklos ar darbo, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai gali išreikšti nepagarbą ir daryti neigiamą įtaką architektūrai, žmonėms, visuomenei, kultūrai ir architekto profesinei reputacijai;
5) užtikrinti viešojo intereso įgyvendinimą;
6) laikytis Lietuvos Respublikos architektų rūmų patvirtinto Architektų profesinės etikos kodekso reikalavimų.

6 straipsnis. Architektų rengimo reikalavimai
1. Architektas turi būti baigęs ne trumpesnes kaip penkerių metų (ne mažiau kaip 300 studijų kreditų apimties) universitetines architektūros krypties nuolatinės formos studijas ir įgijęs atitinkamą magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją.
2. Aukštoji mokykla, vykdanti universitetines architektūros krypties studijas, turi užtikrinti, kad studentai studijų metu įgytų Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme nustatytų žinių, gebėjimų ir įgūdžių.

7 straipsnis. Architekto kvalifikacija
1. Teisę vykdyti atestuoto architekto veiklą patvirtina architekto kvalifikacijos atestatas.
2. Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje įgyta architekto profesinė kvalifikacija pripažįstama vadovaujantis Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais. Kitose užsienio valstybėse įgyta architekto profesinė kvalifikacija pripažįstama kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
3. Architektai, kurių profesinė kvalifikacija pripažinta pagal Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymą, teisę turi šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytuose įstatymuose nustatytais atvejais vykdyti šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytą veiklą.

8 straipsnis. Atestuotų architektų veikla
1. Atestuoti architektai, be šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytos veiklos, turi teisę vykdyti šią veiklą:
1) Statybos įstatyme nustatytais atvejais rengti statinio projektus, vadovauti statinio statybos techninės veiklos pagrindinėms sritims (eiti statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo pareigas);
2) Teritorijų planavimo įstatyme nustatytais atvejais rengti teritorijų planavimo dokumentus, vadovauti teritorijų planavimo dokumentų rengimui;
3) Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme nustatytais atvejais vykdyti su nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga susijusią veiklą: rengti tvarkybos darbų projektus ir vadovauti tvarkybos darbų projektavimui, eiti nekilnojamojo kultūros paveldo statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo pareigas, rengti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui;
4) Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme nustatytais atvejais rengti saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir vadovauti saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui.
2. Atestuoti architektai profesinės veiklos dokumentuose, kuriuose rašomas vardas ir pavardė, turi nurodyti kvalifikaciją „atestuotas architektas“ ir architekto kvalifikacijos atestato numerį.

9 straipsnis. Architekto kvalifikacijos atestato įgijimo sąlygos
1. Architektai, siekiantys įgyti architekto kvalifikacijos atestatą, turi atitikti šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytuose įstatymuose nustatytus kvalifikacinius ir profesinės patirties reikalavimus.
2. Lietuvos Respublikos architektų rūmai šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytuose įstatymuose nustatytais atvejais, tvarka ir terminais neterminuotam laikui išduoda architekto kvalifikacijos atestatus, taip pat keičia, sustabdo ar panaikina architekto kvalifikacijos atestatų galiojimą, panaikina architekto kvalifikacijos atestatų galiojimo sustabdymą.
3. Architekto kvalifikacijos atestate nurodoma konkreti atestuoto architekto veikla, kurią gali vykdyti atestuotas architektas.
4. Architekto kvalifikacijos atestatą privaloma įgyti iki atestuoto architekto veiklos pradžios.
5. Architekto kvalifikacijos atestatą įgijęs asmuo privalo kelti architekto kvalifikaciją šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytuose įstatymuose nustatytais atvejais ir sąlygomis.
6. Lietuvos Respublikos architektų rūmai duomenis apie architekto kvalifikacijos atestatų išdavimą, architekto kvalifikacijos atestatų keitimą, architekto kvalifikacijos atestatų galiojimo sustabdymą, architekto kvalifikacijos atestatų galiojimo sustabdymo panaikinimą ir architekto kvalifikacijos atestatų galiojimo panaikinimą pateikia Lietuvos Respublikos architektų rūmų interneto svetainėje ir Licencijų informacinėje sistemoje.
7. Tais atvejais, kai architektas, vadovaujamas atestuoto architekto, rengia šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus, už šių dokumentų rengimą atsako atestuotas architektas.

10 straipsnis. Savivaldybių vyriausiųjų architektų kvalifikaciniai reikalavimai ir kompetencija
1. Savivaldybių administracijų valstybės tarnautojais, atliekančiais savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas (toliau – savivaldybės vyriausiasis architektas), turi teisę būti asmenys:
1) turintys šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą išsilavinimą;
2) turintys bent viename iš šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų įstatymų nustatytą profesinę patirtį;
3) išmanantys teritorijų planavimą, statinių projektavimą, statybą, teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.
2. Savivaldybės teritorijoje savivaldybės vyriausiasis architektas atlieka šias funkcijas:
1) dalyvauja Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka rengiant savivaldybės bendrąjį planą, savivaldybės dalies bendrąjį planą, ar detaliuosius planus;
2) vadovaudamasis teritorijų planavimą ir statinių projektavimą reglamentuojančiais teisės aktais, raštu pritaria projektiniams pasiūlymams ir teritorijų vystymo koncepcijoms;
3) kai šiame įstatyme nurodytų objektų planavimo ar projektavimo atvejais rengiami architektūriniai konkursai geriausiai statinio architektūrinei ir urbanistinei idėjai atrinkti, derina konkurso sąlygas, jeigu jos neprieštarauja šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytiems konkursų rengimo tikslams ir architektūros kokybės siekiui, atsižvelgdamas į šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytus architektūros kokybės kriterijus, ir dalyvauja pasiūlytų idėjų vertinimo komisijoje;
4) atlieka kitas šiame ir kituose veiklą, kurią turi teisę vykdyti architektai, reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytas funkcijas architektūros, teritorijų planavimo ir statybos srityse, sprendžia su architektūra susijusius teritorijų funkcinio, erdvinio ir meninio aplinkos formavimo klausimus.
3. Savivaldybių administracijų direktoriai turi užtikrinti ir atsako už tai, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytas funkcijas atliktų šio straipsnio 1 dalyje nurodyti savivaldybių vyriausieji architektai.

III SKYRIUS: ARCHITEKTŪROS KOKYBEI TAIKOMI REIKALAVIMAI

11 straipsnis. Architektūros kokybės kriterijai
Architektūros kokybės kriterijai yra šie:
1) urbanistinis integralumas;
2) atitiktis darnaus vystymosi principui;
3) statybos ir kuriamos aplinkos kokybė (ergonomiškumas), ilgaamžiškumas;
4) inovatyvumas (naujų technologijų, medžiagų, architektūrinių, urbanistinių sprendimų panaudojimas);
5) nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimas;
6) aplinkos pritaikymas visiems visuomenės nariams – projektavimo visiems (universalaus dizaino) principų taikymas, užtikrinant žmonių srautų judumą ir projektuojamų objektų prieinamumą (pasiekiamumą);
7) vientisa architektūrinė idėja;
8) funkcionalios pastato struktūros kūrimas;
9) estetika;
10) sprendimų racionalumas, įvertinus statinio projektavimo ir projekto realizavimo kainos santykio optimalumą.

12 straipsnis. Statinio architektūrinės ir urbanistinės idėjos
1. Dėl šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytų objektų rengiami projektiniai pasiūlymai statinio architektūrinei idėjai išreikšti. Dėl šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų objektų teritorijos vystymo koncepcijai suformuoti išreiškiama urbanistinė idėja. Projektinius pasiūlymus, teritorijos vystymo koncepciją turi pasirašyti atestuotas architektas kartu su bendraautoriais.
2. Projektiniai pasiūlymai dėl statinių, kuriems 50 ir daugiau metų ir kuriuos numatyta griauti siekiant statyti naują statinį arba numatyta rekonstruoti, kai jų griovimui ar rekonstravimui raštu prieštarauja suinteresuotos visuomeninės organizacijos (organizacijos, atstovaujančios visuomenei ar jos daliai, kuriai daro arba gali daryti poveikį veiksmai (sprendimai) ar neveikimas architektūros srityje arba kuri yra suinteresuota architektūros vystymu), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka derinami tik gavus nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos išvadą, kad šiems pastatams nereikalinga teisinė apsauga. Apie numatomą šių statinių projektavimą ir visuomenės dalyvavimą svarstant projektinius pasiūlymus informuojama vadovaujantis Statybos įstatymu.
3. Projektiniai pasiūlymai dėl statinių, kuriuos numatyta griauti siekiant statyti naują statinį arba numatyta rekonstruoti ir kurių griovimui ar rekonstravimui raštu prieštarauja suinteresuotos visuomeninės organizacijos (organizacijos, atstovaujančios visuomenei ar jos daliai, kuriai daro arba gali daryti poveikį veiksmai (sprendimai) ar neveikimas architektūros srityje arba kuri yra suinteresuota architektūros vystymu), aplinkos ministro nustatyta tvarka derinami, tik gavus regioninės architektūros tarybos ekspertų rekomendaciją pritarti šiems pasiūlymams. Apie numatomą šių statinių projektavimą ir visuomenės dalyvavimą svarstant projektinius pasiūlymus informuojama vadovaujantis Statybos įstatymu. Rekomendacijoje pateiktos išvados įvertinamos rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus.
4. Projektiniai pasiūlymai ir teritorijos vystymo koncepcija aplinkos ministro nustatyta tvarka teikiami savivaldybės vyriausiajam architektui pritarti.
5. Projektiniai pasiūlymai yra vienas iš dokumentų, kuriuo rekomenduojama vadovautis nustatant statinio projektavimo kainą.

13 straipsnis. Architektūrinių konkursų organizavimas
1. Architektūriniu, urbanistiniu, valstybiniu ar viešojo intereso požiūriu reikšmingų objektų planavimo ar projektavimo atvejais turi būti rengiami architektūriniai konkursai (toliau – konkursas), skirti geriausiai statinio architektūrinei idėjai, pateikiamai projektiniuose pasiūlymuose, ir (ar) urbanistinei idėjai, pateikiamai teritorijos vystymo koncepcijoje, išreikšti. Konkursai rengiami vadovaujantis šio įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų, kuriuose numatytas reikalavimas tokius konkursus rengti, nuostatomis. Konkursų tikslas – siekti šių objektų architektūros kokybės, optimalaus kokybės ir kainos santykio.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais objektais pripažįstami:
1) miestų teritorijų vystymo bendrosios kryptys;
2) miestų ir miestelių plėtrai ir savitumo išsaugojimui reikšmingų jų teritorijos dalių erdvinio vystymo kryptys;
3) statiniai (išskyrus požeminius statinius, kuriuose žmonės negyvena ir nuolatos nedirba) miestų ir miestelių senamiesčiuose ar jų istorinėse dalyse, registruotuose Kultūros vertybių registre, ar centrinėse miestų dalyse, taip pat statiniai, kurių atsiradimas darys poveikį miesto ar miestelio istoriškai susiklosčiusiai urbanistinei erdvinei struktūrai ir aplinkos formavimui;
4) valstybę, savivaldybes ir miestus reprezentuojanti architektūra Lietuvoje ir užsienio šalyse (paviljonai, ekspozicijos tarptautinėse parodose, valstybės diplomatinės atstovybės ir kita);
5) restauruojami ir (ar) pritaikomi bei atkuriami nekilnojamojo kultūros paveldo objektai (statiniai) arba rekonstruojami ir statomi nauji statiniai kultūros paveldo objektų teritorijose;
6) statiniai teritorijų planavimo dokumentuose numatytais atvejais.
3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems objektams planuoti ar projektuoti Viešųjų pirkimų įstatyme apibrėžtos perkančiosios organizacijos, pirkdamos teritorijų planavimo ar statinio projektavimo paslaugas, turi vykdyti projektų konkursus, skirtus statinio architektūrinei idėjai ar urbanistinei idėjai išreikšti, vadovaudamosi Viešųjų pirkimų įstatymu.
4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems objektams projektuoti subjektai, kurie neatitinka Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytos perkančiosios organizacijos apibrėžties, siekdami įsigyti statinio projektą, turi vykdyti konkursus, skirtus statinio architektūrinei idėjai išreikšti. Šių konkursų organizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos architektų rūmai, suderinę su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.
5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyti subjektai, vykdydami konkursus, privalo pagal Lietuvos Respublikos architektų rūmų nustatytą tvarką parengti konkurso sąlygas ir iki konkurso pradžios raštu jas suderinti su Lietuvos Respublikos architektų rūmais. Lietuvos Respublikos architektų rūmai konkurso sąlygas derina, jeigu jos neprieštarauja šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems konkursų rengimo tikslams ir architektūros kokybės siekiui, atsižvelgdami į šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytus architektūros kokybės kriterijus.
6. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti konkursai negali būti rengiami kartu su statybos rangos konkursais.

14 straipsnis. Architektūros plėtros kryptys
1. Architektūros plėtros tikslas – aukšta architektūros kokybė, lemianti gerovę užtikrinančią, darnią valstybės ir žmonių aplinką, skatinanti ekonomikos augimą ir kultūrinę pažangą, gerinanti valstybės įvaizdį.
2. Architektūros plėtros kryptys:
1) siekti geresnės visuomeninių pastatų architektūros kokybės;
2) skatinti privataus sektoriaus keliamus reikalavimus architektūros kokybei;
3) siekti architektūros kokybės ir efektyvios statybos darnos;
4) siekti inovatyvios architektūros, kuriančios sveiką, visuomenės gerovei palankią ir darnią aplinką;
5) planuojant teritorijas prioritetą skirti urbanistikos kokybei, statinių, gamtinio ir urbanistinio kraštovaizdžio dermei;
6) sudaryti geresnes Lietuvos architektūros propagavimo šalyje ir užsienyje sąlygas;
7) saugoti ir plėtoti nekilnojamąjį architektūrinį, urbanistinį ir etnokultūrinį paveldą;
8) skatinti Lietuvos architektų profesinę veiklą;
9) stiprinti visuomenės supratimą apie architektūros kokybės reikšmę;
10) stiprinti architektūros studijų kokybę.

IV SKYRIUS: VALSTYBĖS, SAVIVALDYBIŲ IR KITŲ INSTITUCIJŲ AR ĮSTAIGŲ KOMPETENCIJA ARCHITEKTŪROS SRITYJE

15 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybės institucijų kompetencija architektūros srityje
1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija:
1) laikydamasi šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytų architektūros plėtros krypčių, formuoja teritorijų planavimo, urbanistikos, architektūros ir statybos politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;
2) teikia rekomendacijas savivaldybėms architektūros srityje savivaldybės teritorijoje;
3) valstybės biudžeto, Europos Sąjungos finansinės paramos ir kitos gaunamos tarptautinės finansinės paramos lėšomis finansuoja šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytų architektūros plėtros krypčių įgyvendinimą;
4) suderinusi su Lietuvos Respublikos architektų rūmais, tvirtina statinių projektavimo ir teritorijų planavimo dokumentų rengimo darbų kainų skaičiavimo rekomendacijas;
5) atlieka kompetentingos institucijos funkcijas Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatyta tvarka pripažįstant užsienyje įgytas architektų profesines kvalifikacijas;
6) atlieka kitas šiame ir kituose architektų profesinę veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytas funkcijas.
2. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, formuodama kultūros paveldo politiką, vadovaujasi šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytomis architektūros plėtros kryptimis.
3. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, formuodama formaliojo ir neformaliojo švietimo politiką, vadovaujasi šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytomis architektūros plėtros kryptimis.

16 straipsnis. Savivaldybių kompetencija architektūros srityje
1. Savivaldybių tarybos:
1) užtikrina, kad tvirtinami savivaldybių strateginio planavimo dokumentai būtų rengiami atsižvelgiant į šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytas architektūros plėtros kryptis, kitas šio įstatymo nuostatas;
2) pagal jų kompetencijai priskirtas funkcijas, apimančias architektūros plėtrą, tvirtina savivaldybių biudžetų asignavimus, atsižvelgdamos į šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytų architektūros plėtros krypčių įgyvendinimą savivaldybių teritorijose.
2. Savivaldybės administracijos direktorius ir kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai, vadovaudamiesi savivaldybės strateginio planavimo dokumentais, planuoja šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytų architektūros plėtros krypčių įgyvendinimo savivaldybės teritorijoje priemones ir jas įgyvendina.
3. Savivaldybių institucijos, atlikdamos jų kompetencijai priskirtas funkcijas architektūros srityje, vadovaujasi šiuo įstatymu, kitais teisės aktais.
4. Šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodytų objektų planavimo ar projektavimo atvejais savivaldybės administracijos direktorius teikia Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Lietuvos Respublikos architektų rūmams ir regioninėms architektūros taryboms šių institucijų prašomą informaciją:
1) apie savivaldybės institucijų pagal kompetenciją nagrinėjamus fizinių ir (arba) juridinių asmenų pateiktus dokumentus, susijusius su sprendiniais architektūros, teritorijų planavimo, statybos ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityse;
2) apie savivaldybės institucijų pagal kompetenciją priimtus administracinius aktus architektūros, teritorijų planavimo, statybos ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityse, kurie nėra privalomai skelbiami pagal teisės aktus;
3) reikalingą šiame įstatyme nustatytoms valstybės funkcijoms architektūros srityje įgyvendinti.

17 straipsnis. Architektų profesinė savivalda
Architektų profesinę savivaldą įgyvendina ir architektų profesiniams interesams atstovauja viešasis juridinis asmuo – Lietuvos Respublikos architektų rūmai. Rūmai veikia pagal Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymą, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, Civilinį kodeksą ir kitus teisės aktus.

18 straipsnis. Regioninės architektūros tarybos
1. Architektūros, teritorijų planavimo, nekilnojamojo kultūros paveldo sričių ir kitiems su architektūra susijusiems klausimams nagrinėti, rekomendacijoms teikti ir pasiūlymams valstybės ir savivaldybių institucijoms, priimančioms su architektūra susijusius sprendimus, teikti, taip pat architektūros kokybei vertinti steigiamos regioninės architektūros tarybos.
2. Regioninės architektūros tarybos sudaromos teritoriniu principu Lietuvos Respublikoje arba Lietuvos Respublikos architektų rūmų sprendimu – dviejose ar daugiau Lietuvos Respublikos teritorijos dalių.
3. Regioninę architektūros tarybą sudaro ne mažiau kaip 13 narių, skiriamų 3 metams. Iš jų:
1) ne mažiau kaip 7 nariai išrenkami visuotiniame Lietuvos Respublikos architektų rūmų susirinkime iš Lietuvos Respublikos architektų rūmų narių;
2) vieną narį architektą skiria Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija;
3) vieną narį architektą skiria Lietuvos Respublikos kultūros ministerija;
4) po vieną narį, baigusį universitetines architektūros krypties studijas ir vykdantį nuolatinę mokslinę pedagoginę architektūros srities veiklą, skiria Lietuvos Respublikos universitetinės aukštosios mokyklos, vykdančios architektūros krypties studijų programas;
5) vienas narys išrenkamas visuotiniame Lietuvos architektų sąjungos suvažiavime iš Lietuvos architektų sąjungos narių;
6) vieną narį skiria Lietuvos savivaldybių asociacija.
4. Regioninės architektūros tarybos nuostatus ir sudėtį tvirtina Lietuvos Respublikos architektų rūmų taryba. Regioninės architektūros tarybos nariai išsirenka tarybos pirmininką.
5. Regioninės architektūros tarybos atlieka šias funkcijas:
1) teikia valstybės ir savivaldybių institucijoms rekomendacijas dėl teritorijų planavimo dokumentų, architektūrinių, nekilnojamojo kultūros paveldo bei šiame įstatyme nurodytų objektų projektinių pasiūlymų, architektūrinių ir urbanistinių idėjų sprendinių, statinių projektų, statinių architektūros atitikties architektūros kokybės reikalavimams ir kitais architektūros kokybės klausimais;
2) suinteresuotų asmenų prašymu ar savo iniciatyva teikia išvadas ir pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, projektinių pasiūlymų, architektūrinių ir urbanistinių idėjų sprendinių, statinių projektų sprendinių atitikties architektūros kokybės reikalavimams ir kitais architektūros kokybės klausimais;
3) bendradarbiauja su architektų profesinėmis asociacijomis, atitinkamomis užsienio valstybių ir tarptautinėmis institucijomis bei organizacijomis;
4) teikia Lietuvos Respublikos architektų rūmams savo veiklos metines ataskaitas;
5) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose veiklą, kurią turi teisę vykdyti architektai, reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas.
6. Regionines architektūros tarybas techniškai aptarnauja ir jų darbą organizuoja Lietuvos Respublikos architektų rūmai regioninės architektūros tarybos veiklos nuostatuose nustatyta tvarka.
7. Regioninės architektūros tarybos turi teisę iš savo narių sudaryti ad hoc arba nuolatines komisijas konkretiems klausimams nagrinėti ar specialiems tarybos uždaviniams ir funkcijoms įgyvendinti ir nustatyti jų funkcijas, darbo organizavimo ir sprendimų priėmimo tvarką. Prireikus regioninės architektūros tarybos savanoriškais pagrindais gali pasitelkti kitų specialistų ir ekspertų.
8. Regioninės architektūros tarybos su jų veikla susijusius klausimus nagrinėja ir sprendimus priima periodiškai šaukiamuose susirinkimuose regioninės architektūros tarybos veiklos nuostatuose nustatyta tvarka.

V SKYRIUS: VIEŠOJO INTERESO GYNIMAS IR ATSAKOMYBĖ UŽ ŠIO ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS

19 straipsnis. Viešojo intereso gynimas
Kai yra pagrindas manyti, kad, vadovaujantis šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, buvo pažeistas viešasis interesas vykdant architekto veiklą, Lietuvos Respublikos architektų rūmai dėl viešojo intereso gynimo turi teisę kreiptis į teismą.

20 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus
Asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

VI SKYRIUS: BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

21 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. liepos 1 d.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos architektų rūmai iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
3. Asmenų, baigusių ar pradėjusių universitetines architektūros studijas Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose iki šio įstatymo įsigaliojimo, rengimas prilyginamas architektų rengimui pagal šiame įstatyme nustatytus reikalavimus.
4. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai netaikomi savivaldybių vyriausiesiems architektams, pradėjusiems eiti šias pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo.
5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo išduoti architekto kvalifikacijos atestatai patvirtina šiame įstatyme nustatytą architekto kvalifikaciją – atestuotas architektas.

Įstatymą teikia: Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika.
Foto: © pilotas.lt