UOSTO PLĖTRAI – 1,2 MILIJARDO: Klaipėdos miestas vis labiau stumiamas nuo jūros

LR Vyriausybės neseniai patvirtintame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrajame plane numatytos intensyvios uosto plėtros kryptys, kurių įgyvendinimui Susisiekimo ministerija ką tik patvirtino 1,2 mlrd. eurų siekiančią investiciją. Tačiau savo galią beatodairiškai auginantis uostas vis labiau nustelbia bei nuo jūros atitveria Klaipėdos miestą, grasina pažeisti jūros krantus.

 LAIVYBOS KANALĄ GILINS IKI 15 METRŲ
Panaudodama Europos Sąjungos (ES) lėšas, Susisiekimo ministerija ketina gerinti jūrų transporto eismo sąlygas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Į valstybės projektų sąrašą įtraukti du projektai, kuriais bus sumažintas bangavimo poveikis laivų judėjimui uosto akvatorijoje bei iki 15 metrų gilinamas laivybos kanalas. Taip pat bus įrengtos saugų eismą gerinančios bei oro taršą mažinančios aplinkosaugos priemonės.
Kaip praneša Susisiekimo ministerija, siekiant išspręsti nepakankamo gylio problemą ir išlaikyti uosto konkurencingumą regione, bus atliekami jūrų uosto laivybos kanalo gilinimo darbai. Po jų sumažės uosto infrastruktūros apribojimai ir jų poveikis 13,8 m grimzlės laivų judėjimui uosto akvatorijoje, sudarytos palankesnės sąlygos jūrų transporto eismui.
Laivybos kanalas bus tobulinamas taip, kad laivai, kurių grimzlė didesnė kaip 13,4 m, galėtų būti pakrauti maksimaliai iki 13,8 m, išnaudojamas laivų techninis potencialas. Įgyvendinus projektą ir laivybos kanalą pagilinus iki 15 metrų padidės logistinės grandinės efektyvumas, mažės krovinių gabenimo laikas, taip pat dėl efektyvesnio laivyno panaudojimo ir mažėjančio laivų skaičiaus bus sumažinta oro tarša. Bendra projekto vertė siekia 19,4 mln. eurų. Darbus planuojama atlikti iki 2022 metų kovo mėnesio pabaigos.

UOSTĄ TOLIAU PLĖS IR AUGINS
Siekiant sumažinti bangavimo poveikį laivų judėjimui uosto akvatorijoje, Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste taip pat bus atliekama bangolaužių (molų) rekonstrukcija. Įvykdžius numatytus darbus, planuojama, kad dienų, kurių metu dėl oro sąlygų ilgesni kaip 250 metrų laivai negali patekti į uosto akvatoriją, skaičius bus kaip įmanoma mažesnis.
Įgyvendinus projektą padidės laivybos saugumas ir logistinės grandinės efektyvumas, trumpės krovinių gabenimo laikas. Laivai mažiau laiko praleis išoriniame reide, todėl mažės ir oro tarša. Bendra projekto vertė siekia 57,4 mln. eurų, o darbus ketinama užbaigti iki 2023 m. 2-ojo ketvirčio.
Kiek anksčiau Vyriausybė patvirtino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrąjį planą, kuriame numatomos būtinos ir ilgalaikės uosto plėtros kryptys. Šio plano sprendiniai sudarys prielaidas uostui operatyviai reaguoti į besikeičiančias globalios rinkos sąlygas ir kurti reikiamą uosto infrastruktūrą. Vienas pagrindinių tikslų tvirtinant Klaipėdos uosto bendrąjį planą – didinti uosto konkurencingumą, o esminė sąlyga šiam tikslui pasiekti – uosto plėtra ir jo techninių charakteristikų užtikrinimas.

JŪROS KRANTUS GALI PAŽEISTI NEGRĮŽTAMAI
Visgi tokia nežabota Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtra itin neramina klaipėdiečius, kurie jaučiasi vis labiau stumiami nuo jūros. Jei bus pastatytas neseniai patvirtintame uosto bendrajame plane numatytas išorinis uostas, nuogąstaujama, jog jūros krantas bus nuplautas ne tik Klaipėdai priklausančioje Melnragėje, bet ir Palangoje… Baiminamasi, kad išorinis uostas pakenks Baltijos krantams čia pakenks negrįžtamai. Visuomenės protestai prieš beatodairišką uosto plėtrą ir toliau lieka neišgirsti.
Parengta pagal LR Susisiekimo ministerijos ir PILOTAS.LT informaciją.
Foto: ©PILOTAS.LT