Ukmergės rajono Taujėnų dvare atidaroma Kaune gyvenančio ir kuriančio žymaus Lietuvos skulptoriaus Leono Striogos darbų paroda „Geležies amžius“. Garbaus amžiaus sulaukusiam skulptoriui eksperimentus iš jo kūrybai nebūdingos medžiagos padeda kūrybiniame procese dalyvaujantis Leono sūnus Aidas Strioga.
Liepos 27 dieną (ketvirtadienį) 18 val. Taujėnų dvare (Mechanizatorių g. 41) įvyks skulptoriaus L.Striogos naujausių darbų parodos „Geležies amžius“ atidarymas. Iš pirmo žvilgsnio šaltoki ir labai šiuolaikiškai, moderniai atrodantys kūriniai prabyla pačiomis jautriausiomis temomis ir kalbomis, suteikdami kūriniams ypatingas formas ir prasmę. Menininkas jautriai išgyvena jį supančią aplinką ir įvykius, tai atspindėdamas kūriniuose. Geležinės skulptūros kalbasi L.Striogos sukurta kalba, pasakodamos įdomiausias istorijas ir pranešdamos svarbiausias žinias iš praeities ir dabarties. Darbų temos ir pavadinimai puikiai iliustruoja meistro minties galią, laikmečio suvokimą ir tikrąsias vertybes: „Į karužę“, „Karys“, „Rūpestis“, „Angelas“, „Saulės žirgas“, „Angelas su fleita“ ir daugelis kitų.
Monumentaliosios ir kamerinės skulptūros meistro Leonoro Vytauto Striogos (g. 1930 m.) kūryba iškyla kaip retas modernistinės ir tautinės archaikos derinys, kur vienijasi asmeniniai išgyvenimai, vaikystės dienų retrospektyva, nauju žvilgsniu prisiliečiama prie beišnykstančių vertybių.
L.Striogos kūrybinėje biografijoje būta gilių stiliaus paieškų, domėjimosi ankstyvąja antika, Afrikos tautų menu, Henrio Moore‘o, Pablo Picasso, Marino Marini modernizmu. Skulptorius surado unikalią medžio kapojimo techniką, prilygstančią impresionistų teptuko kalbai.
Išbandęs dekoratyvią kamerinę ir monumentalią skulptūrą, XXI a. autorius atsiskleidė kaip mažosios plastikos virtuozas ir sukūrė per 1.600 vertingų kūrinių, įvardijamų kaip vėlyvojo modernizmo klasika. Menininko kūrinių turi įgiję Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Rusijos dailės muziejai, privatūs kolekcininkai JAV, Vokietijoje, Prancūzijoje, Danijoje ir kitur, o daugelis jo darbų sudaro nacionalinės skulptūros aukso fondą, jam skirta Nacionalinė kultūros ir meno premija, o kūrybos viršukalnes ženklina stipendijos ir medaliai.
Tačiau, nežiūrint įvertinimų ir nuopelnų, garbaus amžiaus sulaukęs skulptorius vis nepaliauja dirbti, imasi naujų eksperimentų ir kuria darbus iš, rodos, jo kūrybai nebūdingos medžiagos – grubaus rūdimis padengto metalo, geležies.
Jau 2016 m. vasarą skulptūros buvo eksponuojamos parodose: „Leonas Strioga kitoks“ ir „Geležies žaismas“. Parodos rengtos Istorinės Lietuvos Prezidentūros sodelyje Kaune ir Raudondvario dvaro parke Kauno rajone.
Parengta pagal „Sukurta LT“ informaciją.
Nuotrauka: ©PILOTAS.LT
