Klimato kaita

EUROPOS ARCHITEKTŲ KONFERENCIJA: Klimato kaita ir pastatytas paveldas [1]

2021-11-16
Linas Tuleikis

Reikia pripažinti, kad pas mus Lietuvoje terminas “klimato krizė” dažniau yra susierzinimo, nei susirūpinimo ženklas. Deja, bet savo požiūriu į klimato krizę mes panašesni į rusus ar kinus, nei į pažangiųjų Europos valstybių piliečius.

Kokį nuobodulį mums bekeltų diskusijos apie globalinį atšilimą ir mūsų veiklų įtaką jam, bet jei mes norime išlikti Architektūros lauke, tai mums to išvengti, kad ir kaip norėtume, niekaip nepavyks.

RENOVACIJŲ BANGA TURI TAPTI KULTŪRINIU ĮVYKIU
Pagal ES statistiką pastatai sukuria 36% visos anglies dvideginio taršos ir sunaudoja 40% energijos, o tai reiškia, kad architektūros ir statybos sektorius yra vienas aktyviausių klimato krizės veikėjų.
Todėl Europos architektų taryba (Architects Council of Europe – ACE) jaučia būtinybę inicijuoti diskusijas, kaip savo veikla architektai galėtų prisidėti prie klimato krizės mažinimo.
Spalio 28 Briuselyje tam tikslui surengta gyva, nuotolinė konferencija Klimato kaita ir pastatytas paveldas (Climate Change & Built Heritage), kurią matyti galėjo kiekvienas.
Galima būtų praleisti oficialias konferencijos sveikinimo kalbas, jei ne dvi svarbios mintys, pasakytos Europos architektų tarybos prezidento Georgo Pendlo. Viena, kai jis pacitavo EK pirmininkės Ursulos von der Layen iškeltą uždavinį: “Mes turime rekonstrukcijos bangą paversti visuotiniu kultūros projektu”.
Kita, kai jis pasakė, kad ES direktyvos paseno, nes nereguoja į vienas svarbiausių šiuolaikinių Europos programų – tai Baukultur ir Naująjį europietišką Bauhauzą (NEB).

BRIUSELIO MIESTO POZICIJA – APSIEITI BE GRIOVIMŲ
Todėl, mūsų laukia vienas iš pirmaeilių darbų – pagal šias programas atkoreguoti direktyvas, o ypač Paslaugų direktyvą, kad viešieji pirkimai architektūroje vyktų pagal intelektinių paslaugų pirkimą ir skirtųsi nuo komercinių įsigyjimų tiek vertinimo kriterijais, tiek pačia pirkimo procedūra.
Briuselio vyr. architektas Kristiaan Borret pasakojo apie iššūkius, su kuriais susiduria šiandieniniame savo begalės biurų mieste.
Pagrindinė masė visų miesto biurų buvo pastatyta 60-aisiais, kai Briuselis virto ES sostine, tad visai neseniai buvo tendencija griauti senus biurus ir vietoje jų statyti naujus. Dažnai tai būdavo daroma, nes trūkdavo kokių 10 cm patalpų aukščio, kad sumontuoti šiuolaikinius ventiliacijos įrenginius, tačiau dabar toks elgesys visiškai sustabdytas. Vadovaujamasi europiniu požiūriu: “griovimas yra išimtis”.
Todėl, jau keli metai, kai visi tie 1960-ųjų Briuselio biurų pastatai tik rekonstruojami arba renovuojami, bet nebegriaunami. Taip sutaupoma ne tik daug energetinių resursų, bet ir išvengiama daugelio statybinių medžiagų sėkmingo, ar mažiau sėkmingo, tačiau visada brangaus utilizavimo.
Taip pat, tai leidžia išsaugoti miesto dvasią ir įvairių laikmečių stilių, neverčiant žmonių naujai prisitaikyti prie drąstiškų miesto pokyčių. Nes, anot Briuselio vyr. Architekto, “architektūra – tai senų ir naujų dalykų forumas, tai kūrybingumas, tai naujų kelių paieškos”. Ir Briuselio ateitis regima, kaip verslo miesto, kurio maždaug pusė biurų bus paversta apartamentais.

NAUJOJO EUROPOS BAUHAUZO LAUREATĖ
Pagrindinė rytinės sesijos pranešėja 2021-ųjų NEB apdovanojimo laureatė Anna Heringer. Tai jauna austrų architektė, savo architektūrinius atradimus padariusi Bangladeše. Ji sako, kad Architektūra – tai įrankis pagerinti gyvenimus. Po šūkiu “nematoma yra matoma” ji pristatė, kad sąžininga architektūra neįmanoma be pačio architekto kasdienio elgesio vertinimo. Ji kalbėjo, kad “atsakingumas – tai suvokimas, kad tai, ką darai, reikia padauginti iš 7 milijardų planetos gyventojų ir tik toje šviesoje matyti savo elgesį”.
Pristatydama savo architektūros darbus Bangladeše Anna pabrėžė, kad architektui būtina visiškai pasitikėti vietos, kurioje dirbi kultūra, vietinėmis medžiagomis bei vietinėmis statybos tradicijomis. Anot laureatės, tik toks darbas neišprievartaus situacijos, o sugyvens su ja.

PARYŽIUS DIDINA ŽALIUS PLOTUS IR SIEKIA 15 MINUČIŲ TAISYKLĖS
Prancūzė Christiane Blancot iš „Atelier Parisien d’Urbanisme“ papasakojo apie Paryžiaus iššūkius.
Pastaruoju metu Paryžiaus statybų sektoriuje tik 10% sudaro naujos statybos, visa kita yra renovacijos ir rekonstrukcijos.
Paryžiuje vienam gyventojui tenka tik 5m2 žaliųjų plotų, todėl miestas, šalia gyventojų dar turintis milžinišką turistų srautą, stengiasi kaip galima daugiau urbanizuotų vietų versti žaliomis erdvėmis, nes šiuo metu dėl kietų paviršių vyravimo mieste Paryžius kenčia nuo didelio karščio pertekliaus.
Virš 70% Paryžiaus namų pastatyta iki praeito amžiaus vidurio, tad miestas natūraliai patiria renovacijų ir rekonstrukcijų bangą. Vienas iš svarbiausių ir sparčiai bei sėkmingai vykdomų miesto projektų – Senos krantų išvadavimas nuo automobilių.
Vieni iš artimiausių Paryžiaus pokyčių – miestas rengiasi visiškai “atjungti” lietaus vandenį nuo miesto tinklų bei paversti Paryžių “15 minučių miestu”. Siekiant, kad visas poreikius tenkinančias vietas būtų galima pasiekti pėsčiomis arba dviračiu per 15 minučių nuo savo namų.
Kadangi daugelis Paryžiaus sumanymų susiję su gyventojų įpročių pokyčiais, miesto valdžia kiekviename miesto rajone yra įkūrusi agentūras darbui su gyventojais, kurios atsakingai užsiima gyventojų edukacine veikla, bei iš anksto informuoja ir diskutuoja apie visus numatomus projektus.
(laukite tęsinio)
Titulinė nuotrauka: iš konferencijos Climate Change & Built Heritage.

 

Komentarai

  1. Panašu,kad Europos Sąjunga su Baukultur ir NEB mums ne pavyzdys,Tikriausiai Rusija ir jos Maskva mums pavyzdys.
    https://www.lrytas.lt/bustas/nekilnojamasis-turtas/2021/11/09/news/maskva-ta-jau-padare-lietuva-vis-ruosiasi-kada-neliks-senu-sovietiniu-daugiabuciu–21336339

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Klimato kaita

EUROPOS ARCHITEKTŲ KONFERENCIJA: Klimato kaita ir pastatytas paveldas [1]

2021 lapkričio 161 KomentarasLinas Tuleikis

Reikia pripažinti, kad pas mus Lietuvoje terminas “klimato krizė” dažniau yra susierzinimo, nei susirūpinimo ženklas. Deja, bet savo požiūriu į klimato krizę mes panašesni į

Heritas

PAVELDO ĮKROVIMAS: Tarptautinis kultūros paveldo festivalis „Heritas“

2021 rugsėjo 24Be komentarųPILOTAS.LT

Rugsėjo 23 – 25 dienomis vyksta tarptautinis kultūros paveldo festivalis „Heritas‘21“. Ketvirtus metus vyksiantis paveldo festivalis vienija specialistus iš visos Lietuvos ir užsienio, valstybės bei

Kauno Bernardinų vienuolyno su Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia kompleksas tvarkomas nuo 2009-ųjų. Foto: ©PILOTAS.LT

ĮTRAUKIANTIS PAVELDAS: Sukvies simboliškosios Europos paveldo dienos

2021 rugsėjo 1Be komentarųPILOTAS.LT

Europos paveldo dienos (EPD) šiemet kviečia intriguojančia tema „Įtraukiantis paveldas“. Tai ne tik vienas simboliškiausių Europos Tarybos inicijuotų renginių, bet jau nuoširdžiai pamėgtas visose penkiasdešimtyje

Fixus mobilis

PAVELDO MOKYMAI NERINGOJE: Rugsėji lankysis „FIXUS Mobilis“ komanda

2021 rugpjūčio 18Be komentarųPILOTAS.LT

Projekto „FIXUS Mobilis“ komanda rugsėjį Nidoje ir Juodkrantėje rengia konsultacijas ir praktinius mokymus kultūros paveldo objektų, istorinių statinių valdytojams ir suinteresuotai visuomenei. VISKAS PRASIDEDA NUO

Valdovų rūmai

REIKIA VIENINGOS SISTEMOS: Siūloma reorganizuoti Kultūros paveldo centrą

2021 liepos 23Be komentarųPILOTAS.LT

Duomenys apie atliktus kultūros paveldo tyrimus šiandien yra išsibarstę po skirtingas įstaigas, o vieningos skaitmeninimo sistemos nėra. Valstybinė kultūros paveldo komisija pasiūlė reorganizuoti Kultūros paveldo

UNESCO

KAUNO ŽYGIS Į UNESCO: Vyksta svarbi komiteto asamblėjos sesija

2021 liepos 20Be komentarųPILOTAS.LT

Prasidėjo UNESCO Pasaulio paveldo komiteto 44-oji asamblėjos sesija, kuri yra itin svarbi į UNESCO paveldo objektų sąrašą pretenduojančiam Kaunui. UNESCO Pasaulio paveldo komiteto 44-oji asamblėjos

polocko-g-g-orzikausko-nuotrauka

KULTŪROS PAVELDO KOMISIJA: Statybų procesai Vilniaus senamiestyje neramina

2021 liepos 14Be komentarųPILOTAS.LT

Statybų procesai Vilniaus senamiestyje neramina tiek specialistus, tiek aktyvią visuomenę. Skundų gausa Valstybinę kultūros paveldo komisiją paskatino susitikti su visuomenės atstovais. Paaiškėjo, kad nuogąstavimai nėra

Žalgirio arena

BAUHAUZO INICIATYVA: Subūrė Lietuvos organizatorių branduolį

2021 birželio 21Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvoje plėtojant Naujojo europinio bauhauzo (NEB) iniciatyvą ir skatinant visuomenę kuo plačiau diskutuoti, kaip kurti tvarius miestus, Aplinkos ir Kultūros ministerijos kartu su Mokslo Taryba

Oginskių paveldas

DINGUSIO PAVELDO SUGRĮŽIMAS: Oginskius menanti paroda Rietave

2021 birželio 4Be komentarųPILOTAS.LT

Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus šiandien atidaro parodą „Dingusio paveldo sugrįžimas“. Tai kartu ir kvietimas nauju žvilgsniu įvertinti šių praradimų mastą, raginimas imtis aktyvaus vaidmens

renovacija

KLIMATO KAITOS PROGRAMA: Dalinama parama negyvenamų pastatų renovacijai

2021 birželio 2Be komentarųPILOTAS.LT

Šiemet iš Klimato kaitos programos bus skirta 2,5 mln. eurų juridinių asmenų negyvenamosios paskirties pastatų renovacijai. Į šią valstybės paramą pretenduoti gali viešbučių, administracinės, prekybos,

Naujojo Europos Bauhauzo

NAUJASIS EUROPOS BAUHAUZAS: Tarptautinė konferencija suburs žinomas asmenybes

2021 balandžio 161 KomentarasPILOTAS.LT

Europos Komisija rengia Naujojo Europos Bauhauzo tarptautinę konferenciją, kurioje dalyvaus žinomos pasaulio politikos, kultūros ir meno pasaulio asmenybės. Taip pat renginyje numatoma paskelbti kvietimą teikti

Siesikų dvaro sodyba

DAUGIAU PARAMOS PAVELDOTVARKAI: Papildomai paskirta 2 mln. eurų

2021 kovo 3Be komentarųPILOTAS.LT

Šių metų valstybės biudžete paveldui tvarkyti numatyti papildomi 2 mln. eurų. Kaip praneša Kultūros ministerija, papildomos lėšos leis ne tik tęsti seniau jau pradėtus tvarkybos

dangus

KLIMATO KAITOS PROGRAMA: Ruošiama 133,3 mln. eurų paramos injekcija

2021 vasario 15Be komentarųPILOTAS.LT

Klimato kaitai mažinti skirtoms 2021 metų priemonėms Aplinkos ministerija siūlo skirti 133,3 mln. eurų iš Klimato kaitos programos. Tai numatyta ketvirtadienį per Nacionalinio klimato kaitos

Malūnas

PASAKOJIMAI APIE MALŪNUS: Viešų paskaitų ciklas virtualiai

2020 gruodžio 17Be komentarųPILOTAS.LT

Projektas „Šiaurės sparnai: istorinių vėjo malūnų atminties archyvas“ skirtas Lietuvos vėjo malūnų paveldo tyrimams ir sklaidai, malūnų istorijai, atminčiai, išsaugojimo ir atgaivinimo klausimams. Vienas iš

Sprendimas dėl Kauno modernizmo architektūros įtraukimo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą bus priimtas kitų metų asamblėjoje.  Foto: ©PILOTAS.LT

UNESCO PASAULIO PAVELDAS LIETUVOJE: Lūkesčiai, prioritetai ir galimybės

2020 gruodžio 10Be komentarųPILOTAS.LT

Seimas 2020-uosius yra paskelbęs UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metais. Sėkmingas Kauno modernizmo architektūros kelias link Pasaulio paveldo sąrašo – ryškiausias šių metų rezultatas. UNESCO pasaulio

Kurmėnų mokykla

AMERIKONIŠKA KURNĖNŲ MOKYKLA: Prikėlė tarpukario mecenatystės pavyzdį

2020 lapkričio 161 KomentarasPILOTAS.LT

Tarpukariu statyta, tačiau daugiau kaip dešimtmetį neveikusi ir nykusi, Kurnėnų pagrindinė mokykla vėl atgavo pirminę išvaizdą. Šis Amerikos lietuvio suprojektuotas ir padovanotas pastatas prie Alytaus-Simno

Ąžuolynas

PRASIDĖJO KLIMATO SAVAITĖ: Paskelbta akcija klimato problemoms

2020 spalio 19Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien visoje Lietuvoje prasideda Klimato savaitė. Aplinkos ministerija šia proga jau antrus metus organizuoja klimato kaitos problemoms skirtą akciją. Aplinkos ministerija pakvietė visuomenę, mokslo, verslo

FIXUS Mobilis

„FIXUS MOBILIS“ KIMBA Į DARBUS: Suburtos 3 mobilios profesionalų komandos

2020 spalio 5Be komentarųPILOTAS.LT

Jau šį rudenį „FIXUS Mobilis“ komandos, sudarytos iš trijų skirtingų sričių profesionalų, kibs į darbus in situ: projekto metu mikroautobusais-dirbtuvėmis jos lankys ir atrinktus kultūros

vilni_pa_200800_e02_kaa

KVIEČIA „HERITAS‘20“: Kultūros paveldo festivalis prasidės diskusijomis

2020 rugsėjo 21Be komentarųPILOTAS.LT

Spalio pradžioje rengiamas tarptautinis kultūros paveldo tvarkybos ir technologijų festivalis „Heritas“ vienija specialistus, valstybės bei privačias organizacijas, viešąsias įstaigas, privačias įmones, ir visus, neabejingus kultūros

Merkinės bažnyčia

VIENA SENIAUSIŲ LIETUVOJE: Naujai suspindo Merkinės bažnyčia

2020 rugsėjo 15Be komentarųPILOTAS.LT

Merkinėje naujai suspindo Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. Tai viena seniausių bažnyčių Lietuvoje, kuri išsaugojo gotikinės architektūros bruožų. Kaip praneša Kultūros paveldo departamentas,

Gelgaudiškio dvaras

KULTŪROS PAVELDO DIENOS: 350 renginių, 550 kultūros paveldo objektų

2020 rugsėjo 11Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien Lietuvoje prasideda Europos paveldo dienos, kurios jau 27-tą kartą sieks atkreipti visuomenės dėmesį į kultūros paveldą – mums atitekusį ankstesnių kartų palikimą. Šiemet jų

Misionierių sodai

NAUJŲ STATYBŲ PRAKTIKA: Vertingiausiuose paveldo teritorijose ribos pataisomis

2020 rugsėjo 103 KomentaraiPILOTAS.LT

Valstybinė kultūros paveldo komisija pritarė visuomeninei iniciatyvai uždrausti nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektų teritorijose statyti statinius, nesusijusius su paveldo objektų eksponavimu ar tvarkymu. KOMISIJA ANTRINA

Bartnininkų bažnyčia

GRAŽIAUSI GRIUVĖSIAI: Bus sutvarkytos Bartnininkų bažnyčios liekanos

2020 liepos 24Be komentarųPILOTAS.LT

Bus išsaugoti Vilkaviškio rajono Bartnininkų bažnyčios griuvėsiai. Vienais gražiausių Lietuvoje laikomų griuvėsių tvarkybos projektą parengė firmos „Senamiesčio projektai“ projektuotojai. Apsilankius Bartninkuose Vilkaviškio rajone dėmesį patraukia

Pasvalio sieurojo geležinkelio  stotis

SIAUROJO GELEŽINKELIO PAVELDAS: Žygis, ekspedicija ir perspektyvos

2020 liepos 22Be komentarųPILOTAS.LT

Pasvalio rajono Pajiešmenių kultūros namuose įvyks renginys „Siaurukas: tarp nebūties ir atgimimo“. Po šio renginio organizuojami 2 dienų žygis bei mokslinė ekspedicija. Liepos 31 dieną

Vaidilutė Ščiglienė

PAVELDOSAUGININKŲ PIRMININKĖ: Vadovauti paveldo komisijai paskirta V.Ščiglienė

2020 birželio 12Be komentarųPILOTAS.LT

Seimas Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininke neseniai paskyrė menotyrininkę dr. Vaidutę Ščiglienę. Iki šiol Valstybinės kultūros paveldo komisijos vadovės funkcijas atliko pirmininko pavaduotoja Andrijana Filinaitė.