Lukas Rekevičius

ARCHITEKTŲ RŪMŲ PIRMININKAS: Zapyškio blizgesiai ir purvas

2019-11-07
PILOTAS.LT

Šalia gotikinės Zapyškio šv.Jono Krikštytojo bažnyčios ant Nemuno kranto vykstantys darbai, kur vykdoma senojo Zapyškio miestelio teritorijos pritaikymas bendruomenės poreikiams sulaukė didelio ir karšto visuomenės dėmesio.
Kontraversišku projektu susidomėjo netgi pats Seimo kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, sušaukęs atsakingų asmenų ir suinteresuotų organizacijų pasitarimą. Savo įspūdžiais po posėdžio maloniai dalinasi laikinai einantis Lietuvos architektų rūmų pirmininko pareigas architektas Lukas Rekevičius.

Seimo Kultūros Komitetor posėdyje, mandagiai atsiprašius iš anksto, norėta sudoroti Zapyšio aplinkos tvarkymo autorių architektą Gintarą Prikockį.
Man davė pasisakyt ir aš pasisakiau maždaug taip:
1. Projektų gerumas ar blogumas neturi būti vertinamas feisbuke. Vertinimas turi būti tikrai ne politinis ir tikrai ne feisbuke, ir tikrai ne iš kelių nebaigtos statybos nuotraukų. Projektą gali ir turi vertinti EKSPERTAI.
2. Projektą dauguma mano apklaustų architektų ir aplinkosaugininkų arba labai vertina, arba labai peikia. Jis nepalieka abejingų. Tai – įdomaus, ne beveidžio projekto požymis. Su kuo visus ir sveikinu.
3. Projektas dabar blizga. Jis naujas. Blizgės ir bus ryškus artimiausius pusę metų, gal metus. Vėliau papilkės, apaugs samanom, apsineš laiko patina, ir nustos kontrastuoti. Taip atsitinka kiekviename senamiestyje su kiekvienu nauja perdengtu čerpių stogu – iš pradžių blizga kaip išvaškuotas, o po to susilieja su aplinka.
4. Sausai žiūrint, visos procedūros, kiek man žinoma, išlaikytos. Tai nėra skubos projektas ir tai nėra bukas siekis sutalpinti į arą kuo daugiau kvadratinių metrų, tai kitos dimensijos projektas. Man regis, jis atitinka visą virtinę tarptautinių konvencijų ir chartjų, kuriose aiškiai nurodoma neklaidinti stebėtojo ir neimituoti senovės – kas nauja, turi būti nauja, kas sena – turi būti aiškiai akcentuojama. Man regis, būtent tai projektas ir daro.
5. Triukšmas nemaža dalimi kyla todėl, kad paveldo tvarkybos projektų nereikia viešinti ir aptarinėti su visuomene. Visus statybos ar rekonstrukcijos projektus viešiname, darome viešus susirinkimus, jie marga portaluose ir spaudoje – visi žino kur kas kaip daroma. Su paveldo tvarkybos projektais to nedarome, įstatymai to nenumato. Ir kaip matome, tai tampa problema. Todėl rekomenduoju plėsti viešinamų objektų sąrašą, ir tvarkybos darbai, kuriuos kalbama ne apie sausą konservavimą ar restauravimą, o apie architektūriškesnius sprendinius – būtų taip pat viešinami.
6. Ir galų gale – valstybė ir visuomenė turėtų stiprinti kelias organizacijas. Visų pirma, KPD, stovinčius mūsų tapatumo sargyboje. Čia tikrai turėtų dirbti daugiau architektų, galbūt turinčių platesnį požiūrį į kompleksinius kraštovaizdžio ar urbanistikos klausimus. Turime geriau atlyginti ten dirbančius atsakingą darbą specialistus ir turime nuolatos jiems kelti kvalifikaciją. Tuomet KPD taps ne sausais derintojais, o kolegomis, su kuriais galima ir reikia diskutuoti, svarstyti, balansuoti ir kartu rasti geriausią sprendimą.
Ir – nepamirškime Architektų Rūmų. Turime RAT’us ir visus klausimus, kurie kelia neaiškumų, nebijokime čia parodyti. Jei tai darysime pakankamai ankstyvose projektų stadijose – susikalbejimo ir SAVALAIKĖS konstruktyvios kritikos bus tik daugiau.
O apskritai – neturime bijoti naujų architektūrinių sprendimų ir naujų medžiagų, nes ne jos lemia paveldo išsaugojimą. Išsaugojimą lemia bendruomenių RŪPESTIS ir galimybė objektą NAUDOTI.
Titulinė nuotrauka:  Lukas Rekevičius. Foto: D.Dagiene

L.Rekevičiaus parinkta nuotrauka, iliustruojanti šiuolaikinį požiūrį į paveldą. (iš L.Rekevičiaus archyvo)

L.Rekevičiaus parinkta nuotrauka, iliustruojanti šiuolaikinį požiūrį į paveldą. (iš L.Rekevičiaus archyvo)

Senojo Zapyškio miestelio teritorijos pritaikymo bendruomenės poreikiams darbai. Architekto Gintaro Prikockio projektas (PV J.Rakauskaitė). Foto: Vaidas Pilkauskas.

Senojo Zapyškio miestelio teritorijos pritaikymo bendruomenės poreikiams darbai. Architekto Gintaro Prikockio projektas (PV J.Rakauskaitė). Foto: Vaidas Pilkauskas.

Komentarai

  1. Bus matyt, kaip atrodys pabaigtas projektas. Pirmas įspūdis, kad su betonu truputį persistengta ir rombų raštas truputį per grubus, neatitinkantis bažnytėlės mastelio. Gal būtų užtekę tik apsaugot nediduku pylimu nuo potvynių, reguliariai pjaut žolę, jei buvo aikštė, perimetru pažymėti skaldelės taku, apšviest nekrentančiais į akį šviestuvais, atokiau įrengti automobilių aikštelę ir informacinį stendą su kokia lauko ekspozicija per daug nekrintančia į akį pastatyti. Nu taip imitacijos čia nėra, bet ir funkciškai, ar bereikia atkūrinėti buvusią turgaus aikštę? Juk nevažiuos čia kokie gariūnininkai skudurais prekiauti 🙂 Teko lankytis prie UNESCO saugomų medinių bažnyčių Suomijoje, Norvegijoje. Jie ten nieko radikaliai intervenciško nedaro, laikosi konservavimo strategijos. Kaip stovėjo bažnytėlė prieš kelis šimtus metų gamtinėje aplinkoje su kaimuku aplinkui, taip ir tebestovi. Kaimuko nebeliko, o bažnytėlė stovi su akmenų tvorele, sukrypusiais paminklėliais, žvyruotais takučiais. Jie net automobilių stovėjimo aikšteles įrengia už puskilometrio, kad vizualinės taršos nesudarytų. Eini takučiu ir matai panoramoje tik gamtą ir bažnyčią, jokie naujadarai akių nebado. O žiemą net sniego nenukasa, grožėkis iš tolo, jei nori prieiti klampok per sniegą, liks tik tavo pėdos, jokios civilizacijos, kaip laiko mašina atgal.

  2. Pagal mane, Šiluvoje irgi nepataikyta į vietos mastelį.

  3. Mūsų architektų negalima prileisti nei prie paminklų, nei prie gamtos – jie viską, prie ko prisiliečia, sudirba savo gremėzdais be jokio reikalo. Sugalvok tu man cementinę aikštę pievoje, iškeltą aukščiau už bažnyčios žemės lygį. Pasižiūrėtų, kaip Vilniaus Katedros aikštė buvo įgilinta, kad bažnyčia tinkamai matytųsi. Bet jie akli. O tas naujas viršininkas, atrodo, irgi klaikus.

    • Galit padaryti geriau? Kodėl nematome jūsų darbų?

  4. LAR pirminkas teigia „Man regis, jis atitinka visą virtinę tarptautinių konvencijų ir chartjų, kuriose aiškiai nurodoma neklaidinti stebėtojo ir neimituoti senovės – kas nauja, turi būti nauja, kas sena – turi būti aiškiai akcentuojama. Man regis, būtent tai projektas ir daro.“
    Leiskite paklausti – ar projekto tikslas yra gruntinės Turgaus aikštės atkūrimas? Ar toks būtinas poreikis yra Zapyškio bendruomenei? Ar toks poreikis yra valstybiniu mastu. Lyg būtų tiltas, be kurio žmonės negali gyventi? Ar kiekvieną kadaise išmintą taką dabar turime teisę už milijonus išbetonuoti pagal „tarptautines konvencijas ir chartijas“?
    Ponas diskutuoja apie metodą ir juridines detales, o diskutuoti derėtų apie esmę. Prarastą Zapyškio vietos identitetą.

    • tiesiog jis, kaip ir kiti pseudo profesionalai yra toks pats suinteresuotas asmuo, kaip visi kiti uzsakymu besivaikantys a la ar kitektai. Saziningas zmogus nusisalintu ar bent jau patyletu. Siulyciau visus, kuriems „chartija netrukdo“ – dalba i rankas ir i Zapyski, Ir neduot esti, kol neisgriaus. Stai, kodel Lietuvoje baigiami uzstatyti ezeru pakrantes, regioniniai parkai ir griuna Gedimino kalnai…Stai, kodel plynai kertamos girios, senosios miesto liepos ir kesinamasi i Azuolyna. Stai, kaip tokiose vietose kyla stiklainiai ir paminklai IDIOTIZMUI. Pagarba, tau Gabrieliau! Ir mano panieka, tau Ar Kitekte

  5. Na taip buvo sakrali vieta. Stebuklas tarp gamtos ant Nemuno kranto. Patapo prekė betoninej lentynoje. Dar trūksta stiklinio kupolo ir dirbtinio sniego. Iš visko galima padaryti prekę ir parduoti. Nuplėšta garbė nuo Zapyškio.
    Na o formaliai gi viskas išlaikyta. Svarbu nugalejo PRAKTIŠKUMAS

    • Davatkos gali komentuot, bet nesugeba argumentuot. Nes pačios nesuvokia ką šneka. Vienai betonas nepatinka, kitai molis per ryškus, trečiai žolės spalva ne tokia, ketvirtai saulė šviečia neteisingai, penktai Žemė sukas ne į tą pusę. Padaryk geriau. Kai būsi autorius tada ir spręsi betonas ar akmuo gražesnis.

    • TM ar jums neatrodo, kad ka tik pakalbejote dievo balsu?

  6. Pagaliau sveikas ir pasvertas požiūris į problemą.

  7. Daugelis net ir ginančių Zapyškio projektą prisipažįsta, kad jo nėra matę. Tai yra visiškai nenormalu, turint omenyje, kokios svarbos objektas yra rekonstruojamas. Vien ši aplinkybė užtraukia architektui ir užsakovui didelę gėdą ir nesąžiningumą.

  8. demagogijos srautas. net geda skaityti.
    parasai surinkti, reiskia viskas legalu ir grazu.

    • Tai tiesiog reiškia kad projektas kokybiškas, teisėtas ir atliktas pagal taisykles. Jei tau nepatinka, tai yra tavo, o ne projekto problema.

  9. Mano nuomone, tiesiog reikėjo surengti architektūrinį konkursą-tada būtų iš ko pasirinkti. Dabar tokios galimybės nebėra.

  10. Kaip jau rašiau Lukui fb komentaruose: visuomenė susidaro tame tarpe ir iš skirtingų sričių profesionalų – pvz. geografų, kraštovaizdininkų, antropologų, menotyrininkų, istorikų ir kt. Kurių kompetencijos gali praversti projektams.

    Krastovaizdžio projektai yra tarpdisciplininiai – jie nepriklauso vienos disciplinos ekspertams.

    Kai dėl aplinkos sprendžia vien architektai – jie dažniausiai medį traktuoja kaip baldą. Iš menotyros, kraštovaizdžio architektūros, antropologijos perspektyvos tai riboto akiračio apraiška ir tiek.

    • Toks įspūdis,kad ir tamstos akiratis galimai ne beribis ? Lietuvoje kraštovaizdį dažniausiai formuoja kelininkai.

    • Tarpdisciplininis dalykas nepriklauso jokiai disciplinai ir neapima jokios disciplinos. Daugiadisciplinis dalykas apima kelias sritis. Kraštovaizdis yra viena iš sričių, kurios priklauso architekto atsakomybei. Kai kalbama apie architektūrinį projektą, ne apie geografiją.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Zapyškio projektas

KPD VERTINIMAS „KAIP VISADA”: Svarbiausia Zapyškio projekte – išlaikytos procedūros

2019 gruodžio 1015 KomentarųAudrys Karalius

KPD komisija išnagrinėjo „Zapyškio problemą“ ir paskelbė išvadą, kuri visai nenustebino: viskas gal ir nelabai gerai, bet už tai labai teisingai atlikta procedūriniu aspektu. Kad

Lukas Rekevičius

ARCHITEKTŲ RŪMŲ PIRMININKAS: Zapyškio blizgesiai ir purvas

2019 lapkričio 719 KomentarųPILOTAS.LT

Šalia gotikinės Zapyškio šv.Jono Krikštytojo bažnyčios ant Nemuno kranto vykstantys darbai, kur vykdoma senojo Zapyškio miestelio teritorijos pritaikymas bendruomenės poreikiams sulaukė didelio ir karšto visuomenės

Architektūros įstatymas

ARCHITEKTŪROS ĮSTATYMAS: Architektų rūmai ir Aplinkos ministerija derina pakeitimus

2019 spalio 152 KomentaraiPILOTAS.LT

Prieš du metus įsigaliojusiame Architektūros įstatyme išryškėjus tam tikroms spragoms, Aplinkos ministerija inicijavo jo tobulinimo procesą. Pradėtos konsultacijos su Lietuvos Architektų rūmais (LAR) dėl Architektūros

Lukas Rekevičius

LIETUVOS ARCHITEKTŲ RŪMAI: Iki pavasario vadovaus Lukas Rekevičius

2019 liepos 251 KomentarasPILOTAS.LT

Atsistatydinus Lietuvos architektų rūmų pirmininkei Daivai Veličkaitei, vakar LAR Taryba laikinai eiti šias pareigas nuo rugpjūčio 1 dienos paskyrė pirmininko pavaduotoją Luką Rekevičių. Jis pirmininko

Aketuri architektai

KLAIPĖDOS RAT: Pervalkos poilsio namams reikia daugiau senųjų vilų bruožų

2019 gegužės 206 KomentaraiPILOTAS.LT

Klaipėdos regioninė architektūros taryba (Klaipėdos RAT) pateikė rekomendacijas poilsio namų Pervalkoje rekonstrukcijos projektui. Kaip skelbia Lietuvos architektų rūmai (LAR), firmos „Aketuri architektai“ kolektyvui ekspertai patarė rekonstruojamų

images_straipsniu_foto_2752_keltu_li_131100_e01_xxx

PAKAUNĖJE PLANUOJA LYNINĮ KELTUVĄ://SUJUNGS ZAPYŠKĮ SU KULAUTUVA

Pav.: KRS Kauno rajono savivaldybė kuria mažąjį Nemuno turizmo žiedą. Pastarasis aiškius kontūrus turėtų įgauti įrengus lyninį keltuvą, kuriuo ketinama sujungti Zapyškį ir Kulautuvą. Galimybėmis