Antrus metus nuošliaužų kamuojamas Vilniaus Gedimino kalnas vis labiau neramina ir visuomenę, ir net prezidentę. Vieno svarbiausių Vilniaus bei visos Lietuvos simbolių būklė negerėja, nepaisant visų tvarkymo pastangų, o nuotoliai ir pavojus – vis auga. Tai dar kartą patvirtino ir kalną stebintys Lietuvos geologijos tarnybos specialistai.
Lietuvos geologijos tarnybos specialistai nuolatos stebi Gedimino kalną – atlieka tiesioginius vizualinius stebėjimus ir deformacijų matavimus, taip pat stebi deformacijų daviklių poslinkius nuotoliniu būdu. Nors Gedimino bokštas ir Aukštutinė pilis šios dienos jų duomenimis yra stabilūs, tačiau kalno būklė negerėja. Lapkričio 6-osios dienos duomenimis, deformacijos – grunto poslinkiai ir įtrūkimai – stebimi beveik visose kalno pusėse. Žymi nuošliauža susiformavo šeštadienį rytiniame šlaite nusinešdama ir dalį akmeninio tako (žemiau šaltinėlio). „Šis faktas leidžia daryti prielaidą, kad kalnas yra labai įmirkęs nuo ekstremalių liūčių, ir svarbiausiais darbas būtų suformuoti kalno viršutinės aikštelės izoliaciją ir pilną kritulių vandens surinkimą bei drenažą“, – pataria geologai.
Lietuvos geologijos tarnyba konstatuoja, jog nuošliaužos nuo 2016 metų pradžios baigia pereiti visais šlaitais, deformaciniai procesai lygina ir griauna tiek dirbtinius, tiek ir jau natūralius gruntus (ypač – pietryčių, pietų ir pietvakarinėje) kalno dalyse, požeminis vanduo kritiškai įmerkęs kalno gruntus, išplauna smėlingas smulkiąsias daleles. Toliau kalne vystosi (plečiasi) jau įvykusios deformacijos. „Pagal požymius šlaituose galima tikėtis ir naujų nuošliaužų dar nesudarkytose vietose“, – teigiama Lietuvos geologijos tarnybos pranešime.
Beje, Gedimino kalno tvarkybos darbus organizuoja Nacionalinis muziejus.
Parengta pagal Lietuvos geologijos tarnybos informaciją.
Nuotrauka: Gedimino kalno piliakalnio centrinės dalies vaizdas su deformacijų matavimais – 2017-10-30 (geltona), 2017-11-03 (raudona), 2017-11-06 (violetinė spalva).
Ignas
( 2017-11-09 )
O kodėl reikia stebėtis nesuprantu. Tegul tie patys geologai pakrapšto savo galvas ir atsako į klausimą kodėl leido nukirsti visus medžius. Pasaulio praktikoje masinis medžių kirtimas sukelia dar ne tokias nuošliaužas kaip šios.