Gedimino pilies kalno šlaituose pastaraisiais dešimtmečiais nuolat atsiranda nuošliaužos, plyšiai, įgriuvos ir įslūgos. Ką tik pasitvirtino ir Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) prieš pusantros savaitės atliktų tyrimų išvada, kad šio kalno šiaurinio šlaito vakarinės dalies deformacijos yra aktyvios – nuslinko paviršinis sluoksnis.
Lietuvos geologijos tarnyba ragina kuo skubiau užkirsti kelią Gedimino pilies kalno deformacijoms. „Jeigu nieko nebus daroma, padėtis nuolat blogės dėl meteorologinių sąlygų. Šlaitų deformacijai ir slinkimui įsibėgėjus, šiuos procesus sustabdyti labai sunku, sudėtinga ir brangu, o kartais net neįmanoma“, – sako LGT direktorius Jonas Satkūnas. Jo žodžiais, išeitis viena – Gedimino kalno inžinerinėms geologinėms ir geotechninėms problemoms spręsti pirmiausia būtina atlikti geologinius ir geofizinius tyrimus.
Anot geologų, Gedimino pilies kalno būklei stebėti reikia įrengti automatizuotą elektroninę sistemą. Ji leistų matuoti, registruoti, analizuoti įvairius geologinius pokyčius ir reaguoti, jeigu jie pavojingi. Avarinei situacijai išvengti objekto valdytojas turėtų atsižvelgti į gautą informaciją ir imtis veiksmų.
Dėl Gedimino kalvos, kuri yra beveik 40 m aukščio, sudėtingos geologinės struktūros ir stačių šlaitų praeityje būta ir katastrofiškų grunto nuošliaužų. Viena iš jų, istorinių šaltinių liudijimu – 1396 metų Gedimino kalno nuošliauža – nuslinko nuo kalno vakarinio šlaito, sugriovė Vilniaus vaivados Montvydo rūmus ir nusinešė net 15 žmonių gyvybes. Šiam šlaitui sutvirtinti XVI amžiuje buvo įrengta atraminė siena.
Pasak geologų, Gedimino pilies kalno šiaurinės pusės grunto nuošliauža – opiausia, bet ne vienintelė šio kalno ir jo prieigų geotechninė problema.
Parengta pagal Aplinkos ministerijos informaciją.
Užpelkis
( 2016-02-17 )
Nieko ten gelbėti nereikia. Paprasčiausiai Vilniuje yra nesuskaičiuojama gausybė parazitinių struktūrų, kurioms reikia darbo ir pajamų. Jos ieško, kokį čia darbą sugalvojus. Sugalvojo nupjauti medžius. Porą šimtų tūkstančių litų į kišenę. Dar užpernai vasarą dantų šepetukais kelintą jau kartą valė pilies sienas. Dar kelį šimtai tūkstančių į kišenę. Ką dar galima sugalvoti ? „Šlaitas slenka“. Sudaroma komisija, sudedami parašai. Kreipiamasi į pinigų turėtojus, žinia išplatinama „internetiniuose kanaluose“. Viskas daroma metodiškai, be jokios skubos, užtikrintai. Šešis šimtus metų pilis stovėjo ir nenugriuvo. Dabar „griūva“… Parazitams reikia pinigų, o ne pilis griūva.
Domeo
( 2016-02-15 )
Kam reikėjo iškirsti medžius?