GRĖSMINGA „HILTON“ INTERVENCIJA: Technikos muziejaus išlikimo klausimu

PILOTAS.LT jau rašė, jog Kauno mero Visvaldo Matijošaičio „Vičiūnų“ įmonių grupė Vilniuje, greta Technikos muziejaus, pasiryžo pastatyti prabangų viešbutį „Hilton“. Projektą rengia architekto Algirdo Kaušpėdo vadovaujama firma „JP Architektūra“. Dėl ankšto sklypo masyvus viešbutis netelpa su savo užmačiomis, todėl ėmėsi žygių įdarbinti savo naudai dalį Technikos muziejaus. Šia tema – architekto ir paveldo specialisto Augio Gučo laiškas Seimo Mokslo, Švietimo ir kultūros komitetui, Kultūros ministrui ir Vilniaus merui.

Neseniai, birželio 3 d. Energetikos ir technikos muziejaus dalininkų, kurie yra – Vilniaus miesto savivaldybė (54% akcijų), Lietuvos elektros energijos asociacija, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ bei Nacionalinė elektros energetikos asociacija ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, nutarimu šio muziejaus direktorė Rasa Agutytė buvo priversta sutikti, t.y. pasirašyti dokumentą, kad projektuojant to paties sklypo dalyje naują viešbutį (tikimasi, kad įsikurs „Hilton“) būtų nugriautas šiaurinis muziejaus korpusas, kuriame yra istorinių antikvarinių automobilių ekspozicija.

Nugriauto korpuso vietoje projektuojama įrengti būsimo viešbučio kiemą-terasę, o automobilių ekspoziciją įrengti rūsyje, kitaip tariant naujame požeminiame garaže. Kadangi beveik visi eksponuojami automobiliai yra privačių kolekcininkų nuosavybė, vargu ar jie sutiks, kad unikalios mašinos – viena jų yra ir konkretus trečiajame XX a. dešimtmetyje Vilniaus mieste važinėjęs FIAT gamybos taksi – būtų laikomos ir rodomos tokiomis sąlygomis. Šiuo metu apie ketvirtadalis lankytojų į muziejų pradžioje ateina būtent dėl šių automobilių.

Pagrindinės muziejaus ekspozicijos yra įsikūrusios istoriniame Šiluminės elektrinės statinių komplekse Rinktinės g. 2. Tai valstybės saugomas nacionalinio lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo objektas, kuriame dėka buvusių energetikų ir šilumininkų patriotizmo išliko visa nuo 1903 m. veikusios elektros stoties unikali įranga – garo katilai, turbinos, generatoriai, valdymo skydinė, dalis jų jau vyresni nei 100 metų. Muziejus yra sukaupęs daug su energetika bei technika, o pastaruoju metu ir su moderniąja Lietuvos architektūra susijusių eksponatų, jame vyksta švietėjiški renginiai, konferencijos. Griauti ketinamas korpusas yra statytas tarybiniu laikotarpiu ir nėra kultūros vertybė, tačiau neatsiejama muziejaus ekspozicijos bei erdvių dalis. Verčiant jo atsisakyti muziejus patiria didelę netektį. Juo labiau, kad jo rekonstravimui ir kitiems muziejaus plėtimo reikalams jau yra išrūpintos ES paramos lėšos, kurios šitaip elgiantis pražus.

Civilizuotose šalyse yra neregėta, kad komercinių statybų poreikiai ir užgaidos būtų tenkinami kultūros – muziejų ekspozicijų ir jų fondų sąskaita. Dera priminti, jog būtent Vilniaus miestiečių suaukotomis lėšomis buvo pastatyta ir 1903 m. paleista ši pirmoji Lietuvoje elektrinė.

Todėl prašyčiau apginti pažeidžiamą viešąjį interesą, nes naują viešbutį galima projektuoti labai įvairiai, o elektrinės pastatų patraukti į šalį neįmanoma.

Kaip architektas turiu pridurti, jog būtent „Hiltonui“ pasirinktas sklypas yra prastai tinkamas – pastatas bus įspraustas tarp pramoninės architektūros – buvusios elektrinės bei veikiančių stambių transformatorių ir elektros skirstymo pastočių statinių, ir tokio lygio viešbučio pilnai programai vietos čia yra pernelyg mažai.

Todėl kyla įtarimas, jog grėsmė yra iškilusi viso muziejaus likimui apskritai.

APIE AUTORIŲ: Augis Gučas yra žinomas Vilniaus architektas, Valstybinės kultūros paveldo komisijos narys, ICOMOS nacionalinio komiteto biuro narys. Dirba firmoje „Urbanistika“ projektų vadovu.

PAVEIKSLAS: Viešbučio „Hilton“ projektas šalia Technikos muziejaus. „JP architektūra“