EKO

Sėklų bombos

ŽALIOSIOS BOMBOS: Išbandoma miškų atsodinimo iš oro technologija

2020-01-24
PILOTAS.LT

Ne paslaptis, kad pasaulio miškai sparčiai nyksta. Ir ne vien beatodairiškai naikinamose Amazonės džiunglėse – jie nyksta visur. Nykstant miškams, atmosferoje daugėja anglies dvideginio,  šiltėja klimatas. Viena perspektyviausių šių „Žemės plaučių“ atsodinimo ateities idėjų – jų atkūrimas atakuojant sėklų bombomis iš oro.

Skaičiuojama, kad kas sekundę pasaulio miškai  praranda po vieną futbolo aikštelę ploto. Kompanijos „Lockheed Martin“ ir „Aerial Reforestation Inc.“ dar nuo praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio plėtoja miškų atsodinimo iš oro technologiją, kuri galėtų padėti šią situaciją pradėti keisti iš esmės. Jai numatoma pasitelkti vienus populiariausių pasaulio krovininių lėktuvų – „C-130 Hercules“, kurie kadaise amerikiečių buvo sukurti mėtyti minas. Beje, būtent šie lėktuvai vokiečiams pasitarnavo per garsiąją Berlyno blokadą. Vokietijos sostinės oro uoste tuomet jie kilo ir leidosi kas 30 s, o  iš viso buvo atlikta net 300.000 skrydžių. Taigi, šie lėktuvai būtų ypač tinkami ir sėklų ar sodinukų atakoms iš oro, tereiktų juos tam pritaikyti. Manoma, kad tokiam bombardavimui sodinukais reikėtų pritaikyti visus pasaulio lėktuvus „C-130“, kurių 70 pasaulio valstybių šiuo metu yra likę apie 2.500. Tuomet miškų atsodinimą būtų galima įgyvendinti bei miškų ekosistemą atkurti per 25 metus.
Sėjant iš oro, specialiai sukurtose „žaliosiose bombose“ būtų medžių daigai, o taip pat – trąšas ir drėgmę sugeriančios medžiagos. Įsmigusios į žemę, dirvožemyje bombos  biologiškai išskaido, kad galėtų vystytis medžio šaknų sistema, o medis – augtų. Lėktuvas „C-130“ per vieną skrydį galėtų pasodinti po 125.000, o per dieną – iki 900.000 medžių.
Beje, ši miškų atsodinimo iš oro technologija, kiek pakoreguota. pastaruoju metų praktikoje išbandoma daugybę miškų kasmet prarandančiame Tailande. Čia „bombos“ gaminamos tiesiog iš žemės.
Parengta pagal „Lockheed Martin“ ir „Aerial Reforestation Inc.“ ir PILOTAS.LT informaciją.
Pav.: „Žaliųjų bombų“ miškų atsodinimo ataka. Pav.: „Interesting Engineering“

Sėklų bombos išbandomos Tailande.

Sėklų bombos išbandomos Tailande.

bombo_se_200100_e03_xxx

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Ąžuolynas

PRASIDĖJO KLIMATO SAVAITĖ: Paskelbta akcija klimato problemoms

2020 spalio 19Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien visoje Lietuvoje prasideda Klimato savaitė. Aplinkos ministerija šia proga jau antrus metus organizuoja klimato kaitos problemoms skirtą akciją. Aplinkos ministerija pakvietė visuomenę, mokslo, verslo

Lietuva

KLIMATO KAITOS PROGRAMA: 26 mln. eurų „žaliosios“ energijos šaltiniams

2020 birželio 1Be komentarųPILOTAS.LT

Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) ką tik paskelbė net 3 kvietimus teikti paraiškas kompensacijoms iš Klimato kaitos programos lėšų už „žaliosios“ energijos šaltinių diegimą.

Kauno savivaldybė

ŽALIOSIOS KAUNO AMBICIJOS: Ant Kauno visuomeninių stogų pabers saulės elektrinių

2020 gegužės 14Be komentarųPILOTAS.LT

Aplinkos ministerija paskirstė finansavimą iš Klimato kaitos programos. Daugiausia – beveik 4 mln. eurų – atiteko Kaunui, kuris investuos į aplinkai draugiškų saulės elektrinių įrengimą

Sniegas gegužę

KLIMATO KAITOS SUVOKIMAS: KTU mokslininkų seminaras ir diskusijos

2020 gegužės 13Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno technologijos universiteto mokslininkai nuotoliniu rengia seminarą „Klimato kaitos nuostatos, elgsena ir komunikacija Lietuvoje“. Norintieji prisijungti prie šio seminaro turi registruotis. Kauno technologijos universiteto (KTU)

Saulės energetika

ŠVELNINS PANDEMIJOS PADARINIUS: Ruošia 5 mln. eurų išmokas privačioms elektrinėms

2020 balandžio 29Be komentarųPILOTAS.LT

Gera naujiena neturintiems galimybės įsirengti saulės elektrines savo lėšomis – Aplinkos ministerija žada lankstesnes sąlygas jas įsigyti. Tai daroma siekiant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų

Šiltnamio efektas

ŠILTNAMIO EFEKTAS: Multidisciplininis simpoziumas Vilniaus ŠMC skaitykloje

2020 kovo 5Be komentarųPILOTAS.LT

Pasaulyje vis dažniau susiduriama su klimato kaitos iššūkiais. Simpoziumas „Šiltnamio Efektas“ pakvietė studentus ir visus, kam aktualu, kalbėtis, kaip klimato kaitos reiškinys keičia mūsų aplinką,

Lietuviška saulės elektrinė Malyje

LIETUVIŠKA ELEKTRA MALYJE: Bamake paleistos dvi naujos saulės elektrinės

2020 vasario 25Be komentarųPILOTAS.LT

Malio sostinėje Bamake neseniai pradėjo veikti dvi naujos saulės elektrinės. Parėmus Lietuvai įgyvendintas projektas susilaukė didžiulio vietos universiteto bendruomenės dėmesio. Kaip praneša Kultūros ministerijos, dvi

Miškas

LIETUVOS MIŠKŲ POLITIKA: Aplinkos ministerija rengia konferenciją-diskusiją

2020 vasario 12Be komentarųPILOTAS.LT

Besikeičiant visuomenės požiūriui į mišką, Aplinkos ministerija organizuoja renginių ciklą, skirtą miškų politikai po 2020-ųjų. Ciklą pradės diskusija-konferencija „Lietuvos miškai po 2020 metų“. Vasario 28

Sėklų bombos

ŽALIOSIOS BOMBOS: Išbandoma miškų atsodinimo iš oro technologija

2020 sausio 24Be komentarųPILOTAS.LT

Ne paslaptis, kad pasaulio miškai sparčiai nyksta. Ir ne vien beatodairiškai naikinamose Amazonės džiunglėse – jie nyksta visur. Nykstant miškams, atmosferoje daugėja anglies dvideginio,  šiltėja

Taršą matuojantis dronas

TARŠĄ MATUOS DRONAIS: Panevėžio mokslininkai sukūrė pažangią sistemą

2020 sausio 21Be komentarųPILOTAS.LT

Pirmas žingsnis siekiant mažinti oro taršą – tyrimai, kurie padėtų geriau suprasti taršos šaltinius ir kaitą. Panevėžio mechatronikos centro (PMC) mokslininkų komanda sukūrė taršą matuojantį

Lietuvos gamta

KEISTI AR KEISTIS? Klimato savaitės konferencija Prezidento kanceliarijoje

2019 lapkričio 20Be komentarųPILOTAS.LT

Kaip jau skelbė PILOTAS.LT, lapkričio 22-29 dienomis Aplinkos ministerija rengia Klimato savaitę, kurioje vyks diskusijos apie strateginius Lietuvos klimato kaitos politikos tikslus, klimato iššūkius ir

GreenBlue Urban

AKTUALUS SEMINARAS VILNIUJE: Kaip sodinsime medžius miestuose rytoj

2019 lapkričio 18Be komentarųPILOTAS.LT

KABI – Kraštovaizdžio architektūros biuras Vilniuje rengia aktualų medžiams skirtą seminarą „Kaip sodinsime medžius miestuose rytoj“. Norintys dalyvauti, turi registruotis. Lapkričio 19 dieną (antradienį) 12:30

Energetika

ENERGETIKA IR KLIMATAS: Lietuva baigia rengti NEKS veiksmų 2021-2030 m. planą

2019 lapkričio 14Be komentarųPILOTAS.LT

Iki šių metų pabaigos Lietuva turi Europos komisijai pateikti Nacionalinio energetikos ir klimato srities (NEKS) veiksmų 2021-2030 m. planą. Šio plano projektui ką tik pritarus

Klimato savaitė

KLIMATO SAVAITĖ: Strategija, iššūkiai ir galimybės

2019 lapkričio 13Be komentarųPILOTAS.LT

Aplinkos ministerija Lietuvoje rengia Klimato savaitę. Vyks diskusijos apie strateginius Lietuvos klimato kaitos politikos tikslus bei priemones, klimato iššūkius ir galimybes miškininkystės, energetikos, transporto, pramonės

upė

URBANISTIKA IR KLIMATO KAITA: 13-asis Lietuvos urbanistinis forumas

2019 lapkričio 81 KomentarasPILOTAS.LT

LR Aplinkos ministerija šiemet rengia 13-ąjį Lietuvos urbanistinį forumą. Renginyje bus dalinamasi informacija apie urbanistiką ir klimato kaitą bei tradiciškai bus įteikti Aplinkos ministerijos apdovanojimai

Lietuviška elektra

ELEKTRA PABĖGĖLIAMS: Sakartvele paleistos 3 lietuviškos saulės elektrinės

2019 spalio 22Be komentarųPILOTAS.LT

Sakartvele, karo pabėgėlių stovyklose pradėjo veikti 3 lietuviškos saulės elektrinės. Tai mūsų šalies parama, skirta besivystančioms šalims vykdant ES klimato kaitos politiką. 127,8 kW bendros

parama

10 MLN. EKOLOGIJAI: Laukiama paraiškų atsinaujinančių energijos išteklių projektų paramai

2019 birželio 12Be komentarųPILOTAS.LT

Aplinkos projektų valdymo agentūra nuo liepos 15-osios pradės priimti paraiškas gauti paramai atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimui visuomeninės ir gyvenamosios paskirties pastatuose. Subsidijos dydis gali siekti

Renovacija

KLIMATO KAITAI KOMPENSUOTI: 3 mln. eurų individualių namų renovacijai

2019 gegužės 212 KomentaraiPILOTAS.LT

Įgyvendinant Klimato kaitos programą, bus kompensuojami individualių gyvenamųjų namų modernizavimo darbai. Parama žadama, jei šiluminės energijos suvartojimo sąnaudos po renovacijos sumažės ne mažiau 40 proc. Šiam