Įsibėgėjant „Rail Baltica“ projektui, Kauno pašonėje jau išryškėjo naujų automobiliams ir pėstiesiems skirtų tunelių kontūrai. Greta tilto per Nerį išplėtimo projekto šios statybos yra didžiausias Kauno infrastruktūros projektas.
TAPS PAGRINDINIU KROVINIŲ PERKROVIMO CENTRU
Europinė geležinkelio vėžė „Rail Baltica“ žada impulsą Kaunui ir visai Lietuvai. Sujungus Palemone įrengtą Kauno intermodalinį terminalą su Lenkijos geležinkelių tinklu, antrasis šalies miestas taps pagrindiniu krovinių perkrovimo centru – čia bus aptarnaujami ir plačiąja, ir europine vėžėmis važiuojantys traukiniai. Pasak „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus Manto Bartuškos, Kauno geležinkelio mazgas yra pati sudėtingiausia europinio geležinkelio „Rail Baltica“ projekto dalis, nuo kurios priklausys traukinių eismo planavimas visoje „Rail Baltica“ linijoje. Be to, būtent iš Kauno europinis geležinkelis toliau bus tiesiamas link Latvijos ir Estijos.
Nuo Kauno geležinkelio stoties iki Palemone įrengto intermodalinio terminalo šiuo metu rekonstruojamas esamas plačiojo standarto (1520 mm) geležinkelis, o šalia tiesiama nauja europinio standarto (1435 mm) vėžė ir iešmai, įrengiama visa reikalinga „Rail Baltica“ infrastruktūra.
Pastačius strateginę geležinkelio jungtį, kuria bus atvestas europinės vėžės geležinkelis nuo Lenkijos-Lietuvos valstybių sienos iki Kauno intermodalinio terminalo, Palemone pilnu pajėgumu pradės veikti didžiausias Baltijos šalyse krovinių, vežamų skirtingų standartų geležinkeliais, perkrovimo punktas. Tai leis sudaryti infrastruktūrines sąlygas didinti vienos efektyviausių krovinių transportavimo būdų – intermodalinių vežimų – apimtis.
3 TUNELIAI AUTOMOBILIAMS IR 4 – PĖSTIESIEMS
Palemone vykstantys grandioziniai darbai žada išspręsti ir įsisenėjusią problemą – kauniečius ilgus metus varginusias eismo spūstis, pavyzdžiui, prie Amalių pervažos. Pagrindinis požeminis geležinkelio kirtimo taškas bus už pusės kilometro nuo esamos Amalių pervažos, Kauno marių kryptimi. Šis tunelis po geležinkeliu taps pagrindiniu, kuriuo automobilių eismas vyks būsimu Kauno pietrytiniu aplinkkeliu. Pagrindinį statinį sudaro keturių arkų požeminis tunelis: per jo vidurį suprojektuoti du tuneliai automobiliams, o iš abiejų pusių du mažesni tuneliai pėstiesiems ir dviratininkams. Šioje vietoje eismą tikimasi paleisti iki šių metų pabaigos. Pasak bendrovės „Autokausta“ gamybos direktoriaus Justino Jasiulevičiaus, statybose kasdien pluša apie 130 darbuotojų, dalis statinių – itin sudėtingos konstrukcijos, kurios privalės atlaikyti dideles apkrovas.
Antrasis požeminis geležinkelio kirtimo taškas Amaliuose – statomas tunelis pėstiesiems, dviratininkams bei specialiajam transportui – policijos pareigūnų, medikų ir kitų tarnybų automobiliams.
Požeminis tunelis automobiliams ir pėstiesiems bus įrengtas netoli Palemono geležinkelio stoties. Šis tunelis sujungs Palemono ir Marių gatves. Dar vienas pėsčiųjų tunelis bus skirtas pėstiesiems, einantiems į Ugniakuro gatvę. Mieste iš viso bus įrengti 3 tuneliai automobiliams ir 4 požeminės perėjos pėstiesiems bei dviratininkams.
DIDŽIOJO TUNELIO PREMJERA – JAU SPALĮ
Šalia gyvenamųjų namų Palemone taip pat bus įrengta maždaug 1,5 kilometro ilgio triukšmą slopinančių sienučių, ant bėgių bus montuojami vibraciją bei triukšmą mažinantys slopintuvai. Didysis 4 arkų tunelis šalia Ateities plento planuojamas baigti statyti spalio mėnesio pabaigoje, o likusius tunelius tikimasi užbaigti iki šių metų pabaigos.
Parengta pagal Kauno savivaldybės informaciją.
Nuotrauka: Kauno savivaldybė.
