KULTŪROS PAVELDO KOMISIJA GRIEŽTA: Oro uosto pastato griauti nevalia

Reaguodama į LR Susisiekimo ministro Mariaus Skuožio viešus pareiškimus nugriauti Vilniaus oro uosto pokarinį pastatą, ką tik savo poziciją paviešino Valstybinė kultūros paveldo komisija. Jos nuomonė šiuo klausimu itin griežta: „negali būti kalbama apie Vilniaus oro uosto pastato griovimą“.

PASTATAS TURI BŪTI SAUGOMAS
„Vilniaus oro uosto pastatas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Jam taikoma ir atitinkama teisinė apsauga. Viešojoje erdvėje netyla diskusijos, kad pastatas turi būti nugriautas ir statomas naujas. Valstybinė kultūros paveldo komisija pabrėžia, kad Kultūros vertybių registre esančios vertybės negali būti diskusijų dėl galimo griovimo objektas, o pastatas turi būti saugomas kaip ir bet kuri kita šiame sąraše esanti kultūros vertybė, – rašoma pranešime žiniasklaidai.
Paveldo apsaugą apibrėžiantys įstatymai ir teisės aktai nurodo valstybei išsaugoti Kultūros paveldo registre esančias vertybes. Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuomone, bet kokia kitokia vieša komunikacija diskredituoja paveldosaugos ir pačios valstybės veiklą. Kultūros vertybių išsaugojimo klausimas yra lygiavertis nepriklausomai nuo to, kokio tipo, konfesijų, istorinio sukūrimo laikotarpio vertybės yra įrašytos į Kultūros vertybių registrą, ir kuriai visuomenės daliai jos yra priimtinos arba ne. Teisės aktai taipogi įpareigoja, jog kultūros paveldo objektų ir vietovių turi būti atrinkta tiek ir tokių, kad būtų užtikrintas pakankamo pavyzdžių kiekio išsaugojimas kiekvienu atveju. „Taip, sovietinio laikotarpio palikimas priskirtinas prie nepatogaus paveldo. Visgi reikėtų kalbėti ne apie laikotarpį, kada objektas sukurtas. Reikia vertinti – architektūra gera, ar ne, kiti elementai vertingi, ar ne. Tai yra esmė. Šiai dienai Vilniaus oro uostas yra pripažįstamas kaip objektas, turintis tų paveldosauginių verčių“, – sako Valstybinė kultūros paveldo komisija.

ILIUSTRUOJA DAUGIASLUOKSNĘ AREONAUTIKOS ISTORIJĄ
Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos teisinės apsaugos tikslingumo klausimus svarsto atsižvelgdamos tik į objektų kultūrinę vertę, ir tik pagal šį, o ne jokį kitą kriterijų gali panaikinti arba suteikti vertybei teisinę apsaugą. „Norime atkreipti dėmesį, kad dėl kitų į Kultūros vertybių registrą įrašytų sovietinio laikotarpio pastatų – Vilniaus geležinkelio stoties ar Vilniaus dramos teatro – rekonstravimo išsaugant pastatų vertingąsias savybes diskusijų nekilo. Yra sakoma, jog šie pastatai saugomi, nes iliustruoja geležinkelio plėtros ir teatro bei modernios architektūros šalyje istoriją. Tuo tarpu  Vilniaus oro uostas iliustruoja daugiasluoksnę areonautikos, Vilniuje vystytos nuo Pirmojo pasaulinio karo laikų, istoriją“, – pabrėžia Valstybinė kultūros paveldo komisija.
Pranešime spaudai taip pat pažymima, kad svarstant apie tolesnę Vilniaus oro uosto plėtrą reikėtų nepamiršti, kad lėktuvų kilimo bei tūpimo trasa yra virš UNESCO Pasaulio paveldo sąraše esančio Vilniaus istorinio centro. Paveldo komisija pasisako už naujai parengtame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane tarp Vilniaus ir Kauno siūlomą naują tarptautinį oro uostą.
„Vilniaus oro uosto bei kitų šio laikotarpio pastatų nevienareikšmis vertinimas neišvengiamai verčia pradėti atranką ir diskusiją, kurie iš jų mums yra aktualūs ir vertingi šiandien. Raginsime Kultūros ministeriją bei Kultūros paveldo departamentą sudaryti baigtinį šio laikotarpio objektų sąrašą, kuris būtų aiškus, motyvuotas bei suprantamas visuomenei“, – reziumuoja Valstybinė kultūros paveldo komisija.
Vilniaus oro uosto pastatas į Kultūros vertybių registrą buvo įrašytas 1993 m. 2007–2008 m. pastatui buvo nustatytos architektūrinio pobūdžio vertingosios savybės.
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra Seimo, Prezidento ir Vyriausybės ekspertė ir patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimais. Dėl Vilniaus oro uosto išsaugojimo kreipiamasi į Susiekimo, Kultūros ministerijas, Kultūros paveldo departamentą, Seimo Kultūros komitetą, Vyriausybę ir Vilniaus m. savivaldybę.
Parengta pagal Valstybinės kultūros paveldo komisijos informaciją.
Titulinė nuotrauka: Gyčio Oržikausko.