Kaune pribrendo poreikis tilto, kuris nauja pėsčiųjų ir dviračiu jungtimi surištų Senamiestį su šiuo metu bene sparčiausiai plėtojamu Vilijampolės mikrorajono ruožu. Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba (KAUET) ką tik apsvarstė parengtus du naujojo tilto priešprojektinių pasiūlymų variantus ir jų autorius nukreipė minimalizmo bei architektūrinės idėjos gryninimo vaga.
SUJUNGS SENAMIESTĮ SU INTENSYVIOS MIESTO PLĖTROS ZONA
Idėją istorinę Kauno dalį su Vilijampolės mikrorajonu sujungti nauju pėsčiųjų tiltu bene pirmieji aktualizavo Vilijampolės pakrantės urbanistinės raidos programos „Naujas krantas“ rengėjai (arch. Audrys Karalius, Asta ir Gintaras Prikockiai, Rimvydas Palys). Nemuno ir Neries dešiniajame krante įsikūrusios Vilijampolės dar visai neseniai neužstatytąjį ruožą užgriozdinus „Piliamiesčio“ tūriais bei greta jų sparčiai „štampuojant“ naujus gyvenamųjų „YIT Kaustos“ bei „Kaušpėdo“ kvartalų daugiabučius, naujojo pėsčiųjų ir dviratininkų tilto galimybė miestui tapo aktuali kaip niekad iki tol.
Kauno savivaldybei pasirašius sutartį su dar 2018-aisiais naujojo tilto per Nerį viešųjų pirkimų konkursą laimėjusiu Šarūno Kiaunės projektavimo studijos bei inžinerinės firmos „SRP projektas“ bendru kolektyvu, projektavimo reikalai įgavo pagreitį. Tilto per Nerį priešprojektinių pasiūlymų autoriai KAUET‘o ekspertams pateikė dvi projektines variacijas. Galimybė suprojektuoti naują tiltą istorinėje aplinkoje pasitaiko itin retai, todėl visada naudinga kolegų rate pasitikrinti savo idėjas bei surasti būdą kuria kryptimi skleisti besimezgančius kūrybinius žiedus. Ypač – jei objektas yra ypatingoje vietoje, kuri įpareigoja ir ateities kartoms. Pasitikrinti pravartu ankstyvose projektavimo stadijose, kai daugiau galimybių koreguoti ar išvengti projektinių spąstų.
PASIŪLĖ DVIGUBO LENKIMO GEOMETRIJĄ IR ĮVEIKLINTI SALĄ
Pagal priešprojektinių pasiūlymų autorių sumanymą, naujasis pėstiesiems ir dviratininkams skirtas tiltas per Nerį turėtų atsirasti greta esamo Povilo Vileišio tilto. Automobiliams ir pėstiesiems skirtas pastarasis dabar sujungia Kauno Senamiestį su dešiniajame Neries ir Nemuno krante įsikūrusiu Vilijampolės mikrorajonu. Naujasis infrastruktūros statinys į gatvių tinklą įsijungtų perspektyvinėse pėsčiųjų zonose: Senamiesčio pusėje – M.Valančiaus, o Vilijampolės – Brastos gatvę kertančios Tilžės gatvės tąsoje (nuo teritorijos šalia žemės sklypo Jonavos g. 1a iki Brastos g. 32). Ne mažiau nei funkcinis šiam objektui yra svarbus ir estetinis aspektas – Kauno pilies bei Senamiesčio artumas, Neries pakrančių panoramos įpareigoja.
Priešprojektinių pasiūlymų 1-ajame variante, parengtame architektui Š.Kiaunei vadovaujant, sekant netaisyklingą Senamiesčio gatvių audinį, tiltas sumanytas lenktos geometrijos. Beveik 300 m ilgio ir 6,5-7 m pločio tilto subtilus išlenkimas ir vertikalia, ir horizontalia kryptimis – ko gero, vienas svarbiausių raktų, siekiant išvengti architektūrinio banalumo. Šioje projekto variacijoje į upės vagą įsibridusias 3 gelžbetonines atramas autoriai viršuje pasiūlė „aprengti“ metalo lakštais. Projektuojami skaidraus stiklo tilto turėklai su numatytais aliuminio porankiais turėtų vizualiai pabrėžti jo lakonišką siluetą.
Skirtingai nei 2-ajame priešprojektinių siūlymų variante, šiame numatoma išnaudoti tilto trasoje savaime susiformavusią Neries salą. Prieš 8 metus ją, surengusi Architektų dienos „humanitarinę okupaciją“ ir simboliškai užėmusi marga Kauno architektų bei menininkų kompanija, skambiai pakrikštijo Švento Reikalo sala. Tuomet užgimusią salos įveiklinimo visuomenei idėją Š.Kiaunės architektūrinis kolektyvas numatė išplėtoti įrengiant gelžbetoninę prieplauką, kurioje galėtų švartuotis barža bei upe atplaukę mažesni laiveliai. Pagal sumanymą, į šią salą nuo tilto viršaus žemyn nuvestų įrengti sraigtiniai laiptai, kurie viršuje galėtų būti plieniniai, o apačioje – gelžbetoniniai. Intriguojanti ir fantaziją žadinanti salos panaudojimo idėja visgi iškelia ir klausimų. KAUET‘o ekspertai daugiausia abejojo dėl jai numatomos prieplaukos funkcijos, tačiau buvo nuogąstaujama ir dėl kitų projektinių aspektų – paties sumanymo joje išbetonuoti krantinę, patekimo laiptų dizaino, elementų atsparumo ledonešiams ir t.t. Iškiltų ir salos priežiūros ir aptarnavimo infrastruktūros klausimas. Ko gero, tinkamas salos įveiklinimas išliks aktualia problema tolesniems tilto projektavimo etapams.
PATARĖ EITI MEDŽIAGŲ VIENTISUMO IR LAKONIŠKUMO KELIU
Vadovaujant inžinieriui Gintarui Šakaliui parengtas 2-asis tilto priešprojektinių pasiūlymų variantas remiasi ta pačia architektūrine schema, tačiau pasižymi gerokai sudėtingesniu bei vizualiai „aktyvesniu“ konstrukciniu sprendimu. Centrinė statinio dalis čia atrodytų tarsi būtų kabamoji, o specialiai sukurta kombinuota konstrukcinė schema su vantiniais elementais akivaizdžiai lemtų ne vien „techniškesnį“, bet ir ekscentriškesnį architektūrinį pavidalą nei 1-ojoje projektinėje variacijoje. Mat pastaroji skirtingai, detalių skaičiumi nepretenduoja atitraukti dėmesio nuo žymiosios Kauno pilies liekanų ar kitų istorinių gretimybių. Į upės vagą „įsilipusios“ 2 tilto atramos vietoje 3 yra bene vienintelis ryškesnis 2-ojo – konstrukciškai ir vizualiai gerokai komplikuotesnio – sprendimo privalumas.
KAUET‘o nariai projektuotojų kolektyvui turėjo pastabų dėl menkai išspręstų tilto prieigų bei kai kurių kitų neišvystytų projekto aspektų, į kuriuos pirmose projektavimo stadijose paprastai dar būna menkiau gilinamasi. Autoriams ypač svarbu buvo apsibrėžti projektinių klausimų lauko ribas, pasitikrinti savo mąstymo krypties teisingumą. Ir tai, atrodo, jiems šįkart pavyko įgyvendinti be didesnių kūrybinių praradimų. Ekspertai, bemaž vieningai pasisakę už 1-ąjį priešprojektinių pasiūlymų variantą, projektuotojams patarė tęsti darbus minimalistine medžiagų vientisumo ir „švarios estetikos“ kryptimi. Tarybos manymu, šiuo būdu bus galima pasiekti „skulptūriškos“ statinio kokybės bei architektūrinio grynumo. Daugumą ypač intrigavo tilto konfigūracijos „dvigubas lenkimas“, buvo užsiminta ir apie apžvalgos aikštelės įvedimo galimybę. Neries salos įveiklinimas – kėlė daugiausia klausimų. Šio svarbaus miestovaizdžiui tilto projektavimo vėlesnėse stadijose reikalavimai ir lūkesčiai autoriams turėtų būti jau didesni, tačiau neabejotinai taip pat įveikiami.
Titulinis pav.: Naujasis pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas per Nerį projektuojamas tarp Kauno pilies liekanų ir esamo Povilo Vileišio tilto (arch. Šarūno Kiaunės projektavimo studija, konstr. SRP projektas).