Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje atidaroma paroda „Kauno tulpės. Liaudies kūrybos įtaka modernizmui“ – apie tai, kaip darniai ir gražiai tarpukario miesto kultūra susipynė su gyvybinga kaimo tradicija, praturtino viena kitą ir tapo išskirtiniu to laikotarpio bruožu.
Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, vasario 16-ąją Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje (V.Putvinskio g. 55, Kaunas) pradės veikti paroda „Kauno tulpės. Liaudies kūrybos įtaka modernizmui“.
Kaunas, 1919 m. tapęs Lietuvos Valstybės laikinąja sostine, sparčiai vystėsi ir iš provincijos miestelio tapo stipriu ekonominiu, politiniu, kultūriniu Lietuvos centru. Iš kaimų į Kauną mokytis ir dirbti masiškai vyko jaunimas. Miestietiškas gyvenimo būdas kardinaliai keitė valstietišką sąmonę. Daugelis baigę mokslus užsienyje sugrįžo ir valingai ėmė darbuotis kuriant jauną valstybę. Tarp profesionalios ir kaimiškosios kultūros atsirado glaudus ryšys, kuris formavo Lietuvos nacionalinę dailę. Kaunas, perimdamas kitų šalių kultūrines įtakas, laipsniškai artėjo prie Europos madų, muzikos, architektūros, restoranų kultūros.
Kaune formavosi išskirtinė lietuviška, „kaunietiška“, miesto kultūra. Miestietiškas etiketas pynėsi su pagarba lietuviškai kultūrai, tautos istorijai, istorinė ir tautinė vėliavos tapo privalomais valstybinių švenčių atributais. Moterys ir merginos diplomų įteikimo, vestuvių proga ir per valstybines šventes puošėsi tautiniu „Birutės“ (2–3 deš.) kostiumu, o 3–4 deš. A.Tamošaičio sukurtu stilizuotu tautiniu kostiumu.
Palaipsniui prigimtinė valstietiška kūryba virto tautiniu amatu. Visoje Lietuvoje kūrėsi verslai, dailės amatų dirbtuvėlės, draugijos, būreliai. Žemės ūkio rūmų pastangomis merginoms ir vaikinams buvo organizuojami mokami namų ruošos, kulinarijos, mezgimo, siuvinėjimo, staliaus ir dailidės amatų kursai. Liaudies kūryba rado vietą miesto interjere, kuriant baldus, interjero tekstilę. Tautinį modernizmo stilių reprezentavo juostų raštai, rūtų, lelijų-tulpių, rožių motyvai.
Jaunoji inteligentija formavo modernų kaunietišką stilių, o ir ponios, dalyvaudamos pobūviuose, ambasadų ir pasiuntinybių renginiuose, iš kitų Europos šalių ponių išsiskyrė savo kaunietiškai kaimišku miesčionišku art deco stiliumi.
Parengta pagal Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejaus informaciją.
Liaudies menas. Foto: Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus.
Stalelis, XX a. 4 dešimt., J.Prapuolenis. Foto: Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus.
Liaudies menas. Foto: Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus.
