Kauniečiai žino – nėra mieste ir ko gero nebus žymesnio statybininko už Antaną Butkų.
Nėra ir nebuvo žmogaus, kuris Kauną mylėjo, kaip savo kūdikį ir stengėsi jį auginti atsargiai, su meile ir viltimi, tikėdamas, kad užaugs miestas-milžinas. Miestas-magnetas. Miestas-legenda.
Antanas Butkus anksti neteko tėvo ir tapo našlaičiu. Baigus septynmetę mokyklą, vos 14-mečiui jam teko palikti gimtąją Žemaitiją ir kurtis pokario metais saugesniame Kaune. Čia 1964 baigė Politechnikumą, tapdamas kelių ir tiltų statybos specialistu, ir vos 18-os pradėjo dirbti statybose. A.Butkus po darbo, vakarais studijavo Kauno Politechnikos institute ir 1972-aisiais tapo tikru statybininku-inžinieriumi, apie ką buvo svajojęs seniai.
Dėka stabilaus charakterio, atsakingumo, gebėjimo telkti žmones ir jiems vadovauti, Antanas gana greitai įsitvirtino Kauno statybininkų elite.
Kauno apdailos darbų Statybos–remonto valdyboje (1975-1978m.) A.Butkus tapo vyr. inžinieriumi, o vėliau ir viršininku. Statybos-remonto treste iki 1985-ųjų dirbta valdytojo pavaduotoju, kuruojant civilinių objektų statybą. 1985-aisiais A.Butkus pradėjo dirbti Kauno namų statybos kombinato direktoriumi.
Audringaisiais Sąjūdžio metais įmonė patyrė keletą transformacijų, privatizavimą, kol galiausiai, įmonę įsigijus Suomijos koncernui, tapo YIT “Kausta”. A.Butkus vadovavo įmonei pačiu karščiausiu ir neramiausiu metu – iki pat 2008 metų.
YIT “Kausta” tapo vienu iš statybos lyderių, o Antano Butkaus legenda švytėjo ir sklido ne tik mieste, bet ir visoje Lietuvoje.
Vadovaujant A.Butkui, įmonė pastatė eilę didelių ir sudėtingų objektų – prekybos centrus “Akropolis” ir “Banginis” Vilniuje bei “Megą” Kaune. “Siemens” areną ir laisvalaikio centrą „Forum Palace“ Vilniuje ir didelį skaičių pramoninių objektų visoje Lietuvoje.
Vienas iš sudėtingiausių ir reikšmingiausių A.Butkaus objektų, be abejo yra Kauno Prisikėlimo bažnyčios rekonstrukcija, atkuriant iš sovietmečiu radijo gamykla paversto pastato, originalią architekto K.Reisono šventovės architektūrą. Projektas truko ilgai, finansavimas šlubavo ir įmonės “Kausta” vadovui teko didelis uždavinys suvaldyti komplikuotas situacijas ir garbingai ištęsėti duotą žodį – užbaigti sakralų objektą, reikšmingą nuolaidą įskaitant.
Antanas Butkus buvo kaip reta valstybiško, plataus, lietuviško mąstymo vyras. Patriotas. Mus skyrė su Antanu keliolika metų, tačiau amžiaus skirtumas niekada netrukdė dviems kaunofilams rūpintis šiuo nuostabiu miestu, narplioti sudėtingas miesto problemas ir konstruoti fantastišką Kauno ateitį.
Likimas man lėmė pastatyti su A.Butkumi beveik 200 butų “Aušros namų” kvartalą (2007 m.) Žaliakalnyje, vietoj sovietinio baldų fabriko. Aplinkui – trapus medinis tarpukario Kaunas. Siauros gatvelės, dviaukščiai namukai. YIT “Kausta” norėjo daug, greitai ir pigiai. Ir tik dėka A.Butkaus, “Aušros namų” kvartalas išlaikė urbanistinę struktūrą, mastelį ir architektūrinį charakterį. A.Butkus tvirtai stovėjo architektų pusėje ir diplomatiškai išvairavo projektą tarp maksimalaus pelno medžiotojų įmonės viduje ir bendramiestinių architektūros interesų. Už ką esu jam be galo dėkingas, kad apsaugojo Žaliakalnį nuo eilinės Šilainių ištraukos.
Daugelį kartų po “Aušros namų” kvartalo apgyvendinimo, teko drauge su A.Butkumi apeiti ir aptarti kvartalą iš įvairių pusių. Jo dėmesys architektūrai ir ramios pastabos akivaizdžiai liudijo – kalba tikras statybininkas, kuriam rūpi darna, kokybė, ilgalaikis rezultatas.
. . . . .
Deja, paskutinis šio balandžio rytas Antanui Butkui (1946.03.15 – 2024.04.30) tapo paskutinis ir lemtingas – tvirtas, kaip ąžuolas vyras nebepabudo, likdamas anapus…
Sunku susitaikyti, kad tokio veržlaus pavasario kontekste tenka reikšti užuojautą dėl Antano Butkaus mirties: nuostabiajai, elegantiškajai Nijolei Butkuvienei, dukrai Rūtai bei statybų bendražygiams.
Didelio žmogaus būta. Didelės kolonos, ant kurios laikėsi daugelio iš mūsų gyvenimiškos trajektorijos…
. . . . .
Ketvirtadienį (gegužės 2-ą) Antano Butkaus urna lauks jūsų „Tylos namuose“, Santakos salėje nuo 14 val. iki 20 val. (Jonavos g.220, Kaunas).
Mišios už Antaną Butkų bus laikomos Didžiojoje Prisikėlimo bažnyčioje penktadienį (gegužės 3-ią), 8-tą ryto. Urna išnešama iš „Tylos namų“ 11-tą. Laidotuvės vyks Kauno Romainių kapinėse.
Titulinė nuotrauka: Saulius Žiūra. Paskutinė nuotrauka: Audrys Karalius.
