PILOTAS.LT prieš dar penkerius metus rašė apie Kauno savivaldybės Žemuosiuose Šančiuose suplanuotą „buldozerinę estetiką“. Miesto valdžios planai išilgai Nemuno išasfaltuoti magistralinę gatvę tuomet tiesiog šokiravo tiek vietos bendruomenę, tiek ir miesto architektūros specialistus. Nepaisant kritikos bejausmei pakrantės urbanizacijai bei aktyvių vietos bendruomenės protestų, Nemuno pakrantėje ką tik prasidėjo paruošiamieji gatvės asfaltavimo darbai, kertami medžiai…
UNIKALŲ SANTYKĮ SU GAMTA IŠSAUGOJO IR PER SOVIETMETĮ
Nemuno pakrantė Žemuosiuose Šančiuose – savotiška gamtos ir saikingos urbanistikos oazė, kurioje glaudaus gyventojų santykio su gamta nesugebėjo užgniaužti nei sovietmečiu krantinėje iškilę keli daugiabučiai, nei keli vėlesni lokalūs „kapitalistinės urbanistikos“ proveržiai. Skirtingai nei kitose Kauno rajonuose, miestas į krantinę čia atsiremia daugiausia akligatviais, o išilginė upei gatvelė labiau primena kaimo keliuką, nei didmiesčio transporto arteriją. Čia upės nuo miesto vis dar neatkerta gatvių bei parkavimo aikštelių asfaltas, krantine pralekiančio transporto triukšmas bei išmetamųjų dujų dūmai. Ir tai yra unikalu. Ko gero, tai vienintelė vieta Kaune, kur upė nuo gyvenamosios teritorijos nėra atskirta gatve.
Savo vietos savitumą branginantys šančiškiai laisvalaikį nuo seno leidžia Nemuno pakrantėje prie vandens. Pamėgę jie ir tylius pasivaikščiojimus palei Nemuną, pasisėdėjimus vietos pušinėliuose ar tiesiog ant pakrantės suoliukų. Taigi nenuostabu, jog vietos bendruomenė iš karto ryžtingai ėmė priešintis brutalioms Nemuno pakrantės asfaltavimo ir betonavimo užmačioms.
TRAKTUOJA KAIP „INFRASTRUKTŪROS PAGERINIMO“ PROJEKTĄ
Naują gatvę palei Nemuną Žemuosiuose Šančiuose sumaniusi nutiesti Kauno savivaldybė, pastaruosius pertvarkymus traktuoja kaip savo eilinį „infrastruktūros pagerinimo“ projektą, todėl bendruomenė netruko susilaukti palaikymo ir iš architektūros ir urbanistikos specialistų, mokslininkų. Architektūros prof. Kęstutis Zaleckis net atliko Šančių tyrimus pagal Kauno erdvės sintaksės modelį.„Gatvės veikia kaip simbolinės sienos, atskiriančios šonines teritorijas. Jos ne jungia, o skaldo. Šiuo metu pagreitį įgaunantys naujojo urbanizmo principai kaip tik išskiria atvirų krantinių reikšmę miestams. Pasak jų, krantinės turi būti patogios prieiti visų pirma pėstiesiems, o ne transportui, taip pat jame turi būti įvairių veiklų, užsiėmimų. Realiai tokių įveiklintų krantinių Kaune neturime. Panašiausia vieta – Nemuno krantinė senamiestyje prie amfiteatro“, – pažymėjo mokslininkas.
Gatvės projektą net kelis kartus sukritikavo ir Kauno regioninės architektų tarybos (RAT) ekspertai. Visgi projektų autorių padaryti poslinkiai akivaizdžiai per maži. Pasigendama ir kompleksinio požiūrio į Žemųjų Šančių plėtrą.
Nepaisant visuomenės nepasitenkinimo ir specialistų kritikos, gatvės įrengimo darbus Nemuno krantinėje, Žemuosiuose Šančiuose ką tik nutartą pradėti. PILOTAS.LT žiniomis, už 6,1 mln. eurų juos čia atliks AB „Kauno tiltai“.
VALDININKŲ RŪPINIMASIS – TIK NUOGA DEKLARACIJA
Žemuosiuose Šančiuose Nemuno krantinės rekonstrukciją (projektuotojai „Giedraitis & architektai“, „URBAN LINE“; SPV V.Aleksandrovas, arch. R.Giedraitis) Kauno savivaldybė žada vykdyti etapais. Juose greta suplanuotos gatvės su šaligatviu ir dviračių taku numatytas ir įvairių laisvalaikio erdvių įrengimas: vaikų žaidimų, sporto, apžvalgos ir poilsio aikštelės, paplūdimio zona su visa reikiama infrastruktūra, vieta sezoninei kavinei ar net amfiteatrui. Teritorijoje taip pat suplanuotos parkavimo vietos, naujas apšvietimas ir mažoji architektūra. „Čia įrengsime modernią, žalią, humanišką ir, svarbiausia, visiems miestiečiams patogią erdvę“, – Kauno savivaldybės pranešime žada Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis. Vis dėlto valdininko minimas vietos bendruomenės interesų paisymas – tik nuogas deklaratyvus pareiškimas, miesto valdžios dialogas su Žemųjų Šančių bendruomene per visus šiuos projektavimo metus taip ir neįvyko.
Nepaisant neesminių pirminio gatvės projekto „pagerinimo korekcijų“ miesto savivaldybė ir toliau neketina rodyti pagarbos bei jautrumo nei vietos urbanistinei specifikai, nei pakrantės kraštovaizdžiui, nei pačiai vietos bendruomenei. O pastarosios pažangus požiūris į savo aplinką prieš kelerius metus buvo įvertintas net pačiu aukščiausiu tarptautiniu mastu. Jos urbanistinis projektas „Genius loci: urbanizacija ir pilietinė bendruomenė“ 2023 metais laimėjo prestižinį tarptautinį Naujojo europinio bauhauzo prizą. Tuo ji buvo pripažinta viena aktyviausių ir pažangiausių tokio tipo bendruomenių ne vien pačioje Lietuvoje ar regione, bet ir visoje Europoje.
VIETOS BENDRUOMENĖ TYLĖTI NEKETINA
Savaime aišku, kad Žemųjų Šančių bendruomenė Kauno miesto savivaldybės brutalioms ir nejautrioms Nemuno pakrantės asfaltavimo ir betonavimo užmačioms pritarti negali. PILOTAS.LT žiniomis, rankų sudėjus sėdėti neketinama, todėl bus priešinamasi ir toliau.
Parengta pagal Kauno m. savivaldybės, PILOTAS.LT ir socialinių tinklų informaciją.
Titulinė nuotrauka: socialinių tinklų (Jonas Silinge).
Kauno Šančiai iki šių dienų išlaikė glaudų santykį su gamtine pakrante ir Nemunu. Dabartinis pakrantės vaizdas Žemuosiuose Šančiuose. Foto: Almanto Bružo.
Prieš buldozerinę intervenciją Nemuno krante Žemųjų Šančių bendruomenė yra surengusi net kelias galingas akcijas. Vienos iš protesto akcijų Žemuosiuose Šančiuose momentas Foto: Darius Petrulis.
Nemuno krantinės rekonstrukcija Žemuosiuose Šančiuose, Kaune (SPV V.Aleksandrovas, arch. R.Giedraitis).
Nemuno krantinės rekonstrukcija Žemuosiuose Šančiuose, Kaune (SPV V.Aleksandrovas, arch. R.Giedraitis).
Nemuno krantinės rekonstrukcija Žemuosiuose Šančiuose, Kaune (SPV V.Aleksandrovas, arch. R.Giedraitis).
Nemuno krantinės rekonstrukcija Žemuosiuose Šančiuose, Kaune (SPV V.Aleksandrovas, arch. R.Giedraitis).
