PILOTAS.LT jau skelbė, kad 2 pėsčiųjų tiltų į Nemuno salą architektūros konkursą Kaune laimėjo KILD architektų kolektyvas – Petras Išora, Ivane Ksnelashvili, Dominykas Daunys bei UAB „TEC Infrastructure“. Jauni ir perspektyvūs architektūros kūrėjai anksčiau idėjų tvirtumą yra įrodę Seulo pėsčiųjų tilto tarptautinį konkurse. Jei tuomet sunku buvo nenustebti, pasižvalgius po Kauno tiltų konkurso projektus, jų pergalę galima laikyti dėsninga.
POREIKIS TILTAMS JAU PRIBRENDO
Naujų pėsčiųjų tiltų statyba į Nemuno salą Kauno centre brendo jau seniai. Jų svarbą miesto centro plėtrai prieš 12 metų pabrėžė antrajame šalies mieste viešėjęs garsus norvegų architektas Nielsas Torpas. Tuomet buvo galvojama apie urbanistinę plėtrą Aleksoto pusėje, „Žalgirio“ arenos statybą bei pačios salos gaivinimą. Kauno „Žalgirio“ arena Nemuno saloje senokai stūkso, atgijo ir pati sala, tapusi svarbia miestiečių rekreacijos vieta. Turint omenyje, jog vis realesnė Nacionalinio mokslo ir inovacijų centro „Mokslo sala“ statyba, įvykęs M.K.Čiurlionio koncertų salės kairiajame Nemuno krante architektūros konkursas (laimėtojas – architekto R.Paleko kolektyvas) bei vis garsiau kalbama apie jos gretimų teritorijų plėtrą, naujų tiltų statyba nūnai net aktualesnė nei anksčiau.
Planuojami tiltai ne mažiau svarbūs miestui yra architektūros bei įvaizdžio prasme. Mat jų vieta pačiame centre perša mintį apie šiuolaikinės architektūros vietoženklį, kuris galėtų prisidėti ne vien prie infrastruktūros plėtros, bet ir augintų miesto patrauklumą miestiečių bei turistų akyse.
2 tiltų į Nemuno salą architektūros konkursą pagaliau pasiryžusi paskelbti Kauno savivaldybė, jį surengti tradiciškai patikėjo VšĮ Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba, vadovaujamą architektės Jūratės Merkevičienės. Konkurso objektas – pėsčiųjų ir dviratininkų eismui skirtos jungties – tiltų per Nemuno upę Kaune ties Nemuno salos vakariniu krantu, nuo Aleksoto iki salos ir nuo salos iki Karaliaus Mindaugo pr. projektinis pasiūlymas.
SUVILIOJO VOS KELIS KOLEKTYVUS
Vis dėlto nežinia, ar dėl vasaros karščių, ar palyginti kuklaus prizinio fondo ar dėl kūrybą ribojančių viešųjų pirkimų sąlygų, 2 tiltų į Nemuno salą architektūros konkursas laukto susidomėjimo nesulaukė. Prie to galėjo prisidėti tai, jog anksčiau įvykę svarbūs Kauno architektūriniai konkursai („Mokslo salos“, M.K.Čiurlionio koncertų salės, Kėdainių tilto ir kt.) kol kas skendi nežinioje, o kai kurių (pavyzdžiui, Vienybės aikštės rekonstrukcijos) rezultatai iš viso yra „ištrinti“. Ko gero, tokiame konkursiniame kontekste menkas dalyvių pajėgas galima būtų laikyti dėsningumu.
Išskirtine ir retai pasitaikančia galimybe patekti į šalies šiuolaikinės architektūros istoriją galiausia susiviliojo vos 8 kūrybiniai kolektyvai. Tačiau konkurencija projektuoti dar labiau sumažėjo vienam projektui neišpildžius formaliųjų pateikimo sąlygų – jis nebuvo nei vertinamas, nei eksponuojamas greta kitų darbų.
Konkursinius projektus vertino komisija, kurios daugumą sudarė architektai: Jūratė Merkevičienė (VšĮ KAUET direktorė, komisijos pirmininkė), Vilius Adomavičius („Vilius ir partneriai“ biuro vadovas), Vytautas Biekša („Processoffice“ biuro vadovas), Darius Čiuta, Rolandas Palekas („Paleko archstudija“ vadovas), Rimvydas Palys bei Gintaras Petrauskas, (Kauno m. savivaldybės administracijos direktorius), Nerijus Valatkevičius (Kauno m. savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros sk. vedėjas), Rymantė Gudienė (KPD Kauno TP vyriausioji specialistė). Pateiktus darbus recenzavo architektai Gediminas Jurevičius bei Martynas Marozas. Konkurso ekspertai: hidrologas Antanas Dumbrauskas ir konstruktorius Saulius Zadlauskas.
VERTINIMO KOMISIJA IEŠKOJO SAUGIŲ SPRENDIMŲ
2 pėsčiųjų tiltų į Nemuno salą konkursiniai darbai išeksponuoti Kauno architektų namų palėpėje, kur įvyko ir jų aptarimas. 3-4 dešimtims susidomėjusių konkursu bei jų dalyviams recenzentai gana išsamiai, nors ne itin nuosekliai ir artikuliuotai, „perbėgo“ per pateiktų konkursinių idėjų architektūrinius-estetinius privalumus ir trūkumus (G.Jurevičius), urbanistinius-infrastruktūrinius spendimus (M.Marozas) bei iškulusius klausimus dėl siūlomų tiltų konstrukcijų ar hidrologijos (A.Dumbrauskas, S.Zadlauskas). Vis dėlto, reikia pastebėti, kad projektuojant objektą istorinio miesto centro pašonėje svarbu ne vien tai. Ne mažiau už įvairias technines smulkmenas šioje stadijoje aktualu pasigilinti kaip siūloma architektūra „kalbasi“ su Kauno centrinės dalies miestovaizdžiu, kaip įsiklauso į urbanistinę aplinką. Deja, Kauno savitumo ar identiteto klausimas šįkart buvo nutylėtas. Blogiausia, jog jį „nutylėjo“ ne vien architektūros konkurso recenzentai, bet ir daugumos pateiktų projektų autoriai. Atrodo, kad konkurso vertinimo komisijai šįkart teko rinkti ne geriausią architektūros idėją iš kelių tinkančių šiai išskirtinei miesto vietai, bet greičiau – kuo mažesnę blogybę ar racionaliausia ir, tuo pačiu, saugiausią variantą. Atrodo, kad šiais aspektais KILD architektų kolektyvo parengtam projektiniam pasiūlymui devizu „360“ tiesiog nebuvo lygių.
Konkurso projektai buvo vertinami pagal šiuos kriterijus: 1. urbanistinis integralumas; 2. originali ir vientisa architektūrinė idėja; 3. inovatyvumas ir atitiktis darnaus vystymosi principui; 4. projektavimo paslaugų kaina.
ESTETIKĄ „SURIŠO“ SU FUNKCIJA
Konkursą laimėjusių architektų P.Išoros, I.Ksnelashvili‘o, D.Daunio bei firmos „TEC Infrastructure“ sprendimas (1-oji vieta, 8.000 Eur. premija, užsakymas projektuoti), nors neišsiskiria didesniu architektūriniu originalumu, tačiau yra racionalus ir logiškas, pasižymi aukšta estetikos kultūra, detalizuotais konstrukciniais ir funkciniais sprendimais. Gali būti, kad autoriams padėjo tai, jog jie neturėjo itin daug laiko idėjų paieškoms, todėl daugiau pastangų galėjo skirti turimo sumanymo detalizavimui ir glūdinimui.
Konkurso nugalėtojai pasiūlė grakštaus silueto viršuje suplonėjantį pagrindinį tiltą be tarpinių atramų. Šio sprendimo privalumai – palyginti nedidelė įtaka miestovaizdžiui dėl liaunos konstrukcijos, atveriamos plačios Senamiesčio ir Naujamiesčio panoramos (tai užkoduota ir pačiame pavadinime), o taip pat – aiškus konstrukcinis sprendimas, įgalinantis ne tik laivų navigaciją, bet ir išvengti problemų per pavasario ledonešius. „Amfiteatrai svarbūs ne vien kaip viešosios erdvės, bet ir konstrukcine prasme“, – portalui PILOTAS.LT pažymėjo P.Išora.
Laimėtojai stengėsi architektūrinėmis priemonėmis kuo minimaliau išreikšti pėsčiųjų-dviračių jungtį tarp krantų bei ją praplėsti panoraminėmis viešosiomis erdvėmis tiltų pradžiose – tam didžiojo tilto galai būtų papildyti amfiteatrais. Stebėtojų akis turėtų paglostyti tiltų komplekso estetinis vientisumas, apibendrintos formos, nuosaikus architektūrinis charakteris. Pasak architekto P.Išoros, tiltas „360“ siūlo vietą sustoti ir pasižvalgyti tiek į senąją, tiek į naująją miesto dalis.
Laimėjęs architektūrinis sprendimas taip pat pasižymi atidumu infrastruktūrai, abiejų krantų gatvių tinklui. Pagal jo autorių sumanymą, 320 metų ilgio (220 m tarpatramio) plieno konstrukcijos didysis tiltas tiesiąja sujungtų aukštutines krantinių terasas, o laiptuotos jo konstrukcijos bazės – aukštutinę „sukabintų“ su žemutine, o taip pat – pagrindinius srautus nukreiptų link svarbių viešųjų pastatų.
57 metrų ilgio (tarpatramis – 45 m) mažąjį tiltą per kanalą iš Karaliaus Mindaugo pr. laimėtojai projektavo iš monolitinio gelžbetonio konstrukcijos, tačiau estetiškai artimą didžiajam.
Konkursinis projektas devizu „360“ (arch. P.Išora, I.Ksnelashvili, D.Daunys; UAB „TEC Infrasrtukture“, 1-oji vieta, 8.000 Eur. premija).
VILNIEČIAI BRĖŽĖ LŪŽTANČIĄ LINIJĄ
2-oji vieta (6.000 Eur. premija) atiteko vilniečių kolektyvui „DO ARCHITECTS“ – Algimantas Neniškis, Andrė Baldišiūtė, Džiugas Karalius, Urtė Ieva Šabliauskaitė, Ignas Uogintas, Gediminas Aismintas, Giedrė Darškutė; bendraautoriai: „INHUS“ – Justas Petkevičius, Rytis Mušauskas, Justina Imbrasienė. Projektui devizu „Teka“ autoriai Aleksotą su Nemuno sala pasiūlė sujungti tiltu, kuris būtų it parko takas, einantis ne tiesiai, bet lūžtančia linija. Pasak architektų, tilto vingis ne tik padėtų atverti miesto panoramas, bet ir sukurtų „ženklišką“ poilsio salą – medinę terasą su poilsio vietomis, želdiniais ir net medžiu klomboje. Šis sprendimas daugiausia kritikuotas dėl ne itin išraiškingos savo architektūros bei pasirinkto komplikuoto konstruktyvinio sprendimo. Konkurso recenzentams, konsultantams bei vertinomo komisijos nariams kilo klausimų dėl šio gana originalaus projekto konstrukcinių sprendimų, abejota ir dėl kuriamo tilto vingio bei medžio įsodinimo racionalumo. Nepaisant, gana originalaus sprendimo, recenzento G.Jurevičiaus teigimu, šio pasiūlymo autoriams nelabai pavyko ir išpildyti pagrindinį konkurso tikslą – suteikti tiltui išskirtinį architektūrinį pavidalą.
Konkursinis projektas devizu „Teka“ (arch. „DO ARCHITECTS“ – A.Neniškis, A.Baldišiūtė, D.Karalius, U.I.Šabliauskaitė, I.Uogintas, G.Aismintas, G.Darškutė; bendraautoriai: „INHUS“ – J.Petkevičius, R.Mušauskas, J.Imbrasienė; 2-oji vieta; 6.000 Eur. premija):
Vertinimo komisijos sprendimu, 3-oji vieta ir 4.000 Eur. eurų premija atiteko UAB „Kančo studija“ kolektyvui iš Kauno – architektai Tomas Petreikis, Gustė Kančaitė, Kęstutis Kajokas. Jų projekto „AnapusYraŠiapus“ pagrindinė tilto idėja – du krantus ir salą jungiantis miesto takas, kuris betarpiškai susietų esamus bei ateityje numatomus svarbius miesto objektus ir traukos taškus. Šio tiltų projekto skiriamasis bruožas – nuo tilto į krantinės zoną besileidžiantis žiedinis dviratininkų pandusas. Pasak M.Marozo, šis sprendimas dviratininkams būtų itin įdomus, tačiau pandusas išeina iš konkurso nagrinėjamo sklypo. Dar vienas tilto architektūrinis akcentas – numatyta apžvalgos terasa.
Vienas projekto autorių architektas T.Petreikis užsiminė, jog išglūdinti konkursinę idėją sutrukdė kiti reikalai.
Projektas devizu „AnapusYraŠiapus“ (arch. UAB „Kančo studija“ – architektai T.Petreikis, G.Kančaitė, K. Kajokas; 3-oji vieta; 4.000 Eur. eurų premija):
Konkurso 4-ojoje vietoje liko gana paprastos konstrukcijos tiltų projektas devizu N-KBC (autoriai – „Entuitive Group“, „Toby Maclean“ (Londonas, Jungtinė Karalystė). Vis dėlto tokio tilto įtaka miesto panoramoms būtų gana didelė.
KOL KAS REALUS VIEN MAŽASIS
Iš originalesnių architektūrinių sumanymų reikėtų paminėti konkursinį projektą devizu „Salų takas“. Pagal šios idėjos autorių sumanymą, tilto centrinė dalis būtų savotiški laivų vartai, o įrengtos tilto salų aikštelės, kurios tiktų ne tik rekreacijai, bet ir prekybai ar renginiams – suteiktų daugiau išskirtinumo. Vis dėlto konkurso vertinimo komisijai, recenzentams ir konsultantams nemažai abejonių kėlė tokio tilto galimos eksploatacijos racionalumo problemos. Vertinimo komisijos nario architekto D.Čiutos manymu, toks sprendimas užkoduotų ir nemenkas socialines problemas. Neišnaudoto kūrybinio potencialo turėjo poetiškumu traukęs projektas „Fikcijos“, tačiau gana jautrios ir konceptualios architektūros šiai „žaliojo tilto“ koncepcijai trūko architektūrinių ir konstrukcinių sprendimų detalumo, idėjų aiškumo.
Nepaisant konkurso organizatorių ieškoto išskirtinės architektūros sprendimo, naujųjų Kauno pėsčiųjų tiltų konkurse laimėjo ne efektingumas, bet efektyvumas. It Marcelio Duchamp’o sustyguota prancūzų rinktinė neseniai pasibaigusiame Pasaulio vyrų futbolo čempionate, KILD kolektyvas šįkart konkurentus nustelbė architektūrinės minties racionalumu, pasirengimo profesionalumu, sprendimų aiškumu. Susidaro įspūdis, kad nugalėjęs kolektyvas dalyvavo konkurso antrajame etape, tuo tarpu kai dauguma kitų – pirmajame, kuriam užtenka „žalių“ pirminių idėjų ar tik jų užuomazgų. Atsižvelgiant į šiuo aspektus, konkurso rezultatas turėtų būti laikomas dėsningu ir prognozuotu.
Pažadėta, jog su projekto konkurso 1-osios vietos laimėtoju bus sudaroma sutartis dėl projektavimo paslaugų pirkimo. Kauno savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas N.Valatkevičius portalui PILOTAS.LT visgi prasitarė, jog kalba kol kas eina apie mažąjį tiltą, kuris yra svarbus „Mokslo salos“ projektui. Tuo tarpu didysis tiltas taps aktualiu tik tuomet, jei bus apsispręsta dėl M.K.Čiurlionio koncertų salės projekto bei statybos. Beje, dalyje konkursinių projektų būtent dėl juridinio neapibrėžtumo šio statinio būsimas tūris yra nutylėtas.
Nuotrauka: ©PILOTAS.LT
ne karalius
( 2018-08-09 )
Kančo studijos projektas daug geriau atrodo, pasistengta organiškai sulieti visus krantus. O laimėtojas pasirinktas, bele pigu būt statyt. Trūksta drąsos Kauno komisijai.
JPN
( 2018-08-07 )
Geriausiai įvertintus sprendimus pateikė architektai,o kur kraštovaizdžio architektų darbai? Juk kai kurie iš jų ,kaip suprantu,nuolat dejuoja,kad architektai „nemoka“,“neteisingai“ projektuoja kraštovaizdį, kad tik kraštovaizdžio architektai tai daro profesionaliai. Pasirodo,realybė kitokia-gabūs architektai puikiai formuoja ir kraštovaizdį.