Architektas Rolandas Palekas. Foto: PILOTAS.LT archyvas

ARCHITEKTAS ROLANDAS PALEKAS: „Miestas susideda iš dviejų tipų erdvių“

2022-09-12
PILOTAS.LT

Paleko architektų studija (PAS), įkurta 2000 metais, šiandien vadinama vienu kūrybiškai stipriausių architektų kolektyvų Lietuvoje. Leidykla „LAPAS“ pristato naujieną – knygą „PAS. Paleko architektų studija 2“ lietuvių ir anglų kalbomis, kurioje užfiksuota 14 PAS metų, įgyvendintų projektų ir neišsipildžiusių idėjų, Rolando Paleko esė apie šiuolaikinį miestą ir architektą bei buvusių bendradarbių pokalbiai su studijos partneriais, leidžiantys pažvelgti į architektų darbo užkulisius.

Architektė, buvusi PAS kolegė, architektų studijos „DO Architects“ bendraįkūrėja Andrė Baldišiūtė kalbasi su architektu, PAS įkūrėju, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu Rolandu Paleku (pokalbio ištrauka iš knygos „PAS. Paleko architektų studija 2“).

Andrė: […] Jūs pats save įvardytumėte kaip solo ar kaip komandinį kūrėją?

Rolandas: Nebežinau. Iki šiol visada deklaravau komandiškumą, įsiklausymą, bet lygiagrečiai daugelį metų girdžiu, kad kuria individas, kad tai nėra komandinis darbas. Matyt, yra ir to, ir to. Man pačiam labai svarbu būti su bendraminčiais, architektais, kolegomis, kuriais pasitikiu. Diskutuoti, kelti klausimus, reflektuoti, girdėti kritiką, pačiam permąstyti. Tikrai negaliu kurti ilgą laiką vienas užsidaręs, man svarbu ekstravertiškas procesas. Net ir pabaigus darbą labai svarbu parodyti, išgirsti kitų nuomonę ir iš jos pasimokyti.

Manau, didžiausias gėris įvyksta, kai esi įsijautęs iki dugno, viskuo persiėmęs. Tik tada galima priartėti prie geriausio, artimiausio tai vietai atsakymo. Įsijausti į klausimą, užduoti dar neužduotus klausimus ir rasti atsakymus komanda negali skubotai, todėl natūraliai pasidalijama darbais. Dažnai – nors nebūtinai – aš būnu tas, kuris projekte labiausiai įsijaučia. Tai teikia didžiulį džiaugsmą, nes turėti galimybę maksimaliai įsijausti – didelė kūrybinė prabanga. Bet man tuoj pat reikia grįžtamojo ryšio. Studijoje yra buvę atvejų, kai iki galo įsijaučia kitas žmogus, tada mano, kaip studijos vadovo, misija yra juo pasitikėti ir neprimesti savo vizijos, nestabdyti. […]

Andrė: Prisimenu, sakėte: „Žinai, Andre, dabar projektuoju, man atrodo, svarbiausią projektą savo gyvenime, paskui turbūt jau galėsiu atsitraukti, čia mano kūrybos viršūnė.“ Tai buvo Vilniaus universiteto biblioteka. Kodėl taip atrodė tada ir kaip atrodo dabar?

Rolandas: Tada mane labai vežė pati idėja: ne konkrečiai šiam projektui sugalvota koncepcija, bet mintis, kad galiu projektuoti Vilniaus universitetui. Gal tai ateina iš mano mamos: atvažiavusi iš kaimo į Vilnių, ji baigė universitetą ir Vilnius jai visą gyvenimą buvo wow. Projektuoti naująją Vilniaus universiteto biblioteką, kai tuometis kontekstas – bankai ir supermarketai, man buvo labai didelė atsakomybė. Kartu šis darbas nebuvo skubus: buvo terminai, bet mes turėjome prabangą gana ilgai jį daryti, su pauzėmis, pamąstymais, bendradarbiaudami su universitetu.

Atsakymuose, gimstančiuose pirmame konceptualiame maketuke, iš kurio viskas po to išvažiuoja, yra nemažai sunkiai paaiškinamo priežastingumo. Ypač kai galima projektuoti lauke, kur nieko nėra: tik pieva, ožkos ir visiška tuštuma. Tada visiškai susikoncentruoji į klausimą, kas yra biblioteka, kokie jos scenarijai. Atsirado galimybė atskleisti vidines vertybes, ir ta biblioteka turbūt išėjo labiau ne apie knygą, o apie žmogų.

Andrė: Susitinkame nelabai dažnai, bet kaskart kažkur prašmėžuoja jūsų Kvėdarnos pasaulėlis ir vis grįžta močiutės su chalatėliu, baltais pasuktais plaukais paveikslas.

 Rolandas: Labai gerai, kad mano mąstyme yra tokių iš kaimo atsineštų vertybių. Iš ten, kur esu augęs, visas vasaras leidęs.

Jos ten labai grynos, neužglaistytos. Mieste labai sunku išsigryninti, daug triukšmo. Matyt, kai tavyje yra kažkas iš ten, visada gali rasti galimybę atsisukti į medį, žolės lopinėlį, kad ir projektuojant pačiame miesto centre. O jeigu to lopinėlio nėra, visada gali jį sukurti. Ir gal tada, kai tavo šaknys kaime, tą medį lengviau pastebėti. […]

Andrė: Kūryboje jums, kiek pamenu, hierarchiškai svarbiausia yra erdvė. Kaip jūs suprantate erdvę architektūroje ir kur jos ribos?

Rolandas: Čia ir įdomumas, kad ribų nėra, erdvė nuolat tęsiasi. Iš esmės mes tik performuojame erdves, mes jas pakeičiame. Taip užkoduodami, režisuodami žmonių gyvenimus. Mes nieko nepuošiame, bet padarome miestą daug įtakingesnį ir reikšmingesnį, pakeičiame žmonių gyvenseną.

 Andrė: Jūsų kūryboje labai daug erdvinių objektinių darbų ir jų atradimų. O kaip žiūrite į esamų erdvių atradimą jų neprojektuojant? Šis globalus klausimas lydi mane nuo vienos Venecijos bienalės projekto: olandai buvo suskaičiavę, kiek jie savo miestuose turi laisvų erdvių, ir vienintelis dalykas, ką reikia daryti, tai jas tiesiog naudoti. Tada ateinančius 15–20 metų nereikės nieko statyti. Ar mes dar turime teisę statyti?

Rolandas: Mažai. Jeigu gali nestatyti – nestatyk.

 Andrė: O ar architektas gali nuspręsti nestatyti?

Rolandas: Tikrai gali. Mums tik atrodo, kad turime mažai pasirinkimų. Priešingai. Todėl mūsų profesija labai atsakinga. Gal užduoties negalime rinktis, nes ją mums formuoja kiti – statytojai, miesto planuotojai. Bet mes visada galime pasakyti savo žodį. […]

Andrė: Labai daug mąstau apie Lietuvos architektų bendruomenę ir išryškintas architektūrines vertybes, ypač galvojant apie dešinį Neries krantą: kaip jis išsivystė per trisdešimt metų ir kaip jis yra sukonstruotas? Dar iš studijų laikų atsimenu, kad, profesionalų vertinimu, visada vyko kova už siluetą – tokia stipri, kad visiškai išnyko kova už žmogų toje erdvėje. Na ir kas, kad turime kalvą, išraižytus siluetus, ašis, išbraižytas senamiesčio zonų įtakas? Bet neturime ten žmonių, visi leidžiasi į požeminį parkingą. O koncentracija ten tokia didelė, tokia didelė galimybė.

Rolandas: Priežasčių, matyt, yra daug.

Andrė: Gal tai galimybė ateinančius dešimtmečius koncentruotis ne į viršų, bet į apačią?

Rolandas: Supratimas ateina pamažu. Trasos, atstumai, tinklai, raudonos linijos, galiojanti juridinė bazė ir pagal šią muziką šokantys planuotojai lėmė, kad apačioje turime, ką turime. Galbūt architektai galėjo pirmuose aukštuose padaryti daugiau vitrinų, bet klaida tai, kad Konstitucijos prospektas tapo nebe miesto gatve, o neaišku kuo, nes eidamas viena prospekto puse net neatpažįsti žmogaus kitoje gatvės pusėje – atstumas per didelis. Tą plotį užkodavo ne architektai, bet laikmečio taisyklės. Ir tie, kurie dėjo parašus, neturėjo pakankamai valios ir jėgų pasipriešinti galiojančioms taisyklėms. Bet taisyklės keičiasi.

Taisyklė laiminga, kai ją ištinka mirtis, nes tada ją pakeičia geresnė. Bet tikrai įžvelgiu pozityvių dalykų ir ypač tikiu jaunąja karta. Labai laukiu, kada viską į savo rankas paims jauni žmonės, kai kas sugrįžę, kai kas šiaip gerai ir plačiai išsimokslinę. Architektūros fondo savanorių karta. Viskas bus gerai, tik reikia dar truputį laiko ir viskas pamažu susitvarkys. Reikia kantrybės.

Miestas susideda iš dviejų tipų erdvių – kuriose įsimylima ir kuriose mylimasi. Kas yra gatvė? Ten turi būti galimybė įsimylėti. Ji yra ne tik apie funkcijas, bet ir apie žmogišką santykį, baimės nebuvimą, pasitikėjimą, kad tu esi mano bendruomenės dalis. Apie girdėjimą, neatsiribojimą, svetingumą, pozityvą.

Knygos „PAS. Paleko architektų studija 2“ leidybą rėmė „Exterus“, „MERKO būstas“, projektą iš dalies finansavo Vilniaus miesto savivaldybė. Knygą įsigyti galima www.leidyklalapas.lt ir šalies knygynuose.

Titulinė nuotrauka: Architektas Rolandas Palekas. Foto: asmeninio albumo.

PAS. Paleko architektų studija 2. Foto: Gintarės Grigėnaitės.

PAS. Paleko architektų studija 2. Foto: Gintarės Grigėnaitės.

PAS. Paleko architektų studija 2. Foto: Gintarės Grigėnaitės.

PAS. Paleko architektų studija 2. Foto: Gintarės Grigėnaitės.

PAS. Paleko architektų studija 2. Foto: Gintarės Grigėnaitės.

PAS. Paleko architektų studija 2. Foto: Gintarės Grigėnaitės.

PAS. Paleko architektų studija 2. Foto: Gintarės Grigėnaitės.

PAS. Paleko architektų studija 2. Foto: Gintarės Grigėnaitės.

PAS. Paleko architektų studija 2. Foto: Gintarės Grigėnaitės.

PAS. Paleko architektų studija 2. Foto: Gintarės Grigėnaitės.

PAS. Paleko architektų studija 2. Foto: Gintarės Grigėnaitės.

PAS. Paleko architektų studija 2. Foto: Gintarės Grigėnaitės.

PAS. Paleko architektų studija 2. Foto: Gintarės Grigėnaitės.

PAS. Paleko architektų studija 2. Foto: Gintarės Grigėnaitės.

Architektė Andrė Baldišiūtė. Foto: asmeninio albumo. 

Architektė Andrė Baldišiūtė. Foto: asmeninio albumo.

Komentarai

  1. Kai dėmesys sutelktas tik į architektūrą, o ne dar imamasi ir projekto vadovo pareigų, architektūra išbaigta iki detalių, tikras menas. Knyga, kaip suprantu, yra apie architektų studiją , tad tikėkimės, kad joje rasime ir “ iki galo įsijaučiančių kitų žmonių“-studijos narių mintis apie architektūrą.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

vilkp_vn_241200_e01_xxx

VENECIJA VILNIUJE: Tęsiamos diskusijos apie Vilkpėdės rajono potencialą

2024 gruodžio 3Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) kartu su vystytojų, projektuotojų, architektų, urbanistų bei vietos turto savininkų bendruomenėmis tęsia atviras diskusijas apie Vilkpėdės rajono įsibėgėjančius pokyčius

mulok_us_241100_e02_xxx

JONO MULOKO GYVENIMAS IR KŪRYBA: Knygos pristatymas Kauno technologijos universitete

2024 lapkričio 26Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno technologijos universiteto leidykla „Technologija“ kartu su KTU Statybos ir architektūros fakultetu pakvietė į knygos pristatymą apie vieno iš savičiausių ir reikšmingiausių lietuvių bendruomenės JAV

moter_pl_241100_e01_xxx

MOTERYS ARCHITEKTŪROJE: LAS paroda Architektūros galerijoje

2024 lapkričio 15Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos architektų sąjunga rengia architektūrinę parodą  „Moterys architektūroje“. Tai proga susipažinti su talentingomis kūrėjomis, pasineriant į samprotavimus, pokalbius apie inovacijas, pastangas, būtinas siekiant kurti harmoningą

M.K.Čiurlionio koncertų centras Žemojoje Fredoje, Kaune (projektuotojai: „Paleko archstudija“, „Baltic Engineers“).

MUZIKINĖ KAUNO AMBICIJA: Paskelbtas M.K.Čiurlionio koncertų centro tarptautinis rangos konkursas

2024 rugsėjo 5Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune artėjant pirmojo šalyje muziejaus „Mokslo sala“ atidarymui, čia pat įsibėgėjant pėsčiųjų tilto statyboms iš Nemuno salos į Žemąją Fredą, jau netrukus veiksmas gali startuoti

stoti_pn_240700_e01_xxx

PANEVĖŽIO SKRAISTĖ – BAIGTA: Nuo rudens keleivius pasitiks nauja autobusų stotis

2024 liepos 11Be komentarųPILOTAS.LT

Panevėžyje ką tik baigta statyti nauja autobusų stotis. Skraistės formos pastatą Aukštaitijos sostinei suprojektavo architekto Rolando Paleko kolektyvas. IŠSISKIRIA SAVO ARCHITEKTŪRA 46,45 arų sklype pastatytoje

M.K.Čiurlionio koncertų centras Žemojoje Fredoje, Kaune (projektuotojai: „Paleko archstudija“, „Baltic Engineers“).

KAUNO KULTŪRINĖ AMBICIJA: Išduotas statybos leidimas M.K.Čiurlionio koncertų centrui

2024 balandžio 15Be komentarųPILOTAS.LT

Nemuno pakrantėje, Kaune suprojektuotam M.K.Čiurlionio koncertų centrui Kultūros dienos išvakarėse išduotas statybos leidimas, ruošiamasi skelbti tarptautinį rangos konkursą. Architekto Rolando Paleko kolektyvo suprojektuotas statinys jau

Panevėžio stoties statyba

BETONINĖ PANEVĖŽIO SKRAISTĖ: Įpusėjo autobusų stoties statybos darbai

2023 rugsėjo 26Be komentarųPILOTAS.LT

Panevėžyje įpusėjo itin laukiamos autobusų stoties statybos darbai. Projektuodamas stoties pastatą architekto Rolando Paleko kolektyvas stengėsi išgauti skvere išskleistos betoninės skraistės architektūrinį įspūdį. Savo išorinį pavidalą

Panevėžio autobusų stotis

VIENAS LAUKIAMIAUSIŲ PANEVĖŽYJE: Ryškėja naujos autobusų stoties kontūrai

2023 liepos 24Be komentarųPILOTAS.LT

Panevėžyje ryškėja vieno laukiamiausių Panevėžio projektų – miesto autobusų stoties – kontūrai. Šio mėnesio pabaigoje bus baigtas stoties vidinių betoninių sienų įrengimas, ruošiamasi betonuoti laukiamojo

Diskusija su architektais

LEIDYKLA „LAPAS“ PRISTATO: 2 architektūrinės diskusijos Vilniaus knygų mugėje

2023 vasario 22Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniuje rytoj prasidedanti Vilniaus knygų mugė neapsieis be architektūrinių temų. Šiemet pirmą kartą vykusiuose Knygos apdovanojimuose pripažinta Metų leidėju leidykla „Lapas“, 22-ojoje joje pakvies diskutuoti

M.K.Čiurlionio koncertų centras Žemojoje Fredoje, Kaune (projektuotojai: „Paleko archstudija“, „Baltic Engineers“).

PAKRANTĖS ATGIMIMO SIMBOLIS: Pristatys M.K.Čiurlionio koncertų centro projektą

2022 lapkričio 21Be komentarųPILOTAS.LT

Praėjo jau 5 metai kai M.K.Čiurlionio koncertų centro tarptautinį konkursą Kaune laimėjo vilniečių projektuotojų kolektyvas, vadovaujamas Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato architekto Rolando Paleko.

Danės skveras

KLAIPĖDOS ARCHITEKTŪRINIS KALENDORIUS: Sudėlioti baigiamieji renginių ciklo akordai

2022 lapkričio 17Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija (LASKAO) šiemet rengia architektūros renginių ciklą „Klaipėdos architektūra“. Renginių ciklo programoje – apie 20 skirtingų architektūrinių įvykių, kurių dalis

1933 metais Laikinojoje sostinėje pastatytas Iljinų šeimos namas  (A.Funkas) yra tapęs vienu iš Laikinosios sostinės modernizmo simbolių. Foto: ©PILOTAS.LT

ARNO FUNKCIONALIZMAS: Pristatys vieną paslaptingiausių Kauno tarpukario architektų

2022 rugsėjo 14Be komentarųPILOTAS.LT

Arno Funkas – vienas įdomiausių ir paslaptingiausių tarpukario Laikinosios sostinės architektų. Prof. dr. Marija Drėmaitė kartu su kūrybiniu kolektyvu Kaune pristatys ką tik išleistą knygą

Architektas Rolandas Palekas. Foto: PILOTAS.LT archyvas

ARCHITEKTAS ROLANDAS PALEKAS: „Miestas susideda iš dviejų tipų erdvių“

2022 rugsėjo 121 KomentarasPILOTAS.LT

Paleko architektų studija (PAS), įkurta 2000 metais, šiandien vadinama vienu kūrybiškai stipriausių architektų kolektyvų Lietuvoje. Leidykla „LAPAS“ pristato naujieną – knygą „PAS. Paleko architektų studija

Tolminkiemio gimnazija

MODERNIAUSIA ŠALYJE: Pilaitėje baigiama statyti pavyzdinė gimnazija

2022 liepos 15Be komentarųPILOTAS.LT

Pilaitės mikrorajone baigiama statyti moderniausia šalyje ir penktoji po Nepriklausomybės atkūrimo mokykla Vilniuje. Tai iššūkis architektams bei proveržis sostinei švietimo srityje susiduriant su naujų mokyklų stygiumi.

Kongresų rūmai

ATPAŽINIMO KODAS: Architekto E.Stasiulio knygos pristatymas ir paroda

2022 gegužės 16Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos architektų sąjungos Atriumo salėje atidaroma architekto, Architektūros riterio ordino kavalieriaus Edmundo Stasiulio kūrybos paroda. Bus pristatyta nauja autoriaus knyga „Atpažinimo kodas“. Gegužės 23 dieną

Neįgyvendintas Vilnius

VILNIAUS KLUBAS: Premija – knygos „Neįgyvendintas Vilnius“ autorėms

2022 vasario 21Be komentarųPILOTAS.LT

Tradiciškai, likus savaitei iki Vilniaus knygų mugės, Vilniaus klubas ir Lietuvos leidėjų asociacija paskelbė žinią apie Vilniaus klubo premiją, kuri jau 7-ąjį kartą skiriama už

Tolminkiemio gimnazija

NAUJI MOKYKLŲ STANDARTAI: Tolminkiemio gimnazija žada tapti bendruomenės centru

2022 vasario 182 KomentaraiPILOTAS.LT

Vilniaus Pilaitėje sparčiai kylanti Tolminkiemio gimnazija pasiryžusi šalyje nubrėžti naujus šiuolaikinių mokyklų standartus. Architektūriškai pavyzdinė mokykla suprojektuota taip, kad erdvėse mokiniai ir mokytojai laisvai bendrautų dienos

Kauno grūdai

„KARŠČIAUSIA“ KAUNO VIETA: „Kauno grūdai“ pardavė Nemuno pakrantės sklypą

2021 gruodžio 211 KomentarasPILOTAS.LT

Bendrovės „Linas Agro Group“ šiuo metu valdomi „Kauno grūdai“ ką tik pardavė 3,34 ha žemės sklypą Kauno kairiajame Nemuno krante, Žemojoje Fredoje. Ši Nemuno pakrantės

Vilkaviškio autobusų stotis

MIES VAN DER ROHE PREMIJA 2022: Baltijos šalių lyderės pozicijos neužleidom

2021 rugsėjo 102 KomentaraiPILOTAS.LT

Metams dėl koronaviruso pandemijos atidėto Europos sąjungos šiuolaikinės architektūros apdovanojimo – Mies van der Rohe premijos 2022 – rinkimai įgauna pagreitį. Per pastaruosius metus Lietuvos nominantų

LMTA studijų miestelis

MENO IR MOKSLO BRANDUOLYS: Pradedamas statyti LMTA studijų miestelis

2021 liepos 13Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniuje prasideda Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) studijų miestelio statyba. Iškils 8 meno ir mokslo veiklai skirtų pastatų kompleksas, suprojektuotas „Paleko Archstudijos“ kolektyvo. STUDIJŲ

gidas_pa_210500_e14_xxx

KURORTAVIMO ĮPROČIAI: Palangai skirto architektūros gido pristatymas ŠMC

2021 birželio 3Be komentarųPILOTAS.LT

Architektūriškiausia Lietuvos leidykla – „Lapas“ – pavasario pabaigoje išleido Palangai skirtą architektūros gidą, kuris neišsitenka savo kukliame formate. Šis solidus 320 psl. leidinys birželio 8

Žemosios Fredos kvartalas

ŽEMOSIOS FREDOS SUGRĮŽIMAS: Pristatomas naujojo rajono 1-ojo etapo projektas

2020 spalio 94 KomentaraiPILOTAS.LT

Apie merdinčios Žemosios Fredos urbanistinę plėtrą Kaune kalbama jau bent du dešimtmečius. Tačiau privatus kapitalas čia drąsiau čia ėmė jaustis tik kairiajame Nemuno krante  sumanius  statyti M.K.Čiurlionio

Panevėžio autobusų stotis

NAUJI PANEVĖŽIO VARTAI: Autobusų stoties ir jos prieigų projektas žadina optimizmą

Daugiau 3 dešimtmečius panevėžiečiai kantriai svajoja apie galimybę sutvarkyti autobusų stotį bei jos apleistas prieigas. Ilgai puoselėti norai pagaliau turėti modernų statinį, pagaliau įgavo optimistinį

Mokslo sala

ŽALIOJI PUSĖ RUOŠIASI STATYBOMS: Vyksta „Mokslo salos“ rangos konkursas

2020 birželio 42 KomentaraiPILOTAS.LT

Su vilniečio architekto Rolando Paleko kolektyvu dėl M.K.Čiurlionio koncertų centro projekto sutartį neseniai pasirašęs Kaunas  paskelbė tarptautinį mokslo ir inovacijų sklaidos centro „Mokslo sala“ rangos konkursą. Nemuno

M.K.Čiurlionio koncertų centras (arch. „Paleko archstudija“, „Baltic Engineers“)

KAUNAS NUTRAUKĖ TYLĄ: Pasirašyta M.K.Čiurlionio koncertų centro projektavimo sutartis

2020 gegužės 2611 KomentarųPILOTAS.LT

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Rolando Paleko vadovaujamas architektų kolektyvas M.K.Čiurlionio koncertų centro Kaune tarptautinį konkursą laimėjo dar 2017-aisiais. Po šio skambaus įvykio bene