Menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės opera-performansas „Saulė ir jūra“ tapo Venecijos šiuolaikinio meno bienalės sensacija. Pagrindinio prizo – „Auksinio liūto“ – laimėjusio kūrinio autores bei kuratorę Lucia Pietroiusti Nacionalinėje dailės galerijoje pakalbins pokalbių ciklo „Tarp pastatų“ kuratorius Povilas Marozas.
Pokalbių ciklo „Tarp pastatų“ programą gruodžio 28 dieną (ketvirtadienį) 20 val. Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) pratęs režisierė R.Barzdžiukaitė, rašytoje V.Grainytė, kompozitorė L.Lapenytė bei kuratorė L.Pietroiusti. Kuratorius Povilas Marozas jas pakalbins apie aplinkos nuosmukio temų artikuliavimą.
„Įsivaizduokite paplūdimį – ir save jame, arba dar geriau: stebėkite viską iš viršaus – svilinanti saulė, įdegio kremas, ryškūs maudymosi kostiumai, prakaituoti delnai ir kojos. Pavargusios galūnės, tingiai dryksančios ant rankšluosčių mozaikos. Įsivaizduokite karts nuo karto spygtelinčius vaikus, juoką, ledų vežimėlio tilindžiavimą tolumoje. Muzikalią bangų mūšą, jos raminantį ritmą (būtent šiame paplūdimyje ir niekur kitur). Vėjo plaikstomų plastikinių maišelių šiugždėjimą, tykų jų, tokių panašių į medūzas, plūduriavimą toli nuo kranto. Ugnikalnio, lėktuvo, motorinės valties riaumojimą. Paskui – dainų chorą: kasdienybės dainų, nerimo ir nuobodulio dainų, dainų beveik apie nieką. O po visu tuo: lėtą išsekusios, išeikvotos Žemės girgždėjimą, atsidusėjimą“, – rašoma renginio anotacijoje.
Rugilė Barzdžiukaitė (g. 1983, gyvena Vilniuje) yra kino ir teatro režisierė, menininkė. Savo kūrybinėje karjeroje Rugilė tyrinėja atotrūkį tarp objektyvios ir įsivaizduojamos realybės, tuo pačiu žaismingai kvestionuodama antropocentrinį mąstymo būdą. Jos naujausias pilnametražis filmas „Rūgštus miškas“ buvo apdovanotas Tarptautiniame Lokarno kino festivalyje ir šiuo metu keliauja po filmų festivalius visame pasaulyje.
Vaiva Grainytė (g. 1984, gyvena Vilniuje) yra rašytoja, dramaturgė ir poetė. Jos kūryba dažnai peržengia rutininio rašymo ribas tapdama neatsiejama tarpdalykinio polilogo dalimi ir egzistuoja radijo pjesių, operų, aplinkos performansų ir miuziklų formate. Jos esė knyga „Pekino dienoraščiai” (2012) nominuota „Metų knygos“ suaugusiųjų kategorijoje ir įtraukta į kūrybingiausių knygų dvyliktuką. 2019 m. išėjo poezijos knyga „Gorilos archyvai”, kritikų pripažinta kaip išskirtinis neo-avangardinės poezijos balsas.
Lina Lapenytė (g. 1984, gyvena Vilniuje ir Londone) yra menininkė, muzikantė ir kompozitorė. Jos kuriami performansai stipriai siejasi su muzika ir flirtuoja su populiariąja kultūra, lyčių stereotipais ir nostalgija. Lapelytės kūryba buvo pristatyta Rygos „KIM?“ galerijoje, Vilniaus „Rupert“ rezidencijoje (asmeninė paroda), Oslo „1857“ galerijoje, Malmės Šiuolaikinio meno muziejuje, Barselonos MACBA, Londono DRAF. Artimiausi pasirodymai vyks Paryžiaus „Cartier Foundation“, Tel Avivo Meno muziejuje, Prahos „Kunsthalle“.
Lucia Pietroiusti yra Londono Serpentino galerijos Bendrosios ekologijos ir viešųjų programų kuratorė. L.Pietroiusti parengė programas ir kuravo tokius vienkartinius ir tęstinius performansus kaip „Park Nights“, „Serpentine Cinema“ ir ilgą laiką trukusį simpoziumą apie tarprūšinę sąmonę „Žiedo forma žuvies prote“ („The Shape of a Circle in the Mind of a Fish“, kartu su Filipa Ramos). Šiuo metu L.Pietroiusti dirba ekofeminizmo, naujųjų materializmų, mistikos, aplinkosaugos ir sudėtingumo teorijos tarpdisciplininėse srityse.
Parengta pagal Architektūros fondo informaciją.
Pav.;:Architektūros fondas.
