Liepos 1-ąją, minint Tarptautinę architektų dieną, Kaunas palaidojo žymiausią miesto urbanistą – Alvydą Praną Steponavičių (1943 – 2020).
Stepas (taip A.Steponavičių vadino kolegos, o ilgainiui ir jis pats pamėgo šį savo “pseudonimą”) mėgdavo kartoti: architektas nėra visagalis miesto raidoje, tačiau jis privalo miesto spektaklyje įtakoti teisingą vyksmą.
Tą Stepas nuosekliai, kantriai ir diplomatiškai darė visą savo gyvenimą, nuo 1966-ųjų, kai baigė architektūrą Kauno Politechnikos institute, garsiojoje Kazio Šešelgio Urbanistikos katedroje.
Būtent profesorių K.Šešelgį A.Steponavičius laikė pagrindiniu savo mokytoju. Greta jo minėdavo kitus katedros lyderius: Vytautą Jurkštą, Feliksą Bielinskį, Vaclovą Šeštoką, Klemensą Kaušinį.
Urbanistinėje kūryboje A.Steponavičius laikėsi nuosaikios opozicijos sovietinei standartizacijai ir niveliuojančiai, konvejerinei plėtrai, ignoruojančiai bet kokį gamtinį ir architektūrinį kontekstą. Laikantis tokios linijos, urbanistui reikėjo ypatingos kantrybės ir diplomatijos įgūdžių derybose su komunistine nomenklatūra ir statybos industrijos bosais.
Tiesa, prieš porą metų net ir kantriąjam Stepui išseko architektūrinė diplomatija ir jis viešai pareiškė, jog Kauno savivaldybės sumanytas tiltas prie pat Nemuno ir Neries santakos – yra architektūrinis nusikaltimas sakraliame kontekste ir urbanistinis nonsensas.
Deja, urbanistikos meistras nebuvo išgirstas architektų bendruomenės, o Kauno savivaldybė apskritai nesureagavo niekaip. Todėl A.Steponavičius padarė viešą pareiškimą ir pasitraukė iš miesto Architektūrinės tarybos KAUET, o taip pat – iš Architektų sąjungos, kurios vienu aktyviausių narių buvo nuo pat 1967-ųjų…
Žinančius A.Steponavičiaus kantrybę ir diplomatiškumą, toks desperatiškas patyrusio urbanisto žingsnis sukrėtė.
Deja, mero V.Matijošaičio savivaldybė liko akla ir kurčia dalykiniams urbanisto argumentams. Nesureaguota netgi į žymiausio Kauno urbanisto mirtį. Jokios pagarbos, padėkos, užuojautos miesto vardu… Buvęs „Vieningo Kauno“ narys už kritiką ir nelojalumą organizacijai – nubaustas tyla…
Alvydas Steponavičius augo inteligentiškoje aplinkoje: tėvas dailininkas, mama pedagogė. Baigęs „Saulės“ gimnaziją ir architektūrą KPI (dabar KTU) porą metų dirbo pas savo mokytoją profesorių K.Šešelgį Urbanistikos katedroje. Vėliau daugybę metų atidavė Kauno Miestų statybos projektavimo institutui.
Būtent čia ir sukurti geriausi urbanistiniai A.Steponavičiaus projektai. Lygia greta, berods dešimtmetį, A.Steponavičius vadovavo ir Architektų sąjungos Kauno skyriui. O neramiais 1987-1990 metais dirbo Kauno miesto vyriausiuoju architektu.
Vėliau A.Steponavičius 2004-2014 dirbo “Kauno plane” prie Kauno ir kitų miestų urbanistinių projektų.
Greta architektūros, A.Steponavičius mėgo buriuoti, Kauno mariose turėjo nedidelę jachtą. Taip pat architektas dalyvaudavo automobilių raliuose ir netgi ėjo kurį laiką 1988-1994 Lietuvos automobilių klubo viceprezidento pareigas.
A.Steponavičius buvo aktyvus ir pilietiškas architektūrinio, urbanistinio lauko dalyvis, nevengęs reikšti savo nuomonės, kuri dažniausiai rėmėsi ekspansyvaus modernizmo principais.
Palaidotas urbanistas Alvydas Pranas Steponavičius Kaune, Petrašiūnų kapinėse, 2020.07.01.
ARCHITEKTO, URBANISTO ALVYDO STEPONAVIČIAUS KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA
1967_ IV mikrorajonas Kaune, Dainavos gyvenamajame rajone, 14.000 gyventojų. Autorius.
1965-1969_ Jurbarko miesto centrinės dalies detalusis planas. Autorius.
1971_ “Draugystės parkas” Kaune (Taikos gyvenamasis rajonas). Autorius, projekto vadovas (dendrologijos autorė Raimonda Augustienė).
1972_ Šiaurinio Dainavos (Kaunas) gyvenamojo rajono detalusis planas. I mikrorajono (10.000 gyventojų) su visuomeniniais pastatais. Autorius.
1972_ Savanorių prospekto (Kaunas) detalusis planas (100 ha). Bendraautorius, su L.Navaku.
1972_ Vilijampolės rajono (Kaunas) detalusis planas (90 ha). Bendraautorius, su L.Navaku.
1973_ Druskininkų miesto centrinės dalies detalusis planas. Bendraautorius, su V.Medeliu, projekto vadovas.
1974–1978_ Kauno centrinės dalies detalusis planas. Autorius, projekto vadovas (bendraautoriai: architektas Jonas Zagorskas, transporto inžinierius Jonas Sodaitis).
1979_ Aleksoto rajono (Kaunas) detalusis planas. Autorius.
1979_ Visuomeninis prekybos centras “Okeanas”. Bendraautorius, su V.Paipalu.
1979_ Varnių g. tiltas per Nerį Kaune. Architektas-autorius.
1979_ Pėsčiųjų tiltas per geležinkelio mazgą ties Kauno geležinkelio stotimi. Architektas-autorius.
1980_ Gyvenamųjų namų kvartalas Kaune, Vitkausko g. (dabar Pašilės g.). Autorius.
1980_ Gyvenamųjų namų kvartalas Kaune, Alsėdžių g. Autorius.
1981_ Žemųjų Šančių rajono (Kaunas) detalusis planas. Bendraautorius, su A.Tatariūniene.
1981_ Vilijampolės rajono (Kaunas) detalusis planas. Projekto vyr.architektas (autorius J.Zagorskas).
1981_ Veršvos parko (Kaunas) detalusis planas. Projekto vyr.architektas (autorius R.Augustienė).
1981–1988_ Šilainių II mikrorajonas Kaune, 16.000 gyventojų (su visuomeniniais pastatais). Autorius, projekto vadovas (bendraautorė: architektė Aldona Tatariūniene).
1982_ Marvelės rajono (Kaunas) detalusis planas. Projekto vyr.architektas (autorius A.Krasilnikova).
1983_ Kalniečių III mikrorajonas Kaune. Autorius. Apdovanotas SSSR Ministrų tarybos premija.
1987_ Kalniečių parko (Kaunas) detalusis planas. Projekto vyr.architektas (autorius R.Augustienė).
1987_ Veršvos gyvenamojo rajono (Kaunas) detalusis planas. Projekto vyr.architektas (autorius I.Janulevičienė).
1987_ Mažojo Ąžuolyno parko (Kaunas) projektas. Projekto vyr.architektas (autorius I.Janulevičienė).
1989-1994_ Rokų gyvenamojo rajono (Kaunas) detalusis planas. Autorius.
1997-2001_ Individualūs gyv. namai Kaune: Prišmančių g., Lekėčių g., Kapsų g., Sandėlių g. Trys individualūs gyv. namai Šešuvos kaime (Kauno raj.). Architektas-autorius.
1997-2010_ Degalinės Veiverių g., Baršausko g. (Kaunas). Architektas-autorius.
2000–2006_ Kauno HE statinių rekonstrukcija. Architektas-autorius.
2001_ Baras 91 Islandijos pl., Kaune. Architektas-autorius.
2003_ Kauno Geležinkelio stoties pastato rekonstrukcijos pasiūlymų autorius.
2003_ Pėsčiųjų perėja po geležinkelio stoties aikšte (M.K.Čiurlionio g) Kaune. Architektas-autorius.
2004_ Kražių kolegijos aikštės ir Kražių miestelio sutvarkymo projektas. Architektas-autorius.
2004_ Marvelės gatvės Kaune rekonstrukcijos detalusis planas. Autorius, projekto vadovas.
2005_ Kauno apskrities bendrasis planas. Bendraautorius, projekto vadovas.
2005_ Išorinės vaizdinės reklamos išdėstymo Kauno mieste specialusis planas. Bendraautorius.
2005_ Raseinių rajono savivaldybės bendrasis planas. Bendraautorius, projekto vadovas.
2006–2012_ Kauno rajono, Kėdainių miesto, Kėdainių rajono, Prienų miesto, Prienų rajono bendrieji planai. Bendraautorius, projekto vadovas.
2009_ Logistikos terminalas Karmėlavoje. Laisvosios ekonominės zonos ir Oro uosto transportiniai ryšiai su Vilniumi: urbanistinis eskizas. Autorius (bendraautorius Laurynas Byla).
2010–2012_ Vilkaviškio ir Joniškio miestų bei Dotnuvos, Josvainių, Miežiškių, Smilgių, Vadoklių miestelių bendrieji planai. Urbanistinės dalies autorius.
2012–2013_ Kauno miesto Bendrasis planas (2013–2023). Koncepcijos bendraautorius.
re
( 2020-07-07 )
Keista, kad valstybės vadovai nepareiškė užuojautos dėl žymaus architekto mirties….
jolanta
( 2020-07-07 )
valstybes kaip valstybes. bet kauno meras ka demonstruoja savo abejingumu? kol Steponavicius buvo reikalingas, tai net i Vieninga Kauna buvo irasytas. o kai mauras paseno, tai mauras nebereikalingas ir nebereikia net uzuojautos pareikst mirties valanda. Matijosaitis tik apgailetinas cinikas. eilinis patvirtinimas.
a.z.
( 2020-07-06 )
Pagarba Alvydui Steponavičiui. Didelis žmogus ir Kauno patriotas buvo.