Istorinėje Kauno širdyje – Rotušės aikštėje – pagaliau pradėti svarbaus istorinio pastato restauravimo darbai. Anksčiau psichiatrijos ligoninei priklausęs bei metų metus netvarkytas statinys, kaip manoma, kadaise buvo karališka rezidencija, kurioje rezidavo Lietuvos didieji kunigaikščiai ir Lenkijos karaliai.
VIENAS SENIAUSIŲ IR SVARBIAUSIŲ KAUNE
Dviejų aukštų istorinio pastato (Muitinės g. 2) istorija mena buvusį išskirtinį puošnumą bei ypatingą svarbią Kauno mieste. Jo nacionalinis reikšmingumo lygmuo, apimantis archeologines, architektūrines, urbanistines ir istorines vertingąsias savybes, taip pat darbų metu atsidengusios XV – XVI a. langų nišos, arkos ir kiti pastato elementai rodo, kokia įdomi, sudėtinga yra pastato istorija bei koks reikšmingas kultūros paveldo objektas jis yra Kauno miesto istorijai.
Dviejų magistralinių gatvių – Aleksoto ir Muitinės bei Rotušės aikštės sankryžoje stūksančio vieno seniausių Kauno pastatų atsiradimas XIV a. pab. – XV a. pr. sietinas su pranciškonų vienuolynu bei greta pastatyta Vytauto bažnyčia. Pastatas ne kartą rekonstruotas jau nuo XVI a., tačiau esminiai pertvarkymai įvyko XIX a. 8-ajame dešimtmetyje, kai jis buvo įjungtas į statomą miesto ligoninę. Šiems darbams vadovavo inžinierius P.Dorofejevskis, o ligoninės statybos projektą 1870 m. parengė E. fon Mikvicas. Tuo metu pastato išorė buvo priderinta prie bendros naujo statinio architektūros – pakeistos langų angos, po tinku paslėpti dekoro likučiai.
IŠSKIRTINIS VISOJE LIETUVOJE
Remiantis istoriniais tyrimais, yra iškelta hipotezė, jog čia XVI a. rezidavo Lietuvos didieji kunigaikščiai ir Lenkijos karaliai. Šį faktą liudija pastate žvalgybinių architektūrinių tyrimų metu 1994 metais rasti renesansiniai keraminiai langų apvadai, išskirtiniai ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje: bareljefai ,,Imperatorius Ferdinandas I“ (2 vnt.), ,,Imperatorienė Ona Jogailaitė“ (2 vnt.).
Šiuo metu pastatas priklauso Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetui. Kaip skelbia Kultūros paveldo departamentas, valdytojo iniciatyva ir lėšomis pradėti pastato fasado restauravimo darbai galėtų būti gerosios patirties pavyzdys kitiems kultūros paveldo objektų valdytojams.
Pradėti pastato fasado tvarkybos darbai – tinko paviršiaus restauravimas, sunykusių vertingų elementų atstatymas. Restauravimui bus naudojamos rankų darbo, atitinkančias istorinį laikotarpį, plytos. Tvarkybos darbų projekto vadovė – atestuota nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė Regina Tumpienė, rangovas – MB ,,Virmalda“.
Parengta pagal Kultūros paveldo departamento ir PILOTAS.LT informaciją.
Klausimas
( 2016-07-29 )
Gal Regina Trumpienė galėtų atsakyti į klausimą: kas projektuoja VDA fakulteto pastatą? Jinai, ar šios institucijos vadovas? Ar ji tik daro paveldosauginę dalį, o Jono Audėjaičio įmonė vykdo faktinius projektavimo darbus? Ar čia, kaip įprasta Lietuvoje, reikalai sprendžiami pogrindyje?
Užpelkiui
( 2016-07-28 )
Nebūtinai. Krikščioniškos valstybės Švedijos karalius buvo šiaurės germanų pagonišku vardu Håkan.
Užpelkis
( 2016-07-28 )
Dabar kiekvienoj daržinėj „rezidavo“ Lietuvos karaliai, o kiekvienas kolūkio pirmininko sūnus pasirodo yra kilęs iš „bajorų“. Nors lenkų kalboje, kuria kalbėjo valdantieji Žečpospokiroje, tokio žodžio nėra. Yra tik „szliachta“. Taigi. Gal verčiau parašytumėt, kad tas didysis langas antrame aukšte Muitinės g. buvo iškirstas specialiai operacinės apšvietimui, kurioje dirbo Vladas Kuzma, didysis lietuvos chirurgas, vargšus gidęs nemokamai. O karaliai – tuščia jų. Lietuvai su jais nesisekė. Dauguma buvo tinginiai ir ištvirkėliai. Ypač Sigizmundas Augustas, kazkodėl Lietuvoje dažnai vadinamas „Žygimantu Augustu“. Krikščioniškos valstybės karalius negalėjo turėti pagoniško vardo.