APIE STATUTĄ, VIEŠĄJĮ INTERESĄ IR KITUS DEMONUS: Pastabos po LAR susirinkimo

Šiemet Architektų rūmų susirinkimas buvo rekordinis dalyvių skaičiumi. Įspūdinga! Turime galimybę įvertinti, kokią įtaką asmeniniam sąmoningumui turi grėsmė susimokėti už pakartotinį susirinkimą, jei nedalyvavai pirmąjame…
Susirinkimą vertinu gerai visų pirma dėl to, kad atsispyrė destruktyviems pasiūlymams: patvirtino 2018 metų LAR ataskaitą bei 2019 metų biudžetą. Deja, visiems kitiems pasiūlymams neužteko balsų.
Labai gera Konstitucijos keitimo nepaprastumo iliustracija, jei, žinoma, kartelė nėra per daug žemai nuleista. Reikia tik džiaugtis, kad Rūmų Statutas yra inertiška vertybė.
Vis tik nepaneigiamas faktas yra rekordinio susirinkimo daugumos (428 dalyvių) balsavimas “prieš” vieno Rūmų nario dalyvavimą vienose renkamose pareigose Rūmuose. Na, pritrūko 106 balsų – tuo metu iš 813 užsiregistravusių jau 369 buvo išsivaikščioję, bet ar tai labai svarbu..?
Taip. Dėl to Rūmus spaudžia Konkurencijos Taryba, dėl to jau kuris laikas buvo diskutuojama, dėl to gana vieningai pasisakė LAR Taryba.
Jokia naujiena, kad visuomenėje efektyviausiai veikia nerašytos taisyklės. Nes tai yra nepamirštas ir nekvestionuojamas visuomeninis susitarimas.
Eločkos Ščiukinos pavyzdžiu, niekieno nenoriu mokyti gyvenimo ar kviesti sekti mano pavyzdžiu. Kiekvienas turi teisę į savo apsisprendimą. Todėl pareiškiu, kad atsisakau perteklinių pareigybių, nes manau tai esant teisinga. (T.Paulauskas atsistatydino iš LAR Tarybos ir liko dirbti tik Profesinės etikos komisijos pirmininku. Redakcijos pastaba) Nemanau, kad šiam sprendimui yra būtinas Statuto pakeitimas – ar mes nesipiktiname, kai koks nors Biurokratas ar kitas pateptas ar nepateptas Įstatymo Aiškintojas mums baksnoja į Raidę lengvai ignoruodamas Esmę.
Beje, dėl Konkurencijos Tarybos nuomonės apie RAT – jokia čia naujiena, tai sisteminis požiūris. Jau daugiau kaip prieš 20 metų kolega Julius Jurgelionis buvo gavęs tokio pobūdžio raštą apie Vilniaus architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos darbo konkurencingumo ypatumus. Tada profesijos bei ekspertinio vertinimo pamatai nesudrebėjo, nes savo interesų gynimas nebuvo pakylėtas į tokias viešųjų ryšių bei teisminių peripetijų aukštumas. Bet, perfrazuojant Ostapą Benderį – tai vyko iki istorinės materializmo epochos.
Aš kreipiausi į LAR Pirmininkę bei Tarybą in corpore – kad, gerbdami mūsų visų bendrą laiką, pakviestų prieš sekantį suvažiavimą į Tarybos posėdžius kolegas Antaną Dagelį, Kęstutį Kasperavičių ir Roką Mazuronį.
Reikia gerbti jų pilietišką aktyvumą, tegul betarpiškai susipažįsta su finansinės atskaitomybės niuansais. Kaip pats dalyvavęs Rūmų Tarybos darbe galiu paliudyti, kad ten nėra nieko slėptino, tik reikia laiko ir noro įsigilinti į visus skaičius ir galbūt to nevertėtų daryti suvažiavimo metu.
Juk ir namų darbai nedaromi kontrolinio metu. Deja, suprantu, kad tai nebūtinai padės.
Geriausias pavyzdys – kolegų Tarybos narių vieši pareiškimai bei klausimai susirinkimo metu. Tarybos nariai, nepasinaudoję teise į savo atskirąją nuomonę, viešai pareikštą ir skirtingą nuo Tarybos daugumos, laiko savo priederme išstoti Susirinkimo metu. Suprantama, kad nėra geresnio būdo atkreipti į save dėmesį, nes Tarybos protokolus ne visi skaito. Tiksliau skaito mažuma. Na, bet vis tiek verta pabandyti…
Žinoma, sunku tikėtis ko nors kito, bet vis tiek šiek tiek stebina džiugūs kolegų plojimai po nepavykusio balsavimo dėl viešojo intereso gynimo.
Suprantu, mūsų dauguma sunkiai verčiasi, patikėkite aš pats esu buvęs be darbo ir žinau, kaip būna sunku. Neabejoju, kad kiekvienas centas yra uždirbamas sunkiu daugiapakopiu darbu, bet kas daugiau kovos už jūsų autorines teises? Juk tai sudėtinė viešo intereso dalis.
Juk teisė daryti bet ką ir bet kaip nėra prigimtinė architekto teisė.
Ar Nacionalinio kultūros paveldo autorių a.a. Jerzy Sołtan ir Stanisław Murczyński kūrinys Gedimino pr. 27, Vilniuje, turėtų būti negerbiamas?
Jei jūs manote, kad kolegų intelektualinio triūso gerbti nereikia, tada mūsų bendra veikla tampa beprasmė.
Labai norėčiau, kad visas mūsų bendras interesų vektorius nebūtų panašus į Brauno judėjimą, o būtų orientuotas viena kryptimi su visais galimais skirtingumais bei paklaidomis. Kad nebūtų kaip vaikystėje matytoje karikatūroje: bombonešio įgula stebi apačioje sprogstančią žemę, o kapitonas sako –Congratulations, we did it! What do we do next?
Titulinė nuotraukas: Architektas Tauras Paulauskas. Foto: nežinomas XXI fotografas