Dėl miškų kirtimų didinimo smarkiai sunerimusi visuomenė inicijuoja teisminį procesą. Advokatas Saulius Dambrauskas vakar padavė sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ ir asociacijos „Gyvas miškas“ skundą teismui, kuriuo siekiama panaikinti Lietuvos miškams rimtą pavojų keliantį Vyriausybės nutarimą.
PAŽEISTI TEISĖKŪROS ATVIRUMO IR SKAIDRUMO PRINCIPAI
Rugsėjo 17 dieną žinomas visuomenės aktyvistas advokatas S.Dambrauskas padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl Vyriausybės kirtimų normos padidinimo nutarimo panaikinimo. Skundžiamas aktas yra priimtas rugpjūčio 8 dieną.
„Priimant skundžiamą Nutarimą, yra pažeisti teisėkūros atvirumo ir skaidrumo principai, reiškiantys, kad teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, valstybės politikos tikslai, teisinio reguliavimo poreikis ir teisėkūroje dalyvaujantys subjektai turi būti žinomi, visuomenei ir interesų grupėms sudarytos sąlygos teikti pasiūlymus dėl teismo reguliavimo visuose teisėkūros stadijose”, – rašoma teismui pateiktame skunde.
Kitąmet įsigaliosiantis reguliavimas nustato, kad leistina iškirsti valstybinio miško ploto riba sieks 11.850 ha – tai 682 hektarais daugiau nei šiuo metu. Gamtos fotografo Marius Čepulio žodžiais tariant, kirtimų didinimas vizualiai atrodytų taip – papildomai 200- 250 plynių (apie 3 ha ploto) visuose Lietuvos miškuose per 5 metus. Peticiją, kuria reikalaujama atšaukti Vyriausybės sprendimą 6 proc. penkmečiui padidinti valstybinių miškų kirtimo normą, yra pasirašę daugiau nei 14.000 asmenų.
KELIA PAVOJŲ SENGIRĖS LIKUČIAMS
„Vakar apžiūrėjome sengirę prie Kertuojų ežero, ji visa nužymėta nukirsti. Miško kirtėjams visai nebesvarbu, kad planuojamas kirtimas tik penki metrai nuo gražiausio Labanoro girios ežero – Kertuojų, kad čia pat piliakalnis ir akmens amžiaus gyvenvietės radimvietė, kad kirtimas numatomas gausiai turistų lankomoje teritorijoje. O užvis labiausiai gaila tų 20-ties pušų milžinių, kurių skersmuo siekia metrą, o amžius – 200 metų. Medienos pramonei tokios jau netinka, bet paskutinis sengirės likutis bus sunaikintas. Ir visai tai valstybiniuose miškuose“, – „feisbuke“ rašo Labanoro girios klubo atstovas Andrejus Gaidamavičius .
Beje, Lietuva bene vienintelė vieta Europoje, kur iki šių dienų išliko senosios girios likučiai. Juos apdainuojantis poetiškas režisieriaus Mindaugo Survilos dokumentinis filmas „Sengirė“ šiemet itin palankiai buvo sutiktas Lietuvoje bei jau skina apdovanojimus užsienyje.
Skundžiamas Vyriausybės nutarimas taip pat labai primena Lietuvos miestuose pastaruoju metu plėtotą beatodariško medžių kirtimo politiką, kuri taikliai praminta dendrocidu.
Parengta pagal „Gyvas miškas“ ir PILOTAS.LT informaciją.
Titulinė nuotrauka: ©PILOTAS.LT
Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ ir asociacijos „Gyvas miškas“ skundas teismui:
Arvydas
( 2019-05-29 )
Prašysime ,,Sengirės “ kūrėjus , sukurti filmo liūdną tęsinį .
Manau tai būtų labai veiksminga siekiant išsaugoti , tai kas dar liko.