Neseniai skelbėme, jog Mies van der Rohe fondas išrinko 40 geriausių projektų, pretenduojančių į 2019 metų ES šiuolaikinės architektūros apdovanojimą – Mies van der Rohe premiją. Prestižinė premija kas 2 metus įteikiama Barselonoje, tačiau jai skirti renginiai vyksta ir kituose miestuose bei šalyse. Štai Lenkijoje, Katovicuose ką tik surengta paroda eksponavo į šią premiją per daugiau nei du dešimtmečius pretendavusius šios šalies architektūros objektus.
Lenkija pirmą kartą savo projektus Mies van der Rohe premijai nominavo 1996-aisiais. Katovicų Tarptautiniame kongresų centre įvykusi paroda „EU Mies Award Polska“ atskleidė jos šiuolaikinės architektūros raidą per 23 pastaruosius metus. Bene geriausiai tarptautiniu mastu žinomas parodos objektas – 2015 metais Mies van der Rohe premiją pelniusi įspūdinga Šcecino filharmonija (arch. F.Barozzi ir A.Veiga). Taip pat galima paminėti prieš 2 metus tarp 5 konkurso finalininkų patekusį Katynės muziejų (arch. „BBGK Architects“), Lenkijos žydų muziejų POLIN (arch. „Lahdelma & Mahlamäki Architects“), Silezijos muziejų (arch. „Riegler Riewe Architects“), mokslo informacijos centrą ir akademinę biblioteką Katovicuose (arch. HS99) ir kitus įspūdingus šios šalies architektūros objektus.
Katovicų tarptautiniame kongresų centre veikianti paroda pristato atrinktų Mies van der Rohe premijos nominantų nuotraukas, brėžinius ir tekstus, kurie sugretinti su Lenkijos ir Europos Sąjungos kultūriniais, socialiniais, politiniais ir ekonominiais įvykiais. Tai savotiška kelionė po kaimyninės šalies erdvę ir laiką. Eksponuoti tiek lenkų architektų, tiek kitų Europos sąjungos architektų Lenkijoje realizuoti architektūros kūriniai.
Paroda „EU Mies Award Polska“ Katovicų Tarptautiniame kongresų centre veikė 4 dizaino dienas, tačiau ją lenkai turėtų parodyti ir kituose Lenkijos miestuose. Parodos kuratoriai: Marcin Szczelina, Ivan Blasi.
Beje, šių metų Mies van der Rohe premijos konkursui, PILOTAS.LT žiniomis, buvo nominuota net 18 Lenkijos architektūros objektų, iš kurių 1 pateko į „sidabrinį 40-uką“.
Parengta pagal Mies van der Rohe fondo informaciją.
Foto: Mies van der Rohe fondas.
?
( 2019-01-29 )
Man toks įspūdis,kad ta lietuviškų objektų estetika jau nebe pirmos jaunystės . Apvalūs raudonų plytų kampai Lietuvoje jau stovi apie 15 metų, kabantys piliastrai per visą sieną dar seniau-bet ekspertai to kaip ir nepastebėjo?…Krematoriumą primenantis vaikų darželis? Prekybos paviljoną primenanti autobusų stotis? Namas su langinėmis , iš tokios , kaip sienos medžiagos? Gal klystu, bet atminty atgimsta vienas senokas ditejl numeris,skirtas fasadams?…Žinoma, tai tik mano kukli laisvos šalies neeksperto nuomonė….Ekspertai mato geriau.
gu
( 2019-01-29 )
Šiemet lenkiškų objektų nuominuota 18, o lietuviškų 13.
Kiekybinis skirtumas netgi Lietuvos naudai, jeigu svertume valstybių dydžius ir ekonomikas.
Ir kas iš to? Gerų vidutiniokų turime. Išskirtinai gerų projektų – ne.
nuomonė
( 2019-01-29 )
Gal lenkai turi optimalesnį objektų atrankos modelį,gal ten keičiasi ekspertai-atrinkėjai į Mies Van der Rohe Award? Nes susidaro įspūdis,kad dabartinė lietuviška objektų atrankos tvarka nepasiteisina.
dirbantis
( 2019-01-29 )
Objektų atranka į Mies van der Rohe premijos konkursą visose šalyse yra vienoda.
Objektus siūlo nacionalinės architektų sąjungos, asociacijos ir pan, siūlo nepriklausomi ekspertai ir architektūros centrai. Kaip visi žinome, tokio centro Lietuvoje neturime. Šiemet buvo pasiūlyta net 13 lietuviškų objektų, tad priežaščių ieškoti matyt reikėtų ne pasiūlymuose, o pačioje architektūroje.
Pritariu
( 2019-01-29 )
Pritariu, priežastys matyt slypi pačioje architektūroje. Ką Europoje gali sudominti gelžbetoniniai „vaikystės“ dzotai?