NACIONALINĖ KONCERTŲ SALĖ: Kultūros ministerijoje pristatyta galimybių studija

Kultūros ministerijoje šiandien pristatyta Nacionalinės koncertų salės ant Tauro kalno Vilniuje, galimybių studija. Pateiktos 3 galimos Nacionalinės koncertų salės valdymo modelio alternatyvos bei rekomendacijos dėl numatomo architektūrinio konkurso. Siūlomas atviras daugiafunkcis menų centras su klasikinės muzikos koncertų sale ir reziduojančiu orkestru, kurio įgyvendinimas atsieitų iki 52 mln. eurų.

NĖRA NĖ VIENOS SIMFONINĖS MUZIKOS SALĖS
Nacionalinės koncertų salės ant Tauro kalno (V.Mykolaičio-Putino g. 5, Vilnius) galimybių studija atlikta Kultūros ministerijos užsakymu, įgyvendinant Vyriausybės įsipareigojimą dėl Nacionalinės koncertų salės, atitinkančios pasaulinius muzikos standartus, paslaugų infrastruktūros sukūrimo inicijavimo. Šis Vyriausybės įsipareigojimas remiasi prielaida, kad Lietuvoje nėra pastatyta nė viena simfoninei muzikai tinkanti koncertų salė, kuri atitiktų pasaulinius standartus, taikomus tokių objektų natūraliai akustikai ir talpintų bent 1.500 klausytojų.
Pasitelkiant tarptautinę patirtį, galimybių studijoje atlikta vietos rinkos poreikių analizė, pateiktos išvados, pasiūlymai ir rekomendacijos dėl naujojo kultūros objekto. Taip pat nustatyta Nacionalinės koncertų salės funkcijų programa: pateiktos Tautos namų idėjos aktualizavimo ir integruoto realizavimo galimybės, išanalizuotos trys galimos Nacionalinės koncertų salės projektavimo kryptys – dydis, plotas, pateiktos atitinkamos krypties Nacionalinės koncertų salės patalpų detalizacijos bei funkcinės schemos. Didelis dėmesys galimybių studijoje skiriamas Nacionalinės koncertų salės gretimybėms – sąsajoms su Tauro kalno parko teritorija, transporto organizavimui, prieinamumo vertinimui, integruotam ir optimaliam teritorijos panaudojimo nustatymui. Tyrėjai įvertino teritorijų planavimo ir paveldosaugos dokumentų pokyčių poreikį, siūlydami atitinkamai koreguoti sklypo detalųjį planą, nepažeidžiant paveldosaugos reikalavimų.
ARCHITEKTŪROS KONKURSAS – KITŲ METŲ PRADŽIOJE
Galimybių studijoje pateiktos Nacionalinės koncertų salės vystymo urbanistinės, architektūrinės, akustinės, energetinio naudingumo ir ekologiškumo gairės, su infrastruktūros statyba ir įrengimu susijusių sprendimų diegimas. Remiantis Lietuvos ir tarptautine patirtimi, studijoje pateikta Nacionalinės koncertų salės naudos-kaštų analizė, identifikuotos susijusios rizikos. Nustatytas finansinių išteklių poreikis, Nacionalinės koncertų salės užimtumo prognozės, atlikta objekto veiklos ekonominė analizė atsižvelgiant į visas tris siūlomas Nacionalinės koncertų salės projektavimo kryptis ir nustatytas jų naudingumas. Galimybių studijoje pateiktos 3 galimos Nacionalinės koncertų salės valdymo modelio alternatyvos, dėl kurių bus diskutuojama kituose objekto vystymo etapuose. Galimybių studijoje pateiktos konkrečios rekomendacijos dėl architektūrinio konkurso, jo organizavimo ir vykdymo būdo bei rekomendacijos dėl techninės specifikacijos.
Remiantis galimybių studija, konkursą vykdys Vilniaus miesto savivaldybė kartus su Lietuvos architektų sąjunga ir Tarptautine architektų sąjunga, jis netrukus turėtų būti skelbiamas ir įgyvendintas 2019 metų pirmoje pusėje. Konkurso užduotis yra formuluojama 1.500–1.700 vietų salės statybai. Tuomet prasidės svarbiausias – naujojo objekto projektavimo etapas, kuris turės užtikrinti visų projekto sudedamųjų dalių kokybę planuojamo biudžeto ribose. Šie darbai turės būti vykdomi nustačius Nacionalinės koncertų salės valdymo modelį ir būsimą valdytoją.
Preliminariais skaičiavimais, pasirinkto Nacionalinės koncertų salės – visuomenei atviro daugiafunkcio menų centro su klasikinės muzikos koncertų sale ir reziduojančiu orkestru – modelio įgyvendinimas kainuotų 47–52 mln. eurų, priklausomai nuo salės dydžio.
NUMATOMA ĮGYVENDINTI PER 5 METUS
Daugiafunkciame menų centre numatoma Didžioji – itin geromis natūralios akustikos charakteristikomis pasižyminti klasikinės muzikos koncertų salė, bei Mažoji – daugiafunkcė salė, akustiškai ir technologiškai adaptuojama mažesnės apimties įvairių žanrų scenos meno ir kitiems renginiams, reziduojančio orkestro repeticijoms. Numatomos funkcionalios pagalbinės erdvės reziduojančiam orkestrui, kitų Lietuvos ir užsienio meno organizacijų pasirodymams, susijusiai logistikai, objektą aptarnaujančiam personalui. Pastate taip pat būtų formuojama viešoji erdvė, skirta edukacijai – kintamoms ekspozicijoms, susitikimams, kūrybinėms dirbtuvėms, kitoms informacinėms pažintinėms veikloms, susijusioms su Tautos namų idėja, Lietuvos atgimimo istorija.
Salės statybos darbus bus siekiama baigti 2023 metais, pažymint Vilniaus 700 metų jubiliejų. Projekto finansavimą ketinama vykdyti etapais Valstybės investicijų programos lėšomis.
Beje, koncertų salė – M.K.Čiurlionio koncertų centras – planuojamas ir Kaune. Jo architektūros konkursą pernai laimėjo architekto R.Paleko kolektyvas.
Parengta pagal LR Kultūros ministerijos informaciją.