Rugsėjo 12 ir 13 dienomis Panevėžyje vyks naujas architektūros projektas „Pastatai kalba“, kuris susipažinti iš arčiau pakvies net 15 išskirtinės architektūros pastatų. Visos ekskursijos bei kiti projekto renginiai – nemokami ir atviri visiems.
PIRMĄ KARTĄ MAŽESNIAME MIESTE
„Pastatai kalba“ – tai organizacijos „Architektūros fondas“ ir strateginio partnerio „Lietuvos kultūros taryba“ pirmą kartą organizuojami atviros architektūros savaitgaliai mažesniuose Lietuvos miestuose. Pirmojo projekte dalyvaujančio miesto – skirtinga architektūrine išraiška pasižyminčio Panevėžio – gyventojai ir miesto svečiai bus kviečiami į nemokamas savanorių-gidų ar pačių pastatų autorių-architektų vedamas ekskursijas. 15 žinomų ir daugeliui dar neatrastų Panevėžio pastatų siūlys ne tik įkelti koją ten, kur dažniausiai tą padaryti draudžiama, bet ir sužinoti daugiau apie savo miesto pastatus, jų specifiką ir sukūrimo istorijas.
„Panevėžio architektūra įdomi tuo, kad nėra atrasta“, – kalbėdamas apie projektą teigia vienas jo organizatorių, architektūrologas Evaldas Vilkončius. „Tai nėra nei Kaunas, kuris didžiuojasi savo modernizmu, nei Klaipėda, pasižyminti vokiška architektūra, nei barokiškasis Vilnius. Panevėžyje nėra ryškaus architektūrinio identiteto. Jį sudaro skirtingų laikotarpių ir stilių pastatai, kurie, nors ir neformuoja aiškios vienumos, žavi ir traukia savo įvairumu“ – tikina jis.
Gerai žinomi XX a. 4-10 dešimtmečių pastatai lankytojams iškils kaip architektūriškai svarbūs miesto elementai. Kiekvienas dalyvis turės galimybę daugiau sužinoti apie statinių santykį su aplinka, jų atsiradimo priežastis, ypatumus, svarbą bei įtaką miestui, jo plėtrai ir gyventojams, taip pat išplėsti architektūrinį žodyną, susipažinti su pastatų architektais.
SIŪLYS IŠ NAUJO ATRASTI SANTYKĮ SU MIESTU
Į Panevėžį pažvelgti kitu kampu kvies Panevėžio apylinkės teismo rūmai, Gamtos mokykla, kultūros centras „Panevėžio bendruomenių rūmai“, „Aukštaitijos“ sporto centras, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Santuokų rūmai, Muzikinis teatras bei kiti architektūriškai svarbūs statiniai.
„Architektūra formuodama erdvę nulemia žmogaus santykį su miestu“, – teigia architektė ir projekto turinio kuratorė Julija Musteikytė-Mora. „Šiandieninį Panevėžį geriausiai atspindi jame stovintys pastatai. Net jei dabartinė miesto struktūra ir centrinė dalis yra suformuotos sovietmečiu, tai dar nereiškia, kad tuo jo istorija ir baigiasi. Kokia ji šiandien? Koks joje miestiečių vaidmuo? „Pastatai kalba. Panevėžys“ programoje pristatomus objektus gerai pažįstame iš išorės, bet turbūt ne visais atvejais žinome, kokia architektūrinė istorija slypi jų viduje. Ekskursijų metu kviesime išgirsti atsakymus ir atrasti savo santykį su miestu iš naujo“, – sako ji.
Ekskursijas lydės įvairūs kultūriniai renginiai: architektūros istorikės, prof. dr. Marijos Drėmaitės ir architektūrologo doc. dr. Vaido Petrulio paskaitos apie sovietmečio architektūrą, meninių pasakojimų pasirodymai bei koncertai. Dalis renginių vyks eksponuojamų pastatų erdvėse, taip lankytojams suteikiant galimybę juos pažinti kitoje, neįprastoje šviesoje.
Parengta pagal „Pastatai kalba“ informaciją.
Titulinė nuotrauka: Panevėžio gamtos mokykla (buv. advokato Česlovo Petraškevičiaus vila), XX a. 4 dešimt. (architektas nežinomas). Foto: N.Tukaj
Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, Panevėžio klientų konsultavimo centras / buv. Lietuvos bankas (arch. M.Songaila, 1930-1931 m.). Foto: N.Tukaj
Panevėžio sporto centro „Aukštaitija“ sporto kompleksas (arch. J.Putna, 1965 m.). Foto: N.Tukaj
Juozo Miltinio dramos teatras (A.Mikėnas, 1967 m). Foto: N.Tukaj
Restorano „Žara“ interjeras (Vaclovas Andriuška, 1983 m.). Foto: N.Tukaj
Administracinis pastatas Respublikos g. 62 / buv. Informacinio skaičiavimo centras (arch: A.Blūšius, 1989 m.). Foto: N.Tukaj
Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos vienuolynas (arch. A.Šeibokas, 1994 m.). Foto: N.Tukaj
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka (rekonstrukcijos arch. S.Juškys, 2006 m.). Foto: N.Tukaj
