Gegužės viduryje Nidos meno kolonijos lauko teritorija ėmė keisti savo pavidalą. Greta kitų tęstinių NMK projektų, laukinių augalų sodas jau pradėjo įgauti formą, o menininkas Žilvinas Landzbergas – darbuojasi prie skulptūros viešojoje erdvėje.
PERKURIA SOCIALINIUS ERDVĖS MODELIUS
Menininkas, Vilniaus dailės akademijos dėstytojas ir dažnas NMK svečias Ž.Landzbergas gegužę šiaurinėje NMK teritorijos dalyje pradėjo skulptūros viešojoje erdvėje realizaciją. Šis darbas perkuria ligšiolinius socialinius naudojimosi erdve modelius, kuriuos diktavo joje įrengta laužavietė, ir atveria NMK kiemą Eduardo Jonušo namų sodui bei netoliese einančiam takui. Parengiamieji projekto darbai vykdyti dar 2019 m. NMK pastatai iškilo 2011 m. ir 2016 m., (arch. A.Kančas, T.Petreikis, G.Kančaitė, T.Kučinskas) tačiau juos supanti erdvė liko tarsi beveidė. Su architektu Povilu Marozu ir botanike, ekologinio kraštovaizdžio architekte Vilma Gudyniene buvo parengtas planas iš esmės perkurti ir naujai suformuoti žaliąsias NMK teritorijos zonas. Šis procesas vyko koja kojon su Ž.Landzbergo skulptūros projektavimu.
Skulptūrinę kompoziciją sudaro keraminiai ir betoniniai objektai. Dideli įvairių aukščių abstrakčių formų betoniniai pjedestalai yra komponuojami aplink specialiai pagamintą indą ugniai. Aiškiai struktūruotas ir kviečiantis užeiti skulptūrinis ansamblis šiai socializacijos zonai suteikia naują išvaizdą, sukuria aplinką, kuri skatina ir padeda atrasti kitokį santykį su viešąja NMK erdve. Pjedestalai gali pasitarnauti poilsiui ar socialiniams susibūrimams – atlikti stalų, gultų ir pakylų funkciją. Į ansamblį taip pat buvo integruoti aplinkiniai pavėsį garantuosiantys medžiai. Šiuo metu dar grubios betoninės formos per vasarą bus nugludintos, o ilgainiui kompoziciją papildys ir keraminės skulptūros.
Pirmasis projekto etapas buvo įgyvendintas su Martyno Maziliausko ir Martyno Margevičiaus pagalba.
FORMUOJAMI LAUKINIŲ IR VAISINGŲ AUGALŲ SODAI
Nuo gegužės vidurio NMK lauko teritorijoje žengti pirmieji žingsniai įrengiant du sodus. Vienas iš jų skirtas laukiniams augalams, krūmams ir medžiams, augantiems Kuršių nerijos nacionaliniame parke; kita dalis susideda iš įvairių vaisingų augalų, nuolatos patenkančių į NMK kaip dovanos arba mainantis su kolonijos kaimynais, svečiais, vietiniais gyventojais ir jų šeimomis.
NMK lauko teritorijos performavimo tikslas yra materializuoti ir atspindėti procesus, kurie vyksta institucijos viduje: tyrimus, produkciją ir edukaciją vizualiųjų menų, architektūros, dizaino ir kultūros laukuose, taip pat humanitarinių ir socialinių mokslų srityse. Tai viešoji erdvė, projektas, siekiantis įžvalgiai ir sumaniai suderinti idėjos tvarumą, naudojamas medžiagas ir parinktus augalus; bet taip pat tai turėtų būti patogia ir malonia aplinka. Daugiamečio laukinio sodo dizainas atstato grandis tarp organizmų ir teigiamai veikia vietinę bioįvairovę – tvarumas tampa atspirties tašku įvertinant mūsų gyvenamosios aplinkos matymą. Esminis šio proceso elementas – vietinių išteklių panaudojimas.
KOMPOZICIJAS SKOLINOSI IŠ VIETOS MIŠKŲ
Bendra NMK teritorijos žaliųjų erdvių pertvarkymo strategija buvo sukurta ir suprojektuota kraštovaizdžio architekto P.Marozo, artimai bendradarbiaujant su NMK direktore Egija Inzule. Specialiai apsėtos plokščiosios sklypo dalys buvo pakeltos, suformuojant teritorijoje reljefą. Šiam reljefui paremti buvo panaudoti nurašyti suoliukai, anksčiau stovėję Nidos miestelio viešosiose erdvėse ir mums atiduoti „Neringos komunalininko“. Tokiu būdų sukonstruota panaši atramos sistema kaip menininko Roberto Smithsono kūrinyje „Veidrodžiai ir kriauklėtas smėlis“ (angl. „Mirrors and Shelly Sand“, 1969-1970). Šie jau yrantys suoliukai pamažu sunyksir jų palaikomą struktūrą perims augalai, toliau ją formuodami patys. P.Marozas sodą suprojektavo galvodamas apie kompozicijas ir gamtines formas, kurias matė Kuršių nerijos miškuose, ypatingą dėmesį atkreipė į vietas, kuriose sukultūrinta Nacionalinio parko miškų priežiūra susitinka su egzistuojančia struktūra ir pasidaro matoma.
Vietinių laukinių augalų kompozicija buvo parinkta gamtinio apželdinimo specialistės ir botanikės V.Gudynienės. Ji buvo sudaryta tariantis ir atsižvelgiant į rekomendacijas, pateiktas Kuršių nerijos nacionalinio parko botanikės Raimondos Ilginės ir Klaipėdos universiteto botanikos sodo direktorės Astos Klimienės. Vietiniai žolynai (šepetukas ir šluotsmilgė), samanos ir kerpės, laukiniai viržiai ir našlaitės bei kiti augalai buvo persodinti NMK kieme. Bendruomeniškoje akcijoje dalyvavo NMK komanda ir savanoriai – NMK rezidentai, draugai ir rėmėjai – taip pat patys projekto autoriai Marozas ir Gudynienė su savo partneriais ir vaikais.
Projektą dalinai finansuoja programa „Neringa: Lietuvos kultūros sostinė 2021“ ir Neringos savivaldybė
IŠPLĖTOJO MIŠKO ARCHITEKTŪROS REZIDENCIJŲ PROGRAMĄ
NMK išplėtojo naują tyrimų ir rezidencijų programą, paremtą erdviniais ir medžiagiškais procesais. Neringos miško architektūros rezidencijos dėmesio centre – miškas kaip kultūrinio peizažo formavimo įrankis ir vieta, kurioje materialus auginimo, kirtimo, natūralaus džiovinimo ir medienos apdorojimo ciklas taps rezidencijų ir tyrimų programos pagrindu.
Kaip tyrėjai ir architektai, 2019 m. Neringos meno stipendininkai Jurga Daubaraitė ir Jonas Žukauskas savo projektą „Sudėtinės miško dalys“ pradėjo siekdami atverti galimybes įvairioms Kuršių nerijoje veikiančioms institucijoms bendradarbiauti ir į savo veiklas įtraukti meno, dizaino bei tyrimo praktikas. Tęsdami projektą, jie kartu su NMK direktore Egija Inzule inicijavo naują rezidencijų ir tyrimų programą, vyksiančią 2020–2022 m. Ši programa Kuršių nerijos miškus nagrinėja kaip konkretų atvejį platesniame Baltijos–Skandinavijos regiono miškų infrastruktūros kontekste, apimančiame natūralų augimą ir kaitą, politikos formavimą, miškotvarkos ir miškininkystės planavimo bei kontrolės procesus, medienos technologijų ir dizaino inovacijas.
Manoma, kad Neringos miško architektūros rezidencijos suburs vietinius ir užsienio ekspertus, mokslininkus, dizainerius, architektus, menininkus ir Vilniaus dailės akademijos studentus bei akademinę bendruomenę, kviečiant juos kurti ir įgyvendinti dizaino idėjas. Kaupiami materialūs medienos ištekliai ir technologinė bazė leis projektuoti ir gaminti objektus iš vietinės medienos, pabrėžiant bendradarbiavimą su vietinėmis instituticijomis.
ISTORINIŲ IR DABARTINIŲ PEIZAŽO FORMAVIMO PROCESŲ APŽVALGA
Viešojoje Nidos erdvėje, netoli Thomo Manno muziejaus eksponuojamas „Pušies mėginys“ (autoriai Jurga Daubaraitė ir Jonas Žukauskas). Jis pristato projektą plačiajai publikai ir pateikia istorinių ir dabartinių šio peizažo formavimo procesų apžvalgą. „Pušies mėginys“ atkeliavo iš Grobšto rezervato, esančio Lietuvos ir Rusijos pasienyje, kuriame 2019 m. Kuršių nerijos nacionalinio parko medkirčiai kirto 30–40 metų senumo savaime pasisėjusias pušis, nuo apaugimo atverdami kopas.
Neringos miško architektūros rezidencijos programą dalinai finansuoja programa „Neringa: Lietuvos kultūros sostinė 2021“ ir „Nordic Culture Point“.
Projektą „Sudėtinės miško dalys“ dalinai finansuoja Neringos savivaldybė.
Kaip portalą PILOTAS.LT informavo architektė Gustė Kančaitė, Nidos meno kolonijos pertvarkymai su jos projekto autoriais nebuvo derinami.
Parengta pagal Nidos meno kolonijos ir PILOTAS.LT informaciją.
Titulinė nuotrauka: Nidos meno kolonija.
Skulptūra viešojoje erdvėje, autorius Ž.Landzbergas, Foto: Julijos Navarskaitės
Laukinių augalų sodas. Foto: Julijos Navarskaitės
„Sudėtinės miško dalys. Pušies mėginys“ (autoriai J.Daubaraitė, J.Žukauskas). Foto: Jono Žukausko
