Šimtmetį brandinta mintis – Vilniaus muziejus – atvėrė duris lankytojams. Nuo šiol Vilniaus ir vilniečių istorija, dabartis ir ateities vizijos – po vienu stogu.
MINTIS KILO DAR PRIEŠ ŠIMTMETĮ
Vilniaus muziejus – nauja sostinės pažinimo erdvė, miesto gyventojams ir svečiams pristatanti unikalius ir dar nežinomus, tačiau aktualius pasakojimus bei miesto istorijas.
Vilniaus muziejaus istorija siekia praėjusio amžiaus pradžią – pirmoji mintis mieste steigti muziejų užfiksuota dar 1912 metais, tačiau projekto įgyvendinimo imtasi tarpukariu. Grupė anuomet lenkiško Vilniaus intelektualų, miesto mylėtojų bei akademikų nutarė įkurti miesto muziejų. Atrodė, kad muziejaus idėja greitai taps realybe – buvo svarstomos patalpų galimybės, miestiečiai buvo pradėję dovanoti muziejaus rinkiniui meno kūrinius, tačiau planus sujaukė Antrasis pasaulinis karas.
Pamatus dabartiniam muziejui padėjo 2018 metais Vilniaus tyrėjų – menotyrininkės, kultūros vadybininkės, dabartinės muziejaus direktorės dr. Rasos Antanavičiūtės, architektūros istorikės dr. Marijos Drėmaitės ir istoriko dr. Karolio Kučiausko – publikuota Vilniaus miesto muziejaus-tyrimų centro galimybių studija. Įkurti Vilniaus muziejų paskatino artėjanti apvali sukaktis: 2023-iaisiais Vilnius minės jubiliejų – miesto rašytinio paminėjimo 700 metines.
PRIIMAMI IŠ ANKSTO UŽSIREGISTRAVĘ
Anot miesto mero Remigijaus Šimašiaus, ateityje muziejus ras deramą vietą – numatoma, kad sutvarkius patalpas įsikurs istoriniuose Kirdiejų rūmuose Bernardinų sodo prieigose.
Dėl pandemijos egzistuojančių apribojimų į muziejų priimami tik iš anksto užsiregistravę asmenys – vienu metu muziejaus patalpose gali lankytis ribotas skaičius žmonių. Muziejaus komunikacijos koordinatorė Rūta Miškinytė teigia, kad pirmosios vietos buvo veikiai išgraibstytos. Praėjusį savaitgalį socialiniuose tinkluose paskelbus registraciją apsilankymui per porą dienų buvo užimtos visos galimos rezervacijos iki balandžio mėnesio. Pasak muziejaus direktorės toks didelis susidomėjimas Vilniaus muziejumi rodo, kad žmonės yra išsiilgę kultūrinės veiklos ir kultūros erdvių bei tai, kad poreikis sostinei turėti savo muziejų buvo netgi pernokęs.
APIE MIESTO IR MĖSOS SANTYKIUS
Pirmąja paroda Vilniaus muziejus kviečia vilniečius ir miesto svečius dairytis aplinkui bei pasakoja namo, kuriame įsikūrė, istoriją. Net kelis šimtus metų šiame pastate veikė Vilniaus skerdėjų-mėsininkų krikščionių cecho būstinė. Čia buvo mėsinės, įvairios krautuvėlės, o laisvos patalpos buvo nuomojamos. Tarpukariu pastatas buvo svarbus Vilniaus amatininkams, o jo ryšiai su sostinės cechais galutinai nutrūko 1940 metais. Po Antrojo pasaulinio karo čia apsigyveno įvairiausi žmonės. 1990-aisiais pirmasis aukštas vėl tapo komercinės veiklos vieta – čia atsidarė ir kurį laiką veikė legendinė parduotuvė „LondVil“, savo veiklą pradėjo vienas didžiausių prekybos centrų IKI. Patalpos ne sykį keitė savo išvaizdą ir paskirtį, kol galiausiai čia įsikūrė Vilniaus muziejus.
Dinamiškas ir nuolat besikeičiantis, kaip ir pats miestas, muziejus kasmet planuoja pristatyti po 2–3 parodas, grįstas autentiškais miesto gyvenimo tyrimais.
Parengta pagal Vilniaus savivaldybės informaciją.
Titulinė nuotrauka: S.Žiūros.
JPN
( 2021-03-28 )
„….Mykolas Balinskis, gimęs ir palaidotas Lietuvoje, Vilniaus universiteto auklėtinis, istorikas, rašytojas, publicistas, švietimo veikėjas, Vilniaus bajorų instituto kuratorius ir Vilniaus archeologijos komisijos vicepirmininkas, knygoje, išleistoje praėjus beveik trims šimtams metų po Liublino unijos, dar neapžymėjo, kad Vilniuje būtų lenkų, nors rašė lenkiškai, matyt, save priskirdamas lenkakalbiams lietuviams, nors toks apibūdinimas tuomet apskritai turbūt nebuvo žinomas.
“[…] Vilniaus miesto gyventojai pagal kilmę yra lietuviai, rusai, vokiečiai ir žydai. Kitų genčių žmonių taip mažai, kad šiuo požiūriu jokio skyriaus sudaryti negali”. (Opisanie statystyczne miasta Wilna przez Michała Balińskiego. Wilno, Józef Zawadzki, 1835. Str. 61)., 1835. Psl. 61).
Maža to – 1846 m. visoje Vilniaus apskrityje nematyti gyventojų lenkų, tiktai pažyma, kad pastebėtas lenkinimo procesas, vykstantis pietų kryptimi nuo Vilijos….“
https://alkas.lt/2016/08/19/r-maceikianecas-lietuvos-lenkai-kas-jie-yra/