Juozapas Čechavičius fotografijos iš pradžių mokėsi Paryžiuje, kurį laiką fotografavo Kijeve, Černigove, Vitebske. Vis dėlto jo Vilniaus periodas buvo pats kūrybingiausias – jis tituluojamas Vilniaus fotometraštininku. Lietuvos mokslų akademijoje rengiamoje paskaitoje bus bandoma atskleisti, kurias savo fotografijas autorius vertino labiausiai.
Gegužės 24 dieną (ketvirtadienį) 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1, Vilnius) įvyks fotografijos istoriko Dainiaus Junevičiaus paskaita „Ką apie fotografiją galėjo manyti Vilniaus fotografas Juozapas Čechavičius?“. Renginyje bus bandoma rekonstruoti šio fotografo biografiją, remiantis naujausiomis įžvalgomis bei nagrinėjamas paties fotografo požiūris į pagrindinį savo gyvenimo darbą. Paskaitoje J.Čechavičiaus biografas ir kūrybos tyrėjas D.Junevičius papasakos apie savo atradimų džiaugsmus ir jį kamuojančias fotografo biografijos paslaptis. Tyrėjas pabandys nustatyti, kurias iš fotografijų autorius pats vertino labiausiai. Gal iš pagrindinio nuotraukų rinkinio ir negausių rašytinių šaltinių pavyks rasti ir atsakymą, ką J.Čechavičius galėjo manyti apie savo gyvenimo darbą ir pomėgį – fotografiją.
Juozapas Čechavičius (1818–1888) fotografija susidomėjo 1853 m., kai tik pradėjo plisti šlapiojo kolodijaus fotografijos metodas, išstūmęs dagerotipiją ir vyravęs iki XIX a. pabaigos. Pasiekęs šio meno aukštumų ir tapęs plačiai pripažintu vietovaizdžių fotografu, J.Čechavičius fotografijos iš pradžių mokėsi Paryžiuje, kurį laiką fotografavo Kijeve, Černigove, Vitebske. 1865 m. atsikėlė gyventi į Vilnių. Ilgainiui jį pamilo kaip gimtąjį miestą. J. Čechavičiaus gyvenime Vilniaus periodas – pats kūrybingiausias, jis tituluojamas Vilniaus fotometraštininku. Vos per dvidešimt savo veiklos Vilniuje metų J.Čechavičius padarė daugiau kaip 200 meninės ir istorinės ikonografinės vertės Vilniaus miesto ir apylinkių vaizdų nuotraukų.
Parengta pagal LMA Vrublevskių bibliotekos informaciją.
Nuotrauka: J.Čechavičius
