Karališkoji britų architektų sąjunga už geriausią architektūros realizaciją šalyje kasmet skiria prestižinę Stirlingo premiją. Šiemet ją laimėjo architektūros firma „Mikhail Riches“ su Cathy Hawley, kurie banalų socialinį projektą Norvičiuje (Anglija) pakylėjo iki pačių aukščiausių gyvenamosios architektūros standartų.
DERINO TRADICIJAS IR ARCHITEKTŪROS PAŽANGĄ
Karališkoji britų architektų sąjunga (RIBA) neseniai paskelbė 2019 metų Stirlingo premijos laureatus. Tai savotiški Geriausio jungtinės karalystės architektūros objekto rinkimai. Šių metų premijos laureatai vaizdžiai pademonstravo kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė socialinė statyba.
Apdovanotąjį socialinį projektą Norvičiuje, Goldsmith gatvėje sudaro 105 būstai, pastatyti pagal pasyviųjų namų standartus (arch. „Mikhail Riches“ su C.Hawley). Teigiama, kad standartinio būsto šildymo kaštai per metus čia sutelpa į 150 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų sumą (apie 170 Eur.). Tai, beje, didžiausias pasyviųjų būstų kompleksas visoje Jungtinėje Karalystėje.
Prieš daugiau nei dešimtmetį laimėję socialinių namų kvartalo išplanavimo konkursą, autoriai jame sugebėjo sėkmingai suderinti tradicinių angliškų namų planinę schemą su naujais architektūriniais sprendimais bei socialiniame projekte pasiekti itin aukštų ekonominių, estetinių bei humaniškumo standartų. Iš XIX amžiaus pasiskolinta 14 metrų pločio gatvių schema autoriams padėjo sutalpinti gerokai daugiau būstų nei įprastai tokiuose projektuose. Vis dėlto šio mūrinio kvartalo gyventojai toli gražu nesijaučia it silkės statinėje.
DIDŽIAUSIAS DĖMESYS – VIEŠOSIOMS ERDVĖMS IR ŽMOGUI
Dauguma naujųjų Goldsmith gatvės namų yra 2 aukštų, sustatyti lygiagrečiomis eilėmis. Architektūrinio išskirtinumo iš pirmo žvilgsnio angliškam mūriniam gyvenamajam kompleksui čia suteikia eilių galus akcentuojantys 3 aukštų namai. Projektuodami interjerą, architektai ypač stengėsi, kad būstuose netrūktų saulės šviesos, tačiau būtų išlaikytas ir gyvenamosioms erdvėms būtinas privatumas. Šiukšlių konteinerius apgalvotai įkomponavę namų priešakyje, jie sukūrė savotiškas buferines zonas tarp gatvės ir laukujų durų, tuo taip pat nustatydami humanišką viešosios ir privačios erdvės santykį.
Visgi bene didžiausias šio projekto autorių pasiekimas – 14 metrų pločio „beautomobilė“ sodų alėja kvartalo viduryje bei kitos viešosios erdvės, sukuriančios jaukias bendrojo naudojimo zonas, itin patogias kvartalo vaikams žaisti. Beje, vidinėse kvartalo gatvelėse taip pat – pirmenybė pėstiesiems. Dėl pastarųjų gerai apgalvotų architektūrinių sprendimų Goldsmith gatvės socialinis projektas ne tik tapo nepaprastai patrauklus šeimoms, bet ir nubrėžė šiuolaikinius socialinio būsto standartus. Autoritetinga architektūrinės Stirlingo premijos vertinimo komisija to nutylėti tiesiog negalėjo.
Parengta pagal RIBA ir „Mikhail Riches“ informaciją.
Nuotraukos: Tim Crocker.
