Vilniaus širdyje esančios Aukštutinės pilies vakariniame bokšte, plačiai vadinamame Gedimino pilimi, prasideda fasadų plytų mūro tvarkybos darbai. Numatyta konservuoti ir restauruoti plytų ir akmenų mūrą, nuvalyti jį nuo purvo, samanų, „grafiti“ piešinių. Fasadų mūrų restauravimo ir konservavimo darbams iš valstybės biudžeto šiemet skirta per 400.000 litų.
VILNIAUS MIESTO ĮKŪRIMO SIMBOLIS
Vakarinio bokšto liekanos, priklausančios Arkikatedros bazilikos, Žemutinės ir Aukštutinės pilių pastatų, jų liekanų ir kitų statinių kompleksui, yra valstybinės reikšmės kultūros paveldo paminklas.
Kultūros paveldo departamento direktorė D.Varnaitė darbus vakariniame bokšte vertina kaip itin svarbius ir reikalingus: „Gedimino pilies bokštas yra reikšmingas Vilniaus veido bruožas – jis ypatingai paženklina Vilniaus senamiesčio siluetą. Galime didžiuotis, kad šis kultūros paveldo objektas yra ne tik turistų traukos centras, bet ir mylima vilniečių apžvalgos aikštelė. Neseniai jis atrado vietą ir kuriant Vilniaus miesto ženklą. Todėl džiaugiamės, kad valstybės biudžete pavyko rasti lėšų ne tik nykstančio kultūros paveldo gelbėjimui, bet ir tokių svarbių paminklų kaip šis Vilniaus miesto įkūrimo simbolis priežiūrai ir tvarkybai. Tai yra mūsų visų turtas ir pasididžiavimas, kuriuo negalime rizikuoti“.
VEIKIA NACIONALINIO MUZIEJAUS PADALINYS
Dabartinės Aukštutinės pilies liekanų vietoje medinė pilis stovėjo jau XI-XIII a., su Žemutine ir Kreivąja pilimis sudarydama sostinės gynybinį kompleksą. Mūrinė pilis, kurios liekanos išlikusios iki šiol, pastatyta didžiojo kunigaikščio Vytauto. Vėlesnių amžių bėgyje pilis nyko, ja rūpintis pradėta tik XIX a.
Smarkiai Antrojo pasaulinio karo metu nukentėjęs vakarinis bokštas pokariu atstatytas, jame atidarytas Pilies muziejus. Prasidėjus Lietuvos tautiniam atgimimui bokštas su iškelta trispalve tapo Lietuvos nepriklausomybės ir valstybingumo siekio simboliu. Dabar bokšte įsikūręs Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys.
Kaip skelbia Kultūros paveldo departamentas, bus atlikti bokšto fasadų autentiškų plytų ir akmenų mūrų konservavimo ir restauravimo darbai. Sienų mūras bus valomas nuo purvo, samanų, „grafiti“ piešinių ir vario skardos patamsėjimų.
Vėliau bus restauruotas ir protezuotas sueižėjusių plytų paviršius, įstatytos ištrupėję plytos ir iškritę akmenys, užpildytos mūro siūlės. Restauruoti mūrai bus padengti konservacinėmis priemonėmis. Taip pat numatyti remonto darbai: karnizų apskardinimo pakeitimai, nuogrindų remontas ir kt. Projekto vadovė – G.Kirdeikienė.
Parengta pagal Kultūros paveldo departamento informaciją.
Užpelkis
( 2014-06-07 )
Prieš tris savaites Vilniuje paskelbtas „tiltų apšvietimo konkursas“. Firmos gali siūlyti tiltų apšvietimo „konceptus“, o savivaldybė juos nupirks ir už papildomus pinigus bus sumontuoti šviestuvai ir visą kitą. Gražu. Bet Vilniuje nėra nė vieno tilto, kurį vertėtu apšviesti. Visi tiltai eiliniai, gal kažkiek „Mindaugo“, prie sporto rūmų, įdomesnis, bet jis jau turi apšvietimą. Bet ne, nesvarbu. Idėja pagimdyta, reiškia bus pinigai lupami iš biudžeto. O kiek visokių balaganinių renginių-renginukų vyksta Vilniuje kiekvieną savaitgalį apskritus metus. Rotušės aikštė paversta kažkokiu kaimo turgumi – ten permanentiškai statomos ir ardomos scenos, vyksta kažkokia garsinė kokafonija, nuo kurios norisi bėgti anapus žemės. Ir visa tai už kažkokius mistinius pinigus iš savivaldybės ir valstybės biudžetų. Vilniaus savivaldybė skolinga apie 1,3 mlrd. litų, bankui įkeistas pats pastatas, bet tas nieko „nekaso“. Nutrauk to balagano finansavimą, tai kaip mat išlėksi iš mero ar premjero posto, nes iš tų pinigų gyvena daugybė įtakingų sostinės parazitų. Būtų tokie pvz. Kauko laiptai Vilniuje – nereikėtu akcijų „Be stogo“ organizuoti. Jau seniai jiems būtų plastmasinis stogas sumontuotas ir eskalatoriius per visą ilgį šalia, kad nupušusiam valdininkui nereiktu kojytėmis minti – ir krūva pinigų būtu „įsisavinta“ ir objektas „sutvarkytas“…
pritariu p.Užpelkiui
( 2014-06-07 )
O tuo pat metu toliau griūva ne vienas autentiškas dvaras,namas ar koplyčia provincijoje….
Užpelkis
( 2014-06-06 )
Komedija. Vyksta vilnietiškas „pinigų įsisavinimo“ procesas. Intensyviai ieškoma objekto per kurį būtu galima drenuoti pinigus iš valstybės biudžeto. Jau ta pilis nepriklausomybės laikais dešimt kartų „restauruota“. Ką ten dar „restauruoti“ ? Gal dantų šepetukais ją nušveiskim ? Rankų darbas daug kainuoja – gautusi koks 10 mln. J. Meko „muziejus“, kurį visi seniai pamiršo (12 mln.), Valdovų rūmai (500 mln.), V.Kasiulio (komercinio dailininko, kurio atsisakė Kaunas) muziejus (12 mln.), „baronkos“ po Vilniaus tiltais, Baltijos kelio paminklas, primenantis skalbimo miltelių reklamą, ir t. t. ir pnš. Tai vis vilnietiško „pinigų įsisavinimo“ pavyzdžiai. neseniai per radiją girdėjau vienos Vilniaus kultūrinių sluoksnių bobykės šauksmą sutvarkyti Rasų kapines. Pasirodo jos „reikšmingos visai Europai“. Uch… Čia stipru. Vadinasi koks 20 mln. bus išlupta iš valstybės biudžeto. Vilniuje tas mechanizmas taip atiderintas, kad pinigai teka ne upeliais, bet upėmis. Kaunui nėra kur įsiterpti. Nėra pramūšėjų, „talkačių“. Nėra nei mechanizmo, nei įdėjų. Tik dryžuotos mero kojinės ir nevalyti batukai…