Kauno tiltų konkursas

DĖSNIAI IR DĖSNINGUMAI: Kauno pėsčiųjų tiltų konkursą laimėjo jo didenybė racionalumas

PILOTAS.LT jau skelbė, kad 2 pėsčiųjų tiltų į Nemuno salą architektūros konkursą Kaune laimėjo KILD architektų kolektyvas – Petras Išora, Ivane Ksnelashvili, Dominykas Daunys bei UAB „TEC Infrastructure“. Jauni ir perspektyvūs architektūros kūrėjai anksčiau idėjų tvirtumą yra įrodę Seulo pėsčiųjų tilto tarptautinį konkurse. Jei tuomet sunku buvo nenustebti, pasižvalgius po Kauno tiltų konkurso projektus, jų pergalę galima laikyti dėsninga.

POREIKIS TILTAMS JAU PRIBRENDO

Naujų pėsčiųjų tiltų statyba į Nemuno salą Kauno centre brendo jau seniai. Jų svarbą miesto centro plėtrai prieš 12 metų pabrėžė antrajame šalies mieste viešėjęs garsus norvegų architektas Nielsas Torpas. Tuomet buvo galvojama apie urbanistinę plėtrą Aleksoto pusėje, „Žalgirio“ arenos statybą bei pačios salos gaivinimą. Kauno „Žalgirio“ arena Nemuno saloje senokai stūkso, atgijo ir pati sala, tapusi svarbia miestiečių rekreacijos vieta. Turint omenyje, jog vis realesnė Nacionalinio mokslo ir inovacijų centro „Mokslo sala“ statyba, įvykęs M.K.Čiurlionio koncertų salės kairiajame Nemuno krante architektūros konkursas (laimėtojas – architekto R.Paleko kolektyvas) bei vis garsiau kalbama apie jos gretimų teritorijų plėtrą, naujų tiltų statyba nūnai net aktualesnė nei anksčiau.
Planuojami tiltai ne mažiau svarbūs miestui yra architektūros bei įvaizdžio prasme. Mat jų vieta pačiame centre perša mintį apie šiuolaikinės architektūros vietoženklį, kuris galėtų prisidėti ne vien prie infrastruktūros plėtros, bet ir augintų miesto patrauklumą miestiečių bei turistų akyse.
2 tiltų į Nemuno salą architektūros konkursą pagaliau pasiryžusi paskelbti Kauno savivaldybė, jį surengti tradiciškai patikėjo VšĮ Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba, vadovaujamą architektės Jūratės Merkevičienės. Konkurso objektas – pėsčiųjų ir dviratininkų eismui skirtos jungties – tiltų per Nemuno upę Kaune ties Nemuno salos vakariniu krantu, nuo Aleksoto iki salos ir nuo salos iki Karaliaus Mindaugo pr. projektinis pasiūlymas.

SUVILIOJO VOS KELIS KOLEKTYVUS

Vis dėlto nežinia, ar dėl vasaros karščių, ar palyginti kuklaus prizinio fondo ar dėl kūrybą ribojančių viešųjų pirkimų sąlygų, 2 tiltų į Nemuno salą architektūros konkursas laukto susidomėjimo nesulaukė. Prie to galėjo prisidėti tai, jog anksčiau įvykę svarbūs Kauno architektūriniai konkursai („Mokslo salos“, M.K.Čiurlionio koncertų salės, Kėdainių tilto ir kt.) kol kas skendi nežinioje, o kai kurių (pavyzdžiui, Vienybės aikštės rekonstrukcijos) rezultatai iš viso yra „ištrinti“. Ko gero, tokiame konkursiniame kontekste menkas dalyvių pajėgas galima būtų laikyti dėsningumu.
Išskirtine ir retai pasitaikančia galimybe patekti į šalies šiuolaikinės architektūros istoriją galiausia susiviliojo vos 8 kūrybiniai kolektyvai. Tačiau konkurencija projektuoti dar labiau sumažėjo vienam projektui neišpildžius formaliųjų pateikimo sąlygų – jis nebuvo nei vertinamas, nei eksponuojamas greta kitų darbų.
Konkursinius projektus vertino komisija, kurios daugumą sudarė architektai: Jūratė Merkevičienė (VšĮ KAUET direktorė, komisijos pirmininkė), Vilius Adomavičius („Vilius ir partneriai“ biuro vadovas), Vytautas Biekša („Processoffice“ biuro vadovas), Darius Čiuta, Rolandas Palekas („Paleko archstudija“ vadovas), Rimvydas Palys bei Gintaras Petrauskas, (Kauno m. savivaldybės administracijos direktorius), Nerijus Valatkevičius (Kauno m. savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros sk. vedėjas), Rymantė Gudienė (KPD Kauno TP vyriausioji specialistė). Pateiktus darbus recenzavo architektai Gediminas Jurevičius bei Martynas Marozas. Konkurso ekspertai: hidrologas Antanas Dumbrauskas ir konstruktorius Saulius Zadlauskas.

VERTINIMO KOMISIJA IEŠKOJO SAUGIŲ SPRENDIMŲ

2 pėsčiųjų tiltų į Nemuno salą konkursiniai darbai išeksponuoti Kauno architektų namų palėpėje, kur įvyko ir jų aptarimas. 3-4 dešimtims susidomėjusių konkursu bei jų dalyviams recenzentai gana išsamiai, nors ne itin nuosekliai ir artikuliuotai, „perbėgo“ per pateiktų konkursinių idėjų architektūrinius-estetinius privalumus ir trūkumus (G.Jurevičius), urbanistinius-infrastruktūrinius spendimus (M.Marozas) bei iškulusius klausimus dėl siūlomų tiltų konstrukcijų ar hidrologijos (A.Dumbrauskas, S.Zadlauskas). Vis dėlto, reikia pastebėti, kad projektuojant objektą istorinio miesto centro pašonėje svarbu ne vien tai. Ne mažiau už įvairias technines smulkmenas šioje stadijoje aktualu pasigilinti kaip siūloma architektūra „kalbasi“ su Kauno centrinės dalies miestovaizdžiu, kaip įsiklauso į urbanistinę aplinką. Deja, Kauno savitumo ar identiteto klausimas šįkart buvo nutylėtas. Blogiausia, jog jį „nutylėjo“ ne vien architektūros konkurso recenzentai, bet ir daugumos pateiktų projektų autoriai. Atrodo, kad konkurso vertinimo komisijai šįkart teko rinkti ne geriausią architektūros idėją iš kelių tinkančių šiai išskirtinei miesto vietai, bet greičiau – kuo mažesnę blogybę ar racionaliausia ir, tuo pačiu, saugiausią variantą. Atrodo, kad šiais aspektais KILD architektų kolektyvo parengtam projektiniam pasiūlymui devizu „360“ tiesiog nebuvo lygių.
Konkurso projektai buvo vertinami pagal šiuos kriterijus: 1. urbanistinis integralumas; 2. originali ir vientisa architektūrinė idėja; 3. inovatyvumas ir atitiktis darnaus vystymosi principui; 4. projektavimo paslaugų kaina.

ESTETIKĄ „SURIŠO“ SU FUNKCIJA

Konkursą laimėjusių architektų P.Išoros, I.Ksnelashvili‘o, D.Daunio bei firmos „TEC Infrastructure“ sprendimas (1-oji vieta, 8.000 Eur. premija, užsakymas projektuoti), nors neišsiskiria didesniu architektūriniu originalumu, tačiau yra racionalus ir logiškas, pasižymi aukšta estetikos kultūra, detalizuotais konstrukciniais ir funkciniais sprendimais. Gali būti, kad autoriams padėjo tai, jog jie neturėjo itin daug laiko idėjų paieškoms, todėl daugiau pastangų galėjo skirti turimo sumanymo detalizavimui ir glūdinimui.
Konkurso nugalėtojai pasiūlė grakštaus silueto viršuje suplonėjantį pagrindinį tiltą be tarpinių atramų. Šio sprendimo privalumai – palyginti nedidelė įtaka miestovaizdžiui dėl liaunos konstrukcijos, atveriamos plačios Senamiesčio ir Naujamiesčio panoramos (tai užkoduota ir pačiame pavadinime), o taip pat – aiškus konstrukcinis sprendimas, įgalinantis ne tik laivų navigaciją, bet ir išvengti problemų per pavasario ledonešius. „Amfiteatrai svarbūs ne vien kaip viešosios erdvės, bet ir konstrukcine prasme“, – portalui PILOTAS.LT pažymėjo P.Išora.
Laimėtojai stengėsi architektūrinėmis priemonėmis kuo minimaliau išreikšti pėsčiųjų-dviračių jungtį tarp krantų bei ją praplėsti panoraminėmis viešosiomis erdvėmis tiltų pradžiose – tam didžiojo tilto galai būtų papildyti amfiteatrais. Stebėtojų akis turėtų paglostyti tiltų komplekso estetinis vientisumas, apibendrintos formos, nuosaikus architektūrinis charakteris. Pasak architekto P.Išoros, tiltas „360“ siūlo vietą sustoti ir pasižvalgyti tiek į senąją, tiek į naująją miesto dalis.
Laimėjęs architektūrinis sprendimas taip pat pasižymi atidumu infrastruktūrai, abiejų krantų gatvių tinklui. Pagal jo autorių sumanymą, 320 metų ilgio (220 m tarpatramio) plieno konstrukcijos didysis tiltas tiesiąja sujungtų aukštutines krantinių terasas, o laiptuotos jo konstrukcijos bazės – aukštutinę „sukabintų“ su žemutine, o taip pat – pagrindinius srautus nukreiptų link svarbių viešųjų pastatų.
57 metrų ilgio (tarpatramis – 45 m) mažąjį tiltą per kanalą iš Karaliaus Mindaugo pr. laimėtojai projektavo iš monolitinio gelžbetonio konstrukcijos, tačiau estetiškai artimą didžiajam.
Konkursinis projektas devizu „360“ (arch. P.Išora, I.Ksnelashvili, D.Daunys; UAB „TEC Infrasrtukture“, 1-oji vieta, 8.000 Eur. premija). 360_1v_e04_xxx360_1v_e09_xxx360_1v_e05_xxx360_1v_e17_xxx360_1v_e18_xxx360_1v_e06_xxx360_1v_e15_xxx360_1v_e22_xxx360_1v_e14_xxx360_1v_e12_xxx360_1v_e13_xxx

VILNIEČIAI BRĖŽĖ LŪŽTANČIĄ LINIJĄ

2-oji vieta (6.000 Eur. premija) atiteko vilniečių kolektyvui „DO ARCHITECTS“ – Algimantas Neniškis, Andrė Baldišiūtė, Džiugas Karalius, Urtė Ieva Šabliauskaitė, Ignas Uogintas, Gediminas Aismintas, Giedrė Darškutė; bendraautoriai: „INHUS“ – Justas Petkevičius, Rytis Mušauskas, Justina Imbrasienė. Projektui devizu „Teka“ autoriai Aleksotą su Nemuno sala pasiūlė sujungti tiltu, kuris būtų it parko takas, einantis ne tiesiai, bet lūžtančia linija. Pasak architektų, tilto vingis ne tik padėtų atverti miesto panoramas, bet ir sukurtų „ženklišką“ poilsio salą – medinę terasą su poilsio vietomis, želdiniais ir net medžiu klomboje. Šis sprendimas daugiausia kritikuotas dėl ne itin išraiškingos savo architektūros bei pasirinkto komplikuoto konstruktyvinio sprendimo. Konkurso recenzentams, konsultantams bei vertinomo komisijos nariams kilo klausimų dėl šio gana originalaus projekto konstrukcinių sprendimų, abejota ir dėl kuriamo tilto vingio bei medžio įsodinimo racionalumo. Nepaisant, gana originalaus sprendimo, recenzento G.Jurevičiaus teigimu, šio pasiūlymo autoriams nelabai pavyko ir išpildyti pagrindinį konkurso tikslą – suteikti tiltui išskirtinį architektūrinį pavidalą.

Konkursinis projektas devizu „Teka“ (arch. „DO ARCHITECTS“ – A.Neniškis, A.Baldišiūtė, D.Karalius, U.I.Šabliauskaitė, I.Uogintas, G.Aismintas, G.Darškutė; bendraautoriai: „INHUS“ – J.Petkevičius, R.Mušauskas, J.Imbrasienė; 2-oji vieta; 6.000 Eur. premija): tilta_2v_180800_e01tilta_2v_180800_e03tilta_2v_180800_e04tilta_2v_180800_e02tilta_2v_180800_e06tilta_2v_180800_e05tilta_2v_180800_e09tilta_2v_180800_e08
Vertinimo komisijos sprendimu, 3-oji vieta ir 4.000 Eur. eurų premija atiteko UAB „Kančo studija“ kolektyvui iš Kauno – architektai Tomas Petreikis, Gustė Kančaitė, Kęstutis Kajokas. Jų projekto „AnapusYraŠiapus“ pagrindinė tilto idėja – du krantus ir salą jungiantis miesto takas, kuris betarpiškai susietų esamus bei ateityje numatomus svarbius miesto objektus ir traukos taškus. Šio tiltų projekto skiriamasis bruožas – nuo tilto į krantinės zoną besileidžiantis žiedinis dviratininkų pandusas. Pasak M.Marozo, šis sprendimas dviratininkams būtų itin įdomus, tačiau pandusas išeina iš konkurso nagrinėjamo sklypo. Dar vienas tilto architektūrinis akcentas – numatyta apžvalgos terasa.
Vienas projekto autorių architektas T.Petreikis užsiminė, jog išglūdinti konkursinę idėją sutrukdė kiti reikalai.

Projektas devizu „AnapusYraŠiapus“ (arch. UAB „Kančo studija“ – architektai T.Petreikis, G.Kančaitė, K. Kajokas; 3-oji vieta; 4.000 Eur. eurų premija): tilta_2v_180800_e07_xxxtilta_2v_180800_e01_xxxtilta_3v_180800_e02_xxxtilta_3v_180800_e04_xxxtilta_3v_180800_e05_xxxtilta_3v_180800_e03_xxxtilta_3v_180800_e06_xxx

Konkurso 4-ojoje vietoje liko gana paprastos konstrukcijos tiltų projektas devizu N-KBC (autoriai – „Entuitive Group“, „Toby Maclean“ (Londonas, Jungtinė Karalystė). Vis dėlto tokio tilto įtaka miesto panoramoms būtų gana didelė.

KOL KAS REALUS VIEN MAŽASIS

Iš originalesnių architektūrinių sumanymų reikėtų paminėti konkursinį projektą devizu „Salų takas“. Pagal šios idėjos autorių sumanymą, tilto centrinė dalis būtų savotiški laivų vartai, o įrengtos tilto salų aikštelės, kurios tiktų ne tik rekreacijai, bet ir prekybai ar renginiams – suteiktų daugiau išskirtinumo. Vis dėlto konkurso vertinimo komisijai, recenzentams ir konsultantams nemažai abejonių kėlė tokio tilto galimos eksploatacijos racionalumo problemos. Vertinimo komisijos nario architekto D.Čiutos manymu, toks sprendimas užkoduotų ir nemenkas socialines problemas. Neišnaudoto kūrybinio potencialo turėjo poetiškumu traukęs projektas „Fikcijos“, tačiau gana jautrios ir konceptualios architektūros šiai „žaliojo tilto“ koncepcijai trūko architektūrinių ir konstrukcinių sprendimų detalumo, idėjų aiškumo.
Nepaisant konkurso organizatorių ieškoto išskirtinės architektūros sprendimo, naujųjų Kauno pėsčiųjų tiltų konkurse laimėjo ne efektingumas, bet efektyvumas. It Marcelio Duchamp’o sustyguota prancūzų rinktinė neseniai pasibaigusiame Pasaulio vyrų futbolo čempionate, KILD kolektyvas šįkart konkurentus nustelbė architektūrinės minties racionalumu, pasirengimo profesionalumu, sprendimų aiškumu. Susidaro įspūdis, kad nugalėjęs kolektyvas dalyvavo konkurso antrajame etape, tuo tarpu kai dauguma kitų – pirmajame, kuriam užtenka „žalių“ pirminių idėjų ar tik jų užuomazgų. Atsižvelgiant į šiuo aspektus, konkurso rezultatas turėtų būti laikomas dėsningu ir prognozuotu.
Pažadėta, jog su projekto konkurso 1-osios vietos laimėtoju bus sudaroma sutartis dėl projektavimo paslaugų pirkimo. Kauno savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas N.Valatkevičius portalui PILOTAS.LT visgi prasitarė, jog kalba kol kas eina apie mažąjį tiltą, kuris yra svarbus „Mokslo salos“ projektui. Tuo tarpu didysis tiltas taps aktualiu tik tuomet, jei bus apsispręsta dėl M.K.Čiurlionio koncertų salės projekto bei statybos. Beje, dalyje konkursinių projektų būtent dėl juridinio neapibrėžtumo šio statinio būsimas tūris yra nutylėtas.
Nuotrauka: ©PILOTAS.LT

Nepaisant išskirtinės architektūrinės galimybės suprojektuoti pėsčiųjų tiltus pačiame Kauno centre, tiltų konkurse dalyvavo vos 7 autorių kolektyvai. Konkurso projektų aptarimo momentas. Nuotrauka: ©PILOTAS.LT

Nepaisant išskirtinės architektūrinės galimybės suprojektuoti pėsčiųjų tiltus pačiame Kauno centre, Kauno pėsčiųjų tiltų konkurse dalyvavo vos 7 autorių kolektyvai. Konkurso projektų aptarimo momentas. Nuotrauka: ©PILOTAS.LT

Komentarai

  1. Kančo studijos projektas daug geriau atrodo, pasistengta organiškai sulieti visus krantus. O laimėtojas pasirinktas, bele pigu būt statyt. Trūksta drąsos Kauno komisijai.

  2. Geriausiai įvertintus sprendimus pateikė architektai,o kur kraštovaizdžio architektų darbai? Juk kai kurie iš jų ,kaip suprantu,nuolat dejuoja,kad architektai „nemoka“,“neteisingai“ projektuoja kraštovaizdį, kad tik kraštovaizdžio architektai tai daro profesionaliai. Pasirodo,realybė kitokia-gabūs architektai puikiai formuoja ir kraštovaizdį.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

tilta_kn_240300_e01_xxx

ELEGANTIŠKAS ŠUOLIS Į SALĄ: Kaune pradedamas statyti naujas pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas

2024 kovo 4Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune pradedamas statyti pirmasis tiltas tarp Nemuno salos ir Žemosios Fredos. Naujasis pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas bus jau 6-oji Nemuno krantus jungianti susisiekimo arterija abipus

Tiltas per Kruona

PIRMIAUSIA IMSIS BLOGIAUSIO: Pavasarį planuojama pradėti tvarkyti tiltą per Kruną

2024 vasario 5Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos automobilių kelių direkcija šių metų pavasarį planuoja pradėti tilto per Kruną tvarkymą, kuris užimą pirmąją vietą prasčiausios būklės tiltų šalyje sąraše. Įmonė paskelbė viešojo

Litomišlo pėsčiųjų tiltas

DRĄSA IR KLAUSA ARCHITEKTŪROJE: Čekijoje geriausiu išrinktas pėsčiųjų tiltas provincijoje

2024 sausio 31Be komentarųAlmantas Bružas

Čekai savo geriausius architektūrinius projektus renka jau 8 metus. Čekijos architektų rūmų įsteigtas Čekijos architektūros apdovanojimas šiemet atiteko kuklaus istorinio miestelio drąsiam, tačiau kontekstualiam šiuolaikinės

geležinkelis

IMPULSAS SUSISIEKIMUI: Patvirtintas „Rail Baltica“ Kauno mazgo infrastruktūros vystymo planas

2024 sausio 30Be komentarųPILOTAS.LT

LR Vyriausybė neseniai patvirtino europinės vėžės projekto „Rail Baltica“ Kauno geležinkelio mazgo infrastruktūros vystymo planą. Taip pat nutarta pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. DARBAI

Vilniaus oro uostas

LIETUVOS ORO UOSTAI KYLA: Parengtas ambicingas 30 metų plėtros planas

2024 sausio 9Be komentarųPILOTAS.LT

Plėtros projektus aktyviai įgyvendinantys Lietuvos oro uostai pristatė ilgalaikį viso tinklo plėtros planą (angl. „master plan“) iki 2052 metų. Tris oro uostus Lietuvoje valdanti bendrovė

nauja-betono-volavimo-technologija

LIETUVIŠKA INOVACIJA STATYBOMS: Voluojamo betono technologija atveria naujas galimybes

2023 gruodžio 19Be komentarųPILOTAS.LT

Mokslininkai pastaraisiais metais itin aktyviai prisideda prie modernių statybinių medžiagų kūrimo, kurios dažnai atveria naujų, dar iki tol nematytų galimybių, nes būna lengvesnės, tvirtesnės ir

VIa Baltica

ISTORINIS MOMENTAS „VIA BALTICA“ TRASOJE: Oficialiai baigta pirmoji kelio atkarpa

2023 spalio 30Be komentarųPILOTAS.LT

Simboliniu renginiu pažymėta pirmojo magistralinio kelio „Via Baltica“ ruožo nuo 72,5 iki 79 km darbų pabaiga. Ši atkarpa – tai vienas iš keturių rekonstruojamų „Via

Rail Baltica

EUROPINIU TRAUKINIU PER PANEVĖŽĮ: Statys „Rail Baltica“ tarptautinę keleivinę stotį

2023 spalio 19Be komentarųPILOTAS.LT

Susisiekimo ministerija ką tik priėmė sprendimą europinę „Rail Baltica“ geležinkelio keleivinio traukinio atšaką tiesti per Panevėžį. Tarptautinė keleivinė stotis bus pastatyta vakarinėje miesto dalyje, šalia

Panevėžio stoties statyba

BETONINĖ PANEVĖŽIO SKRAISTĖ: Įpusėjo autobusų stoties statybos darbai

2023 rugsėjo 26Be komentarųPILOTAS.LT

Panevėžyje įpusėjo itin laukiamos autobusų stoties statybos darbai. Projektuodamas stoties pastatą architekto Rolando Paleko kolektyvas stengėsi išgauti skvere išskleistos betoninės skraistės architektūrinį įspūdį. Savo išorinį pavidalą

pasienis

MAŽIAU GRĖSMIŲ: Stabdoma veikla dviejuose pasienio kontrolės punktuose su Baltarusija

2023 rugpjūčio 17Be komentarųPILOTAS.LT

Reaguojant į „Wagner“ grupuotės persikėlimą į Baltarusiją nuo rytojaus laikinai stabdoma veikla dviejuose iš šešių pasienio kontrolės punktų (PKP) Lietuvos pasienyje su Baltarusija: Šumsko ir

Kaišiadorių viadukas

TARP VARŠUVOS IR PETERBURGO: Sutvarkytas istorinis Kaišiadorių geležinkelio viadukas

2023 liepos 31Be komentarųPILOTAS.LT

Kaišiadoryse neseniai baigtas tvarkyti istorinis geležinkelio viadukas. XIX a. statybos mūrinis infrastruktūros objektas yra virš kelio Gudiena–Kiemeliai.Kaip praneša Kultūros paveldo departamentas (KPD), pabaigti valstybės saugomo

v03_var-01

NUKREIPĖ MINIMALISTINE VAGA: Kaune projektuojamas naujas pėsčiųjų tiltas per Nerį

2023 liepos 28Be komentarųAlmantas Bružas

Kaune pribrendo poreikis tilto, kuris nauja pėsčiųjų ir dviračiu jungtimi surištų Senamiestį su šiuo metu bene sparčiausiai plėtojamu Vilijampolės mikrorajono ruožu. Kauno architektūros ir urbanistikos

karinis mobilumas

DAUGIAU KARINIO MOBILUMO: Svarbiems kelių infrastruktūros projektams – 150 mln. Eur

2023 liepos 27Be komentarųPILOTAS.LT

Vyriausybė ką tik pritarė dėl 148,4 mln. Eur iš valstybės biudžeto skyrimo svarbiems karinio mobilumo projektams Lietuvoje. Šios lėšos bus panaudotos magistralinio kelio „Via Baltica“

Via Baltica rekonstrukcija

TARP MARIJAMPOLĖS IR LENKIJOS: Prasideda ilgiausio ruožo rekonstrukcija

2023 birželio 16Be komentarųPILOTAS.LT

Pirmadienį „Via Baltica“ kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 66 kilometre oficialioje ceremonijoje bus paskelbta ilgiausio ruožo tarp Marijampolės ir Lenkijos sienos rekonstravimo darbų pradžia. Dalyvaujant Ministrei Pirmininkei

Vievio tiltai

10-ASIS MAKARONŲ TILTŲ ČEMPIONATAS: Laimėjo jaunieji Vievio gimnazijos konstruktoriai

2023 gegužės 23Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus Gedimino technikos universitete (Vilnius Tech) įvyko 10-asis čempionatas „Makaronų tiltai“. Jo metu buvo tradiciškai statomi tiltai iš makaronų ir aiškinamasi, kuris iš jų atlaikys

A1

TVARKYS POILSIO AIKŠTELES: Prie automagistralės A1 projektuojamos 5 pavyzdinės

2023 gegužės 221 KomentarasPILOTAS.LT

Poilsio aikštelių prie magistralinių kelių pertvarką AB Lietuvos automobilių kelių direkcija pradeda nuo šalyje judriausios automagistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Projektuojamos 5 pavyzdinės aikštelės. Automagistrale A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda

Vievio viadukas

REKONSTRUOTAS BLOGIAUSIAS VIADUKAS: Projektą Vievyje įgyvendino mėnesiu anksčiau

2023 gegužės 18Be komentarųPILOTAS.LT

Vievyje oficialiai atidarytas Paparčių viadukas. Naujojo Vievio transporto mazgo – dviejų lygų sankryžos– projektas įgyvendintas mėnesiu anksčiau, nei buvo numatyta sutartyje, o viaduko prieigose esančiais

tiltas

STATYS LAIKINĄJĮ TILTĄ: Ruošiamasi rekonstruoti automagistralės tiltą per Kruną

2023 gegužės 15Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos automobilių kelių direkcija priėmė sprendimą automagistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda statyti laikinąjį tiltą per Kruną. Tiltą planuojama suprojektuoti iki kitų metų pradžios ir statybas pradėti dar tais

Elektrinės tilto rekonstrukcija („TEC Infrastructure“).

VILNIAUS „BRUKLINAS“: Po rekonstrukcijos tiltas „dirbs“ pėstiesiems ir dviratininkams

2023 gegužės 12Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniuje bus rekonstruojamas „Bruklinu“ vadinamas 184 m ilgio Elektrinės tiltas prie Bukčių miško. Iki šiol naudotas tik inžineriniams tinklams, po rekonstrukcijos jis bus pritaikytas pėstiesiems

Klaipėdos uostas

ISTORINIS ĮVYKIS KLAIPĖDOS UOSTE: Akvatorijos ir įplaukos gylis pasiekė 15,5 m

2023 balandžio 26Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdos uoste baigtas nuo 2020-ųjų pabaigos vykdytas akvatorijos ir įplaukos kanalo gilinimo projektas. 15,5 metro – toks gylis jau fiksuojamas Klaipėdos uosto laivybos kanale, artimiausiu

Planeta iš žmonių

PLANETA IŠ ŽMONIŲ: Venecijai kurtas lietuvių projektas pristatomas Vilniuje

2023 balandžio 24Be komentarųPILOTAS.LT

Prieš dvejus metus 17-oje Venecijos architektūros bienalėje didelio susidomėjimo sulaukęs menininko Julijono Urbono projektas „Planeta iš žmonių“ pristatomas Vilniuje. Atstovavęs Lietuvai prestižiniame renginyje, dabar kūrinys

Blogos būklės tiltų žemėlapis

SUSKAIČIAVO TVARKYTINUS TILTUS: Lietuvos interaktyviame žemėlapyje – 72 objektai

2023 balandžio 13Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos automobilių kelių direkcija sukūrė interaktyvų žemėlapį, kuriame pateikiami šiuo metu planuojami tvarkyti 72 blogos būklės tiltai. Žemėlapyje taip pat žymimi projektavimo, rangos ir statybos

„Sutrikus tai tampa apčiuopiama. Infrastruktūros ir solidarumai už posovietinės būklės“

TRIKDŽIAI IŠRYŠKINA GALIĄ: Posovietinio regiono menininkų paroda NDG

2023 kovo 30Be komentarųPILOTAS.LT

Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG) atidaroma tarptautinė paroda, kurioje pristatomi Ukrainos, Baltarusijos, Sakartvelo, Kazachstano, Lietuvos, Latvijos, Lenkijos šiuolaikinių menininkų kūriniai. Šias šalis vienija ne tik bendra

Karinis miestelis Rokantiškėse

10 PROC. GYNYBOS BIUDŽETO: Investuojama į Lietuvos kariuomenės infrastruktūrą

2023 kovo 24Be komentarųPILOTAS.LT

Krašto apsaugos ministerija skiria vis daugiau dėmesio tam, kad Lietuvos kariuomenės infrastruktūra atitiktų augančius nacionalinius ir sąjungininkų poreikius bei prisidėtų prie naujos kariuomenės kokybės kūrimo. Į Lietuvos

Klaipėdos elektriniai katamaranai

KLAIPĖDA PALEIS VANDENS AUTOBUSĄ: Danės upe kursuos elektriniai katamaranai

2023 kovo 151 KomentarasPILOTAS.LT

Jau netrukus Klaipėdoje, Danės prieigose, prasidės pėsčiųjų takų ir aikštelių šalia planuojamų pontoninių prieplaukų įrengimo darbai – ruošiamasi reguliaraus susisiekimo vandens keliu startui. Planuojama, kad