Kauno tiltų konkursas

DĖSNIAI IR DĖSNINGUMAI: Kauno pėsčiųjų tiltų konkursą laimėjo jo didenybė racionalumas

PILOTAS.LT jau skelbė, kad 2 pėsčiųjų tiltų į Nemuno salą architektūros konkursą Kaune laimėjo KILD architektų kolektyvas – Petras Išora, Ivane Ksnelashvili, Dominykas Daunys bei UAB „TEC Infrastructure“. Jauni ir perspektyvūs architektūros kūrėjai anksčiau idėjų tvirtumą yra įrodę Seulo pėsčiųjų tilto tarptautinį konkurse. Jei tuomet sunku buvo nenustebti, pasižvalgius po Kauno tiltų konkurso projektus, jų pergalę galima laikyti dėsninga.

POREIKIS TILTAMS JAU PRIBRENDO

Naujų pėsčiųjų tiltų statyba į Nemuno salą Kauno centre brendo jau seniai. Jų svarbą miesto centro plėtrai prieš 12 metų pabrėžė antrajame šalies mieste viešėjęs garsus norvegų architektas Nielsas Torpas. Tuomet buvo galvojama apie urbanistinę plėtrą Aleksoto pusėje, „Žalgirio“ arenos statybą bei pačios salos gaivinimą. Kauno „Žalgirio“ arena Nemuno saloje senokai stūkso, atgijo ir pati sala, tapusi svarbia miestiečių rekreacijos vieta. Turint omenyje, jog vis realesnė Nacionalinio mokslo ir inovacijų centro „Mokslo sala“ statyba, įvykęs M.K.Čiurlionio koncertų salės kairiajame Nemuno krante architektūros konkursas (laimėtojas – architekto R.Paleko kolektyvas) bei vis garsiau kalbama apie jos gretimų teritorijų plėtrą, naujų tiltų statyba nūnai net aktualesnė nei anksčiau.
Planuojami tiltai ne mažiau svarbūs miestui yra architektūros bei įvaizdžio prasme. Mat jų vieta pačiame centre perša mintį apie šiuolaikinės architektūros vietoženklį, kuris galėtų prisidėti ne vien prie infrastruktūros plėtros, bet ir augintų miesto patrauklumą miestiečių bei turistų akyse.
2 tiltų į Nemuno salą architektūros konkursą pagaliau pasiryžusi paskelbti Kauno savivaldybė, jį surengti tradiciškai patikėjo VšĮ Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba, vadovaujamą architektės Jūratės Merkevičienės. Konkurso objektas – pėsčiųjų ir dviratininkų eismui skirtos jungties – tiltų per Nemuno upę Kaune ties Nemuno salos vakariniu krantu, nuo Aleksoto iki salos ir nuo salos iki Karaliaus Mindaugo pr. projektinis pasiūlymas.

SUVILIOJO VOS KELIS KOLEKTYVUS

Vis dėlto nežinia, ar dėl vasaros karščių, ar palyginti kuklaus prizinio fondo ar dėl kūrybą ribojančių viešųjų pirkimų sąlygų, 2 tiltų į Nemuno salą architektūros konkursas laukto susidomėjimo nesulaukė. Prie to galėjo prisidėti tai, jog anksčiau įvykę svarbūs Kauno architektūriniai konkursai („Mokslo salos“, M.K.Čiurlionio koncertų salės, Kėdainių tilto ir kt.) kol kas skendi nežinioje, o kai kurių (pavyzdžiui, Vienybės aikštės rekonstrukcijos) rezultatai iš viso yra „ištrinti“. Ko gero, tokiame konkursiniame kontekste menkas dalyvių pajėgas galima būtų laikyti dėsningumu.
Išskirtine ir retai pasitaikančia galimybe patekti į šalies šiuolaikinės architektūros istoriją galiausia susiviliojo vos 8 kūrybiniai kolektyvai. Tačiau konkurencija projektuoti dar labiau sumažėjo vienam projektui neišpildžius formaliųjų pateikimo sąlygų – jis nebuvo nei vertinamas, nei eksponuojamas greta kitų darbų.
Konkursinius projektus vertino komisija, kurios daugumą sudarė architektai: Jūratė Merkevičienė (VšĮ KAUET direktorė, komisijos pirmininkė), Vilius Adomavičius („Vilius ir partneriai“ biuro vadovas), Vytautas Biekša („Processoffice“ biuro vadovas), Darius Čiuta, Rolandas Palekas („Paleko archstudija“ vadovas), Rimvydas Palys bei Gintaras Petrauskas, (Kauno m. savivaldybės administracijos direktorius), Nerijus Valatkevičius (Kauno m. savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros sk. vedėjas), Rymantė Gudienė (KPD Kauno TP vyriausioji specialistė). Pateiktus darbus recenzavo architektai Gediminas Jurevičius bei Martynas Marozas. Konkurso ekspertai: hidrologas Antanas Dumbrauskas ir konstruktorius Saulius Zadlauskas.

VERTINIMO KOMISIJA IEŠKOJO SAUGIŲ SPRENDIMŲ

2 pėsčiųjų tiltų į Nemuno salą konkursiniai darbai išeksponuoti Kauno architektų namų palėpėje, kur įvyko ir jų aptarimas. 3-4 dešimtims susidomėjusių konkursu bei jų dalyviams recenzentai gana išsamiai, nors ne itin nuosekliai ir artikuliuotai, „perbėgo“ per pateiktų konkursinių idėjų architektūrinius-estetinius privalumus ir trūkumus (G.Jurevičius), urbanistinius-infrastruktūrinius spendimus (M.Marozas) bei iškulusius klausimus dėl siūlomų tiltų konstrukcijų ar hidrologijos (A.Dumbrauskas, S.Zadlauskas). Vis dėlto, reikia pastebėti, kad projektuojant objektą istorinio miesto centro pašonėje svarbu ne vien tai. Ne mažiau už įvairias technines smulkmenas šioje stadijoje aktualu pasigilinti kaip siūloma architektūra „kalbasi“ su Kauno centrinės dalies miestovaizdžiu, kaip įsiklauso į urbanistinę aplinką. Deja, Kauno savitumo ar identiteto klausimas šįkart buvo nutylėtas. Blogiausia, jog jį „nutylėjo“ ne vien architektūros konkurso recenzentai, bet ir daugumos pateiktų projektų autoriai. Atrodo, kad konkurso vertinimo komisijai šįkart teko rinkti ne geriausią architektūros idėją iš kelių tinkančių šiai išskirtinei miesto vietai, bet greičiau – kuo mažesnę blogybę ar racionaliausia ir, tuo pačiu, saugiausią variantą. Atrodo, kad šiais aspektais KILD architektų kolektyvo parengtam projektiniam pasiūlymui devizu „360“ tiesiog nebuvo lygių.
Konkurso projektai buvo vertinami pagal šiuos kriterijus: 1. urbanistinis integralumas; 2. originali ir vientisa architektūrinė idėja; 3. inovatyvumas ir atitiktis darnaus vystymosi principui; 4. projektavimo paslaugų kaina.

ESTETIKĄ „SURIŠO“ SU FUNKCIJA

Konkursą laimėjusių architektų P.Išoros, I.Ksnelashvili‘o, D.Daunio bei firmos „TEC Infrastructure“ sprendimas (1-oji vieta, 8.000 Eur. premija, užsakymas projektuoti), nors neišsiskiria didesniu architektūriniu originalumu, tačiau yra racionalus ir logiškas, pasižymi aukšta estetikos kultūra, detalizuotais konstrukciniais ir funkciniais sprendimais. Gali būti, kad autoriams padėjo tai, jog jie neturėjo itin daug laiko idėjų paieškoms, todėl daugiau pastangų galėjo skirti turimo sumanymo detalizavimui ir glūdinimui.
Konkurso nugalėtojai pasiūlė grakštaus silueto viršuje suplonėjantį pagrindinį tiltą be tarpinių atramų. Šio sprendimo privalumai – palyginti nedidelė įtaka miestovaizdžiui dėl liaunos konstrukcijos, atveriamos plačios Senamiesčio ir Naujamiesčio panoramos (tai užkoduota ir pačiame pavadinime), o taip pat – aiškus konstrukcinis sprendimas, įgalinantis ne tik laivų navigaciją, bet ir išvengti problemų per pavasario ledonešius. „Amfiteatrai svarbūs ne vien kaip viešosios erdvės, bet ir konstrukcine prasme“, – portalui PILOTAS.LT pažymėjo P.Išora.
Laimėtojai stengėsi architektūrinėmis priemonėmis kuo minimaliau išreikšti pėsčiųjų-dviračių jungtį tarp krantų bei ją praplėsti panoraminėmis viešosiomis erdvėmis tiltų pradžiose – tam didžiojo tilto galai būtų papildyti amfiteatrais. Stebėtojų akis turėtų paglostyti tiltų komplekso estetinis vientisumas, apibendrintos formos, nuosaikus architektūrinis charakteris. Pasak architekto P.Išoros, tiltas „360“ siūlo vietą sustoti ir pasižvalgyti tiek į senąją, tiek į naująją miesto dalis.
Laimėjęs architektūrinis sprendimas taip pat pasižymi atidumu infrastruktūrai, abiejų krantų gatvių tinklui. Pagal jo autorių sumanymą, 320 metų ilgio (220 m tarpatramio) plieno konstrukcijos didysis tiltas tiesiąja sujungtų aukštutines krantinių terasas, o laiptuotos jo konstrukcijos bazės – aukštutinę „sukabintų“ su žemutine, o taip pat – pagrindinius srautus nukreiptų link svarbių viešųjų pastatų.
57 metrų ilgio (tarpatramis – 45 m) mažąjį tiltą per kanalą iš Karaliaus Mindaugo pr. laimėtojai projektavo iš monolitinio gelžbetonio konstrukcijos, tačiau estetiškai artimą didžiajam.
Konkursinis projektas devizu „360“ (arch. P.Išora, I.Ksnelashvili, D.Daunys; UAB „TEC Infrasrtukture“, 1-oji vieta, 8.000 Eur. premija). 360_1v_e04_xxx360_1v_e09_xxx360_1v_e05_xxx360_1v_e17_xxx360_1v_e18_xxx360_1v_e06_xxx360_1v_e15_xxx360_1v_e22_xxx360_1v_e14_xxx360_1v_e12_xxx360_1v_e13_xxx

VILNIEČIAI BRĖŽĖ LŪŽTANČIĄ LINIJĄ

2-oji vieta (6.000 Eur. premija) atiteko vilniečių kolektyvui „DO ARCHITECTS“ – Algimantas Neniškis, Andrė Baldišiūtė, Džiugas Karalius, Urtė Ieva Šabliauskaitė, Ignas Uogintas, Gediminas Aismintas, Giedrė Darškutė; bendraautoriai: „INHUS“ – Justas Petkevičius, Rytis Mušauskas, Justina Imbrasienė. Projektui devizu „Teka“ autoriai Aleksotą su Nemuno sala pasiūlė sujungti tiltu, kuris būtų it parko takas, einantis ne tiesiai, bet lūžtančia linija. Pasak architektų, tilto vingis ne tik padėtų atverti miesto panoramas, bet ir sukurtų „ženklišką“ poilsio salą – medinę terasą su poilsio vietomis, želdiniais ir net medžiu klomboje. Šis sprendimas daugiausia kritikuotas dėl ne itin išraiškingos savo architektūros bei pasirinkto komplikuoto konstruktyvinio sprendimo. Konkurso recenzentams, konsultantams bei vertinomo komisijos nariams kilo klausimų dėl šio gana originalaus projekto konstrukcinių sprendimų, abejota ir dėl kuriamo tilto vingio bei medžio įsodinimo racionalumo. Nepaisant, gana originalaus sprendimo, recenzento G.Jurevičiaus teigimu, šio pasiūlymo autoriams nelabai pavyko ir išpildyti pagrindinį konkurso tikslą – suteikti tiltui išskirtinį architektūrinį pavidalą.

Konkursinis projektas devizu „Teka“ (arch. „DO ARCHITECTS“ – A.Neniškis, A.Baldišiūtė, D.Karalius, U.I.Šabliauskaitė, I.Uogintas, G.Aismintas, G.Darškutė; bendraautoriai: „INHUS“ – J.Petkevičius, R.Mušauskas, J.Imbrasienė; 2-oji vieta; 6.000 Eur. premija): tilta_2v_180800_e01tilta_2v_180800_e03tilta_2v_180800_e04tilta_2v_180800_e02tilta_2v_180800_e06tilta_2v_180800_e05tilta_2v_180800_e09tilta_2v_180800_e08
Vertinimo komisijos sprendimu, 3-oji vieta ir 4.000 Eur. eurų premija atiteko UAB „Kančo studija“ kolektyvui iš Kauno – architektai Tomas Petreikis, Gustė Kančaitė, Kęstutis Kajokas. Jų projekto „AnapusYraŠiapus“ pagrindinė tilto idėja – du krantus ir salą jungiantis miesto takas, kuris betarpiškai susietų esamus bei ateityje numatomus svarbius miesto objektus ir traukos taškus. Šio tiltų projekto skiriamasis bruožas – nuo tilto į krantinės zoną besileidžiantis žiedinis dviratininkų pandusas. Pasak M.Marozo, šis sprendimas dviratininkams būtų itin įdomus, tačiau pandusas išeina iš konkurso nagrinėjamo sklypo. Dar vienas tilto architektūrinis akcentas – numatyta apžvalgos terasa.
Vienas projekto autorių architektas T.Petreikis užsiminė, jog išglūdinti konkursinę idėją sutrukdė kiti reikalai.

Projektas devizu „AnapusYraŠiapus“ (arch. UAB „Kančo studija“ – architektai T.Petreikis, G.Kančaitė, K. Kajokas; 3-oji vieta; 4.000 Eur. eurų premija): tilta_2v_180800_e07_xxxtilta_2v_180800_e01_xxxtilta_3v_180800_e02_xxxtilta_3v_180800_e04_xxxtilta_3v_180800_e05_xxxtilta_3v_180800_e03_xxxtilta_3v_180800_e06_xxx

Konkurso 4-ojoje vietoje liko gana paprastos konstrukcijos tiltų projektas devizu N-KBC (autoriai – „Entuitive Group“, „Toby Maclean“ (Londonas, Jungtinė Karalystė). Vis dėlto tokio tilto įtaka miesto panoramoms būtų gana didelė.

KOL KAS REALUS VIEN MAŽASIS

Iš originalesnių architektūrinių sumanymų reikėtų paminėti konkursinį projektą devizu „Salų takas“. Pagal šios idėjos autorių sumanymą, tilto centrinė dalis būtų savotiški laivų vartai, o įrengtos tilto salų aikštelės, kurios tiktų ne tik rekreacijai, bet ir prekybai ar renginiams – suteiktų daugiau išskirtinumo. Vis dėlto konkurso vertinimo komisijai, recenzentams ir konsultantams nemažai abejonių kėlė tokio tilto galimos eksploatacijos racionalumo problemos. Vertinimo komisijos nario architekto D.Čiutos manymu, toks sprendimas užkoduotų ir nemenkas socialines problemas. Neišnaudoto kūrybinio potencialo turėjo poetiškumu traukęs projektas „Fikcijos“, tačiau gana jautrios ir konceptualios architektūros šiai „žaliojo tilto“ koncepcijai trūko architektūrinių ir konstrukcinių sprendimų detalumo, idėjų aiškumo.
Nepaisant konkurso organizatorių ieškoto išskirtinės architektūros sprendimo, naujųjų Kauno pėsčiųjų tiltų konkurse laimėjo ne efektingumas, bet efektyvumas. It Marcelio Duchamp’o sustyguota prancūzų rinktinė neseniai pasibaigusiame Pasaulio vyrų futbolo čempionate, KILD kolektyvas šįkart konkurentus nustelbė architektūrinės minties racionalumu, pasirengimo profesionalumu, sprendimų aiškumu. Susidaro įspūdis, kad nugalėjęs kolektyvas dalyvavo konkurso antrajame etape, tuo tarpu kai dauguma kitų – pirmajame, kuriam užtenka „žalių“ pirminių idėjų ar tik jų užuomazgų. Atsižvelgiant į šiuo aspektus, konkurso rezultatas turėtų būti laikomas dėsningu ir prognozuotu.
Pažadėta, jog su projekto konkurso 1-osios vietos laimėtoju bus sudaroma sutartis dėl projektavimo paslaugų pirkimo. Kauno savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas N.Valatkevičius portalui PILOTAS.LT visgi prasitarė, jog kalba kol kas eina apie mažąjį tiltą, kuris yra svarbus „Mokslo salos“ projektui. Tuo tarpu didysis tiltas taps aktualiu tik tuomet, jei bus apsispręsta dėl M.K.Čiurlionio koncertų salės projekto bei statybos. Beje, dalyje konkursinių projektų būtent dėl juridinio neapibrėžtumo šio statinio būsimas tūris yra nutylėtas.
Nuotrauka: ©PILOTAS.LT

Nepaisant išskirtinės architektūrinės galimybės suprojektuoti pėsčiųjų tiltus pačiame Kauno centre, tiltų konkurse dalyvavo vos 7 autorių kolektyvai. Konkurso projektų aptarimo momentas. Nuotrauka: ©PILOTAS.LT

Nepaisant išskirtinės architektūrinės galimybės suprojektuoti pėsčiųjų tiltus pačiame Kauno centre, Kauno pėsčiųjų tiltų konkurse dalyvavo vos 7 autorių kolektyvai. Konkurso projektų aptarimo momentas. Nuotrauka: ©PILOTAS.LT

Komentarai

  1. Kančo studijos projektas daug geriau atrodo, pasistengta organiškai sulieti visus krantus. O laimėtojas pasirinktas, bele pigu būt statyt. Trūksta drąsos Kauno komisijai.

  2. Geriausiai įvertintus sprendimus pateikė architektai,o kur kraštovaizdžio architektų darbai? Juk kai kurie iš jų ,kaip suprantu,nuolat dejuoja,kad architektai „nemoka“,“neteisingai“ projektuoja kraštovaizdį, kad tik kraštovaizdžio architektai tai daro profesionaliai. Pasirodo,realybė kitokia-gabūs architektai puikiai formuoja ir kraštovaizdį.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Palangos oro uostas

UŽDAROMAS 45 DIENOMS: Prasideda Palangos oro uosto rekonstrukcija

2021 rugsėjo 6Be komentarųPILOTAS.LT

Nuo šiandien Palangos oro uostas uždaromas minimaliam 45 dienų laikotarpiui, kurio metu bus atnaujintas lėktuvų kilimo ir tūpimo, riedėjimo takas, rekonstruotas orlaivių peronas, atnaujintos inžinerinės

Ona Lozuraitytė ir Petras Išora

VILNIUS APDOVANOJO : Architektams O.Lozuraitytei ir P.Išorai įteiktas Šv. Kristoforas

2021 liepos 262 KomentaraiPILOTAS.LT

Sekmadienio vakarą Vilniaus miesto Rotušėje garbingo apdovanojimo sulaukė 10 praėjusiais metais labiausiai savo darbais pasižymėjusių vilniečių. Garbingoje kompanijoje – ir du perspektyvūs sostinės architektai. Kandidatūras

Merkinė

GERIAU PAŽINK LIETUVĄ: Geriau lankymui pritaikyti gamtos ir kultūros objektai

2021 birželio 18Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos saugomos teritorijos vasaros sezoną pasitiko geriau pritaikytais lankymui objektais bei patogesne, atnaujinta infrastruktūra. Lankytojų laukia dar daug neatrastų vietų ir nematytų gamtos vertybių. ATNAUJINO MERKINĖS

Pakui Hardware

BRITŲ ŽURNALAS „FRIEZE“: Lietuvių dueto paroda tarp 7 geriausių

2021 birželio 11Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvių menininkų kolektyvo Pakui Hardware (Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda) projektas „Virtualus rūpestis“ pateko tarpų 7 svarbiausių tarptautinio meno žurnalo „Frieze“ rekomenduojamų vasaros parodų Didžiojoje Britanijoje.

516 Arouca

516 M ILGIO REKORDININKAS: Portugalai pasitelkė tibetietiškas tiltų statybos tradicijas

2021 gegužės 41 KomentarasPILOTAS.LT

Netoli Porto miesto, Šiaurės Portugalijoje ką tik atidarytas įspūdingas 516 metrų ilgio originalios konstrukcijos Arokos tiltas „516 Arouca“. Nuo šiol tai – ilgiausias kabamasis pėsčiųjų

tit_venecija

PLANETA IŠ ŽMONIŲ: Venecijoje Lietuva atplėš architektūrą nuo Žemės

2021 balandžio 30Be komentarųPILOTAS.LT

Dėl pasaulinės pandemijos iš 2020-ųjų į šiuos metus nukelta 17-oji Venecijos architektūros bienalė šįkart tikrai įvyks. Lietuvai joje atstovausianti menininko Julijono Urbono įsteigta Lietuvos erdvės

Žemųjų Šančių bendruomenė

BULDOZERIAI SUSTABDYTI: Šančių bendruomenė švenčia pirmą pergalę

2021 balandžio 154 KomentaraiPILOTAS.LT

PILOTAS.LT jau rašė apie Kauno savivaldybės užsakymu palei Nemuną Šančiuose „Kauno tiltų“ projektuojamą užmiesčio tipo gatvę. Šiam sovietmečio laikus primenančiam sumanymui smarkiai prieštarauja tiek Šančių

Petras Išora ir Ona Lozuraitytė

101 STIPENDIJA: Lietuvos kultūros taryba paskirstė paramą

2021 balandžio 121 KomentarasPILOTAS.LT

Lietuvos kultūros taryba paskyrė pirmąsias 101 individualią 3-6 mėnesių stipendiją kultūros ir meno kūrėjams. Architektūros, bibliotekų, kultūros paveldo, muziejų, cirko ir šokio kūrėjams, tyrėjams, vadybininkams ir

Kauno tiltai

ĮTIKINO ŠVEDUS: „Kauno tiltai“ Švedijoje statys 400 metrų ilgio medinį tiltą

2021 kovo 22 KomentaraiPILOTAS.LT

Bendrovė „Kauno tiltai“ Švedijoje statys 400 metrų ilgio medinį tiltą. Ilgiausio medinio tilto šioje Skandinavijos šalyje statyboms patirties bendrovė pasisėmė 2018-aisiais įgyvendinto Kėdainių medinio tilto

Šventosios uostas

ŠVENTOSIOS UOSTO ATKŪRIMAS: Laivybai svarbi idėja palaikyta Seime

2021 sausio 291 KomentarasPILOTAS.LT

Seimas palaiko siekį atkurti Šventosios jūrų uostą – šiai idėjai ką tik pritarė Ekonomikos komitetas. Šalies jūrinei laivybai svarbų uostą numatyta atstatyti 6 etapais, kurių

Petras Išora ir Ona Lozuraitytė

APDOVANOJO ŠV. KRISTOFORU: Už architektūros ir šiuolaikinio meno jungtį

2021 sausio 251 KomentarasPILOTAS.LT

Šiandien, švęsdamas savo 698-ąjį gimtadienį, Vilnius tradiciškai apdovanojo 10 įvairių sričių profesionalų. Už pasiekimus architektūros srityje, „jungiant architektūrą ir šiuolaikinį meną“, Šv. Kristoforo apdovanojimas atiteko

Rail Baltica

„RAIL BALTICA“ ĮGAVO PAGREITĮ: Nuo projektavimo prie statybų

2021 sausio 25Be komentarųPILOTAS.LT

2020-aisiais „Rail Baltica“ statybos prasidėjo visose trijose Baltijos šalyse – Taline jau baigiamas Saustinomos viadukas, Lietuvoje visu greičiu rekonstruojamas Kauno geležinkelio mazgas bei vykdomi statybos

Vilniaus oro uostas

VILNIAUS ORO UOSTAS REKONSTRUOJASI: Aplinkos tarša sumažės perpus

2020 gruodžio 11Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus oro uoste baigtas svarbus aerodromo rekonstrukcijos etapas – modernizuoti pietinėje oro uosto dalyje esantys du orlaivių riedėjimo takai. Skaičiuojama, kad kitąmet rekonstravus ir prailginus

Traukinys

ELEKTRIFIKUOJAMAS GELEŽINKELIS: Pajudėjo darbai trasoje Vilnius-Klaipėda

2020 gruodžio 10Be komentarųPILOTAS.LT

Pradėti realūs projekto įgyvendinimo darbai, siekiant elektrifikuoti pagrindinį ir labiausiai apkrautą šalies geležinkelių kelią Vilnius–Klaipėda. LINIJĄ ELEKTRIFIKUOS 3 ETAPAIS Geležinkelių infrastruktūrą valdanti bendrovė „LTG Infra“

Alberto tiltas (arch. A. Neniškis, A.Baldišiūtė, G.T.Gylytė, S.Daugėlienė, I.Uogintas; PV J.Petkevičius)

ALBERTO TILTAS: Sostinės savivaldybė pritarė naujo pėsčiųjų tilto projektui

2020 gruodžio 31 KomentarasPILOTAS.LT

Prieš metus architektūrinės idėjos konkursą laimėjusi „Alberto tilto“ kūrėjų komanda baigė dar vieną etapą – Vilniaus miesto savivaldybės Vyriausiojo architekto skyrius pritarė pėsčiųjų tilto tarp

Jonavos tiltas

PASIEKĖ JONAVĄ: Tilto konstrukcijas gabeno 6 sunkiosiomis mašinomis

2020 lapkričio 24Be komentarųPILOTAS.LT

Ankstų antradienio rytą 6 negabaritinės krovininės mašinos pasiekė Jonavą. Taip čia atgabentos konstrukcijos naujojo pėsčiųjų tilto, kuris sujungs gyvenamąjį Kosmonautų rajoną su kitoje judrios gatvės

Medininkų pasienio punktas

AUGINS PRALAIDUMĄ: Pradėta didžiausio pasienio kontrolės punkto su Baltarusija rekonstrukcija

2020 spalio 13Be komentarųPILOTAS.LT

Pradedamas modernizuoti didžiausias Lietuvos ir Baltarusijos pasienio kontrolės punktas. Atnaujinus jo pajėgumai padidės iki 6.000 atvykstančių ir išvykstančių transporto priemonių per parą, o krovininio transporto pralaidumas

Šnipiškės

ŠNIPIŠKIŲ PROVERŽIS: Užsimota pastebimai pagerinti gyvenamąją aplinką

2020 rugsėjo 301 KomentarasPILOTAS.LT

Besikeičiant Šnipiškių rajonui ir realizuojant naujus projektus, Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi pastebimai gerinti šio rajono gyventojų aplinką. Iki šiol ilgai ignoruotam rajonui numatyti teigiami pokyčiai

Viešoji erdvė šnipiškėse

ŠNIPIŠKĖS TOLIAU ATSINAUJINA: Atsiras dvi naujos viešosios erdvės

2020 rugpjūčio 191 KomentarasPILOTAS.LT

Šnipiškėse, tarp Žalgirio iki Lvovo gatvių pradedama tiesti nauja dviejų eismo juostų gatvė. O tarp Giedraičių ir Kintų gatvių – suplanuota nauja renginiams tinkanti viešoji

Žemaičių gatvės viadukas

PERSTATYS ŽALIAKALNIO VIADUKĄ: Senojo vietoje iškels platesnį naują

2020 rugpjūčio 18Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune, Žaliakalnyje pradedamas demontuoti per 60 metų senumo Žemaičių gatvės viadukas. 1958 metais statytas viadukas buvo avarinės būklės ir kėlė pavojų. Žemaičių gatvės virš P.Kalpoko

Kauno muzikinis teatras

ATNAUJINS IR SODELĮ: Prie Kauno muzikinio teatro burzgia statybinė technika

2020 liepos 29Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune rekonstravus garsiąją  Laisvės alėją, pradedami kapitaliniai atnaujinimo darbai ir gretimoje jai  miesto centro viešojoje erdvėje – Kauno valstybinio muzikinio teatro prieigose bei sodelyje. Netrukus žadama imtis

Takai Nidoje

TVARUS JUDUMAS NIDOJE: Pradėtas tvarkyti 1,7 km ilgio pajūrio takas

2020 liepos 21Be komentarųPILOTAS.LT

Neringoje pagaliau pradėtas tvarkyti apleistas pėsčiųjų ir dviračių takas, Nidoje einantis palei pajūrio apsauginį kopagūbrį. Sutvarkytas takas bus integruotas į esamą dviračių takų tinklą. Kaip

Rail Baltica

„RAIL BALTICA“ STATYBOS: Planuojami nauji depai ir kita infrastruktūra

2020 liepos 20Be komentarųPILOTAS.LT

Kaip skelbia Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, pradėtas „Rail Baltica“ geležinkeliui aptarnauti skirtų naujų teritorijų planavimas. Esamų depų nepakaks, todėl bus įrengti nauji. Lietuvos Respublikos susisiekimo

elektriniai autobusai

VIEŠOJO TRANSPORTO VIZIJA: Uostamiesčio gatvėmis – greitaeigiai elektrobusai

2020 liepos 13Be komentarųPILOTAS.LT

Jei planai pavyks – netrukus pagrindinėmis uostamiesčio gatvėmis riedės vien nauji, aplinką tausojantys, patogūs ir keleivių laiką taupantys greitaeigiai elektriniai autobusai. Tokia yra Klaipėdos viešojo

Palemono transporto mazgas

KAUNE UŽDARĖ PERVAŽĄ: Atidarytas Palemono ir Marių gatvių transporto mazgas

2020 birželio 25Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune uždaryta Marių ir Palemono gatvių geležinkelio pervaža. Šią pavojingą geležinkelio ir gatvių sankryžą pakeitė požeminis tunelis bei įrengtas naujas transporto mazgas. Kaune ką tik